Projektų plėtrai sutelktinio finansavimo platformose šiemet – jau 20 mln. eurų

%2020 %09 %18


Per septynis šių metų mėnesius keturios Lietuvoje veikiančios sutelktinio finansavimo su nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu platformos sutelkė apie 20,2 mln. eurų, rodo PROFITUS ir Lietuvos banko duomenys. Vien per liepą verslui ir NT projektų plėtrai per šias platformas buvo paskolinta 3,1 mln. Eur – mažiau nei birželį, tačiau daugiau nei kovą, balandį ar gegužę.

„Lietuvos rinkoje per paskutinius dvejus metus kas mėnesį sutelkiama apie 2,5 mln. Eur. Šios sumos dinamika – ryškiai svyruojanti, nes pati rinka yra kol kas pakankamai nauja. Tačiau tuo pačiu tai – ir galimybė: Lietuvoje alternatyvus skolinimas sudaro tik apie 1 proc. skolinimosi rinkos, o, pvz., kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje – ši dalis siekia apie 5–6 proc.", – įsitikinusi sutelktinio finansavimo platformos PROFITUS įkūrėja ir vadovė Viktorija Vanagė.

Per karantino paženklintą pirmąjį šių metų pusmetį NT sutelktinio finansavimo rinkoje sutelkta suma sudarė beveik 17 mln. Eur – 3 proc. daugiau nei antrąjį 2019 metų pusmetį ir perpus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai sutelkta suma siekė 11,2 mln. Eur.

„Karantino metu, žmonės, turėdami daugiau laiko ir daugiau jo praleisdami internete, dažniau surado galimybę investuoti sutelktinio finansavimo platformose. Todėl bendras karantino metu finansuotų projektų skaičius buvo labai aukštas, o projektai buvo finansuojami greitai", – dėsto V. Vanagė.

Platformoje PROFITUS per visą dvejų metų veiklos laikotarpį sutelkė jau daugiau nei 14,5 mln. Eur paskolų sumą. Per pirmąjį šių metų pusmetį platformoje sutelkta 4,5 mln. Eur.

  • Grafikas nr. 1: Lietuvos NT sutelktinio finansavimo rinkos dinamika 2019–2020 m. (PROFITUS inf.)

Nuo metų pradžios sutelktinio finansavimo platformos finansavo 147 NT projektus Lietuvoje. Iš jų vien per liepos mėnesį suteikta 25 paskolos. Palyginus su ankstesniais laikotarpiais, matosi akivaizdus augimas: 2019 m. pirmąjį pusmetį finansuotas 71, antrąjį – 102 projektai. Šiais metais PROFITUS suteikė trečdalį visų rinkos paskolų – 48.

„Kiek teko bendrauti su įvairiais plėtotojais, dalis jų, prasidėjus karantinui, nusprendė pristabdyti investicijų planus, tačiau nemažai buvo naujus projektus suplanavusių anksčiau ir nusprendusių jų neatšaukti. Tačiau jie turėjo rasti alternatyvių šaltinių pasiskolinti, nes didieji bankai NT verslą ėmė vertinti kaip padidintos rizikos sektorių. Sutelktinio finansavimo platformos tapo puikiu „antruoju pasirinkimu": net ir karantino metu projektai buvo finansuojami greitai, o platformos gali pasiūlyti labai trumpas – palyginus su kitais skolintojais – procedūras. Todėl bendras karantino metu finansuotų projektų skaičius buvo labai aukštas", – teigia V. Vanagė.

  • Grafikas nr. 2: Sutelktinio finansavimo platformų finansuotų projektų skaičiaus dinamika 2019–2020 m., (PROFITUS inf.)

Tuo tarpu, palūkanos rinkoje krenta gan nenoriai: šiais metais jos nuo 10,63% sausio mėn. vasarį smuktelėjo iki 10,27%, tačiau karantino metu, nuo kovo iki gegužės, vėl augo (atitinkamai, 10,70%; 10,92%; 11,34%). Tiesa, pirmąjį vasaros mėnesį ėmė riedėti žemyn – iki 10,67%, liepą pasiekė žemiausią rodiklį šiemet – 9,91%. Palūkanų augimas karantino metu rodė platformų siekį pritraukti investuotojus, tačiau, Viktorijos Vanagės teigimu, jų noras investuoti – net ir neapibrėžtumo laikotarpiu nemažėjo.

„Euro zonoje ir didžiosiose Europos ekonomikose – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir kitose – per praėjusius dešimt metų nekilnojamojo turto (NT) įkeitimo arba hipotekos palūkanos (angl. mortgage interest rate), turinčios didelę įtaką galutinei NT kainai, nuosekliai mažėja. Pastebime, kad pastaruoju metu palūkanas mažina ir Lietuvoje veikiančios sutelktinio skolinimo platformos. Tai geras ženklas, nes atitinka globalias tendencijas, o ir didina konkurenciją mūsų rinkoje ne tik tarp alternatyvaus skolinimo platformų, bet ir su unijomis ar bankais, kurie iki šiol, tradiciškai, galėjo pasiūlyti palankesnes sąlygas", – teigia PROFITUS įkūrėja ir vadovė.

Ji sako, kad investuotojai pasitiki Lietuvos banko prižiūrima sutelktinio finansavimo rinka ir yra pasiryžę skolinti už mažesnes palūkanas, tačiau ir su ypač maža rizika: paskutiniai PROFITUS finansuoti projektai su rekordiškai mažomis (6%; 7,5%) palūkanomis tai patvirtina.

Keturiose Lietuvoje veikiančios sutelktinio finansavimo su NT įkeitimu platformose, Lietuvos banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį investavo apie 5 600 investuotojų (pastaba: tas pats žmogus gali investuoti keliose platformose, todėl unikalių investuotojų skaičius gali skirtis). Lėšų pritraukimas vienam projektui truko vidutiniškai 8,9 dienos, tuo tarpu PROFITUS platformoje – 3,4 d.

„Mūsų patirtis karantino metu rodo, kad projektai buvo finansuojami greitai, o pridėjus labai trumpas – palyginus su įprastiniais skolintojais – procedūras, kartu su kitomis platformomis, tapome puikiu puikia alternatyva verslams finansuoti. Todėl bendras karantino metu finansuotų projektų skaičius buvo labai aukštas", – įsitikinusi Viktorija Vanagė.

Šaltinis BNS

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt