Projektuojant „Rail Baltica“ įvertinamas ir galimas naujasis oro uostas tarp Vilniaus ir Kauno

2020 10 25


AB „LTG Infra“ pasamdyta UAB „Sweco Lietuva“ ir
DB Engineering & Consulting GMbH specialistų komanda tolimesniam vystymui atrinko keturias galimas „Rail Baltica“ geležinkelio trasų alternatyvas nuo Vilniaus iki Kauno, iš kurių kitąmet bus pasirinktas viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius bei sukelianti mažiausias pasekmes aplinkai.

„Iš viso buvo nagrinėta net septyniolika alternatyvių maršrutų naujai „Rail Baltica“ linijai tarp Vilniaus ir Kauno, kuria keleiviniai traukiniai galės važiuoti gerokai greičiau nei šiuo metu, kelionė tarp Vilniaus ir Kauno truks iki 35 minučių. Jau kitų metų pradžioje, atlikus keturių galimų linijų alternatyvų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą su daugiakriterinę bei kaštų ir naudos analizę, bus pasirinktas optimalus variantas ir pradėsime rengtis šios geležinkelio linijos įgyvendinimui“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Kaip teigia „LTG Infra“ projektų parengimo skyriaus vadovas Remigijus Šimkus, atrinkti variantai yra labai skirtingi, tad pasirinkimas priklausys nuo daugiakriterinės bei kaštų ir naudos analizės rezultatų, kurie vėliau bus pristatyti Susisiekimo ministerijai.

„Tikimės, kad daugiakriterinis vertinimas su kaštų ir naudos analize atsakys į klausimą kuri iš nagrinėjamų geležinkelio linijos alternatyvų geriausiai atitinka susisiekimo poreikius. Viena iš alternatyvų, numatyta piečiau, vestų per mažiau urbanizuotas teritorijas, tačiau ir pati linija būtų ilgesnė. Taip pat svarstoma galimybė „Rail Baltica“ liniją tiesti per Lentvarį, Vievį, Kaišiadoris, kad šių miestų gyventojai taip pat galėtų greitai pasiekti didmiesčius“, – sako R. Šimkus.

Vertinant alternatyvas įvertinama ir galima ateities susisiekimo infrastruktūra, numatytos jungtys su planuojamu naujuoju oro uostu netoli Žąslių.

Galimus „Rail Baltica“ linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus „LTG Infra“ užsakymu rengia tarptautinis transporto inžinerijos projektuotojų konsorciumas, sudarytas iš UAB „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting GMbH“ specialistų. Atrinktoms galimoms linijoms taip pat bus parengti poveikio aplinkai ir inžinerinės infrastruktūros vertinimai.

„Pagrindinis reikalavimas projektuotojams - numatyti alternatyvius maršrutus, kur nutiestas geležinkelis atitiktų 249 km/h keleivinių traukinių projektinio greičio reikalavimus. Šiuo metu funkcionuojančiame geležinkelyje keleiviniai traukiniai gali išvystyti iki 140 km/h greitį“, – sako R. Šimkus.

Planuojama, kad galutinę „Rail Baltica“ ruožo tarp Vilniaus ir Kauno koncepcijos alternatyvą, kurią sudarys geležinkelio keliai ir stotys, Susisiekimo ministerija patvirtins kitų metų vasarį. Tuomet bus pradėti konkretizuoti šiuo metu rengiamo susisiekimo inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendiniai, įvertintas žemės geležinkeliui ir infrastruktūrai poreikis, vėliau bus pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Visą „Rail Baltica“ liniją planuojama baigti statyti iki 2026-ųjų.

Pasak R. Šimkaus, dabartinės geležinkelio 1520 mm linijos, įrengus naują, nereikės demontuoti, ji bus eksploatuojama toliau.

„Rail Baltica“ bus europinio standarto geležinkelis, tačiau Lietuva turi geležinkelio liniją į Baltarusiją, per kurią atvyksta traukiniai net iš Kinijos, tad 1520 mm geležinkelis ir toliau liks svarbus krovininių traukinių poreikiams, kuriems didelis greitis mažiau aktualus“, – sako R. Šimkus.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio linija eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Palemoną vyks link Rygos ir Talino. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato atskirą geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius. Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Šaltinis LTG

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt