LTG skaičiuoja sudėtingų 2020 m. rezultatus: geriau nei planuota, visi strateginiai projektai važiuoja pirmyn

2021 01 18


558 article LTG Link traukinys.JPG

Didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) 2020 metais, preliminariais duomenimis, uždirbo 468,8 mln. eurų pajamų. Tai 7 proc. mažiau, nei 2019-aisiais, kai visos grupės bendrovės drauge uždirbo 505,5 mln. eurų pajamų. Bet grupės rezultatai - geresni, nei buvo planuojama prasidėjus pandemijai.

Grupės kontroliuojančiosios bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška praėjusių metų pasiekimus vertina pozityviai, mat vertinant pandemijos efektą tokie rezultatai dar metų pradžioje buvo mažai tikėtini.

„Metai buvo kupini iššūkių, visų pirma, dėl pandemijos situacijos ir jos efekto visos Lietuvos ekonomikai. Analizuodami galimus pandemijos padarinius mūsų verslui dar metų pradžioje tokius rezultatus būtumėm pavadinę mažai tikėtinais. Tad labai džiaugiuosi, jog LTG grupė sugebėjo prisitaikyti, rasti greitus sprendimus ir pabaigė metus tikrai pozityviomis nuotaikomis“, – sako Mantas Bartuška.

Pasak LTG grupės vadovo, svarbu pabrėžti, jog pandemijos situacija nesutrukdė nei vienam strateginiam bendrovės projektui judėti į priekį.

„Visos pagrindinės grupės bendrovės praėjusiais metais padėjo svarbius pamatus ateičiai – infrastruktūros valdytojas „LTG Infra“ pradėjo Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos projektą, keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ – kuriai pandemija padarė didžiulę įtaką – ėmėsi naujų ekologiškų elektrinių traukinių pirkimo, o krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sėkmingai ėjo verslo diversifikavimo keliu ir įkūrė dukterines bendrovės kitose Europos valstybėse“, – pasakoja LTG vadovas Mantas Bartuška.

„LTG Infra“

Šalies geležinkelių tinklą valdanti LTG grupės bendrovė „LTG Infra“ praėjusiais metais žengė svarbų žaliojo kurso žingsnį – pradėjo ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos projektą. Pagal 2019 metais pasirašytą sutartį su Ispanijos bendrovių konsorciumu, iki 2023 metų pabaigos pagrindine šalies geležinkelių arterija galės kursuoti elektra varomi traukiniai – tvaresniam bei patogesniam keleivių susisiekimui ir krovinių vežimui.

Bendrovė skaičiuoja, jog visu šalies tinklu traukiniai pernai įveikė 32,6 mlrd. tkm – vos 2 proc. mažiau nei 2019 metais. Šis rodiklis nusako kiek kilometrų įveikė ir kokio svorio traukiniai naudojuosi Lietuvos geležinkelių tinklu.

Tuo tarpu pajamų šį bendrovė gavo 217,2 mln. eurų – 8 proc. mažiau nei metais atgal.

Vykdant „Rail Baltica“ projektą, praėjusiais metais pabaigtas svarbus etapas – Kauno intermodalinių krovinių terminalą pasiekė 1435 mm vėžė, taigi Kaunas tapo šiauriausiu europine vėže pasiekiamu sausumos uostu ir itin patogia kryptimi kroviniams iš Vakarų Europos.

„LTG Infra“ praėjusiais metais ženkliai daugiau investavo į infrastruktūros remonto ir modernizavimo projektus. 2019-aisiais šios investicijos siekė 87 mln. eurų, kai tuo tarpu pernai – net 179 mln. eurų.

„LTG Link“

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ 2020-aisiais gyveno iššūkių ritmu. Pandemija apribojo keliones traukiniais, tad bendrovė skaičiuoja, jog praėjusiais metais vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniais keliavo 3,3 mln. keleivių – 40 proc. mažiau nei 2019-aisiais.

Bendrovė praėjusiais metais gavo 19 proc. mažiau pajamų – 49,7 mln. eurų. Visgi ir šiuo nelengvu laikotarpiu įgyvendinti reikšmingi projektai.

„LTG Link“ rugsėjį žengė svarbų žingsnį ir su „Lenkijos geležinkelių“ bendrove „PKP Intercity“ pasirašė ketinimų protokolą dėl maršruto Vilnius–Varšuva. Planuojama, jog pirmasis traukinys dviejų valstybių sostines sujungs šiais metais.

Bendrovė metus užbaigė paskelbusi viešuosius pirkimus naujiems elektriniams traukiniams įsigyti. Planuojama parką papildyti apie 30 naujų traukinių, kurių dalis būtų elektriniai, dalis – elektriniai su baterijomis. Pastarieji traukiniai – daug žadanti geležinkelio transporto naujovė, kurią savo riedmenų parkuose diegia Austrijos, Danijos, Airijos, Didžiosios Britanijos vežėjai.

„LTG Link" būtų vieni pirmųjų vežėjų, pradedančių eksploatuoti tokius inovatyvius traukinius – keliauti po Lietuvą jais bus galima be jokio taršos pėdsako net ir neelektrifikuotais geležinkelio ruožais.

Pandemijos įkarštyje „LTG Link“ komandai teko per parą suorganizuoti specialiuosius traukinius, kuriais padėjo užsienyje esantiems lietuviams grįžti namo. Vežėjui teko net 10 kartų koreguoti traukinių reisus, išlaikant būtinąjį susisiekimą. Šias pastangas keleiviai įvertino, ir vasarą, situacijai esant stabiliai, noriai rinkosi tvarias keliones traukiniais į pajūrį ir kitas turistines vietas.

„LTG Cargo“

Krovinių vežėjo „LTG Cargo“ veikloje 2020 metai taip pat buvo kupini iššūkių. Tą lėmė ir pandemijos sukelta sudėtinga situacija pramonės verslo įmonėse, ir neužtikrinta geopolitinė situacija regione.

Praėjusiais metais vežėjas pervežė 3 proc. mažiau krovinių – viso 53,4 mln. tonų. Labiausiai augo grūdų ir trąšų, mažėjo – skiedros, naftos ir jos produktų bei anglies pervežimai, o pervežti vietinių grūdų ir trąšų kiekiai buvo didžiausi per visą bendrovės veiklos istoriją.

Dar Balandį bendrovė pristatė galimus veiklos scenarijus, įvertinant pandemijos efektą ekonomikai – pagal optimistiškesnį scenarijų krovinių srautas praėjusiais metais galėjo mažėti apie 7,5 proc., o pagal pesimistiškesnį – apie 12 proc. Tad 3 proc. mažesnis rodiklis – puikus rezultatas LTG grupės krovinių vežimo bendrovei.

„LTG Cargo“ pajamos pernai siekė 397 mln. eurų – 7 proc. mažiau nei pernai.

2020 m. bendrovė didžiausią dėmesį skyrė naujų paslaugų vystymui, veiklos diversifikavimui ir tarptautinei plėtrai. „LTG Cargo“ kartu su partneriais pirmą kartą pervežė puspriekabes, o įgyvendindama tarptautinės plėtros strategiją, įsteigė dukterines bendroves Lenkijoje ir Ukrainoje.

LTG grupė

Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė strategiškai svarbią veiklų atskyrimo programą – bendrovės krovinių gabenimo, keleivių vežimo ir infrastruktūros valdymo veiklos buvo atskirtos į skirtingas dukterines bendroves. Praėjusių metų liepą joms buvo suteikti nauji vardai ir taip baigta LTG grupės transformacijos programa.

Grupę sudaro kontroliuojančioji bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (sutrumpintai – LTG), krovinių vežimo veiklą vykdanti bendrovė „LTG Cargo“, keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, šalies geležinkelių tinklą valdanti ir jo modernizacija besirūpinanti bendrovė „LTG Infra“. Taip pat, grupėje veikia Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD), Geležinkelio tiesimo centras (GTC) ir kitos dukterinės bendrovės.

LTG grupės rodikliai

 

2020 preliminarūs duomenys

2019

Pokytis

LTG grupės konsoliduotosios pajamos, Eurais

468,8

505,5

-7%

„LTG Cargo“ pajamos, Eurais

397,0

427,4

-7%

„LTG Cargo“ krovinių vežimo apimtys, mln. tonų

53,4

55,2

-3%

„LTG Infra“ pajamos, Eurais

217,2

235,1

-8%

„LTG Infra“ traukinių darbo apimtis, mlrd. tonų km

32,6

33,2

-2%

„LTG Link“ pajamos, Eurais

49,7

61,2

-19%

„LTG Link“ keleivių skaičius, mln.

3,34

5,52

-40%

Šaltinis LTG

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt