Negabaritinių krovinių gabenimas: ledai pajudėjo



Andrius Sutnikas
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijos vadovas


Kiekvienais metais Pietų Baltijos regione išrašoma daugiau kaip 60000 leidimų pervežti negabaritinius krovinius. Plėtojant svarbius energetinius projektus, statant ir modernizuojant gamyklas, tokio tipo krovinių daugėja, todėl visos šalys stengiasi, kad negabaritinių krovinių gabenimas būtų kuo sklandesnis ir greitesnis.Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) kartu su aštuoniais partneriais iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos įgyvendino projektą “Oversize Baltic”. Tai tarptautinis projektas, kuriuo siekiama Pietų Baltijos regione pagerinti negabaritinių krovinių transportavimo sąlygas, išspręsti administracines problemas, užtikrinti sklandų pervežimų planavimą, nubrėžti tokių gabenimų koridorius. Projektas truko dvejus metus.


Logistikos specialistai sako, kad norit, jog negabaritiniai kroviniai judėtų sklandžiai, būtina bendra strategija.  Kiekvienoje šalyje negabaritinis transportas yra apibrėžiamas ir reguliuojamas skirtingai, todėl nenuostabu,  kad tokių krovinių judėjimas dėl biurokratinių kliūčių yra labai komplikuotas.

„Stambiagabaričių krovinių vežėjai susiduria su aibe biurokratinių problemų. Skirtingos šalys nevienodai reglamentuoja tokių krovinių pervežimą, todėl norint nuvežti krovinį pavyzdžiui, iš Lietuvos į Švediją, turi nusiteikti, kad formalios procedūros užtruks kelis kartus ilgiau negu trunka pats krovinio vežimas. Kai yra vykdomi svarbūs projektai, kiekviena sugaišta diena gali atnešti milžiniškų nuostolių“ , - sako transporto bendrovės „OTA“ vadovas Nerijus Veikšas.

Siekiant, kad biurokratinių kliūčių būtų kuo mažiau, projekto „Oversize Baltic“ metu parengta bendra strategija, orientuota būtent Pietų Baltijos regionui. Buvo įvertintos visos teisinės ir infrastruktūrinės sąlygos, kurios gali palengvinti krovinių judėjimą tarp Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos.

„Vienas iš projekto  „Oversize Baltic“ tikslų – nubrėžti koridorius, kuriais be didelių  kliūčių galėtų judėti negabaritiniai kroviniai. Koridoriai gali palengvinti krovinių pervežimą, prisidėti prie Baltijos regiono plėtros. Tinkamai sutvarkius pervežimų sistemą, atsiveria platesnės galimybės glaudžiau bendradarbiauti ir su Rytų valstybėmis, kuriose įgyvendinama daug grandiozinių projektų.  Transporto koridorių numatymas leidžia tikslingiau ir efektyviau planuoti kelių infrastruktūrą. Aiškiai nubrėžus galimas stambiagabaričių krovinių judėjimo kryptis, kelius galima efektyviau pritaikyti tokių krovinių gabenimui“ , - įsitikinusi KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Negabaritinių krovinių vežėjai neslepia, kad informacija apie tokių krovinių procedūras skirtingose šalyse yra sunkiai prieinama. Pasak krovinių gabenimo bendrovės „Klaipėdos transekspedicija“ vadovo Gintauto Šiaškaus, negabaritinių bei sunkiasvorių krovinių gabenimas yra labai mažai reglamentuotas, atitinkamos institucijos skirtingai interpetuoja teisės aktus ir reikalavimus,  todėl vežėjų pečius užgula daugybė su planavimu susijusių rūpesčių.

Idant vežėjams kiltų kuo mažiau problemų dėl planavimo, projekto „Oversize Baltic“ metu buvo sukurta virtuali informacinė negabaritinio transporto sistema OTIN. Ši sistema leidžia gauti reikiamą vežėjams apibendrintą informaciją apie gabenimus Pietų Baltijos regione – joje pateikiami susisteminti maršrutų žemėlapiai, skirtingų šalių įstatymai bei leidimų išdavimo procedūros. Taip krovinių vežėjai gali greičiau paspartinti procesus, nes informacijos ieškojimas iki šiol atimdavo daug brangaus laiko.


Kaip veikia OTIN sistema?
Negabaritinių krovinių vežėjai, prisiregistravę sistemoje, gauna visą reikiamą informaciją apie konkrečioje šalyje galiojančius įstatymus, reglamentuojančius negabaritinių krovinių gabenimą, sužino, kokie yra galimi maršrutai. Vienoje vietoje yra pateikiamos skirtingų Pietų Baltijos regiono šalių strategijos, maršrutų žemėlapiai, smulkiai aprašomos reikiamos procedūros. Šis negabaritinio transporto pervežimo vadovas leidžia dirbti operatyviau ir efektyviau, nes analogiškos informacijos ieškojimas, derinimas trunka gana ilgai.

Projekto metu skirtingų šalių vežėjams taip pat buvo rengiami bendri mokymai – juose dalyvavo daugiau kaip 60 verslo įmonių. Vežėjai kartu analizavo esamas problemas, siūlė jų sprendimo būdus. Mokymai ne tik padėjo pasidalinti patirtimi, bet ir sudarė galimybę verslininkams susirasti  partnerių vykdomiems projektams. Mokymuose buvo analizuojamos technologinės negabaritinių krovinių gabenimo galimybės ir saugumo reikalavimai, diskutuota, kaip tokie kroviniai galėtų būti plukdomi Ro-Ro keltais. Marketingo specialistai pateikė pasiūlymus, kaip į regioną būtų galima pritraukti kuo daugiau tokio tipo krovinių.

Pastebima, kad negabaritinių krovinių Pietų Baltijos regione daugėja. Svarbiausia to priežastis – sparčiai plėtojami ar dar tik ketinami įgyvendinti svarbūs energetiniai projektai. Regione netylant  diskusijoms apie būtinybę statyti naujas atomines elektrines, logistikos specialistai jau dabar planuoja, kaip sklandžiai būtų galima atgabenti būsimoms statyboms reikiamus krovinius.

Lietuvoje planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės projekto vystytojai sako, kad statant naująją atominę elektrinę, neskaitant standartinių nuolatos vežamų statybos krovinių, bus gabenami ir sunkiasvoriai apie 1000 tonų ir itin didelių gabaritų (daugiau kaip 20 m ilgio , 4-9 m aukščio ir pločio ) kroviniai. Tokie kroviniai nėra nė karto vežti Lietuvoje (rekordinio dydžio krovinys, iki šiol  Lietuvoje gabentas automobilių keliais,  yra vos virš 500 t).

“Tai labai sudėtingas ir kruopštaus panavimo reikalaujantis procesas. Šiuo metu yra rengiamas specialusis susisiekimo planas, kuris garantuoja kelių infrastruktūros plėtrą, pritaikytą negabaritinių krovinių transportavimui. Vėliau bus pereita prie kito etapo – maršruto parengimo. Taigi, pasirengimas naujosios AE krovinių gabenimui buvo pradėtas ganėtinai anksti ir vykdomas nuosekliai, kad atėjus krovinių gabenimo laikui transportavimas vyktų sklandžiai” , - sako UAB “Visagino atominė elektrinė” logistikos vadovas.

Kurti vieningą negabaritinių krovinių gabenimo strategiją būtina ne tik siekinat sklandaus pervežimo proceso, bet ir atsižvelgiant į industrinių zonų plėtros galimybes. Sukūrus negabaritinių krovinių koridorius, sutvarkius infrastruktūrą ir panaikinus visas biurokratines kliūtis, tikėtina, kad Pietų Baltijos regione galėtų kurtis bendrovės, gaminančios nestandartinio dydžio įrenginius.  Neabejojama, kad taip regionas būtų ekonomiškai patrauklesnis galimiems investuotojams.

„Oversize Baltic“ projekto vystytojai, susiteminę medžiagą apie negabaritinio transporto gabenimo koridorius, planuoja inicijuoti bandomąjį – pilotinį projektą, kuriuo siekiama integruoti Skandinavijos ir Baltijos rinkas. Šiuo metu Skandinavijoje (pvz. Švedijoje) krovininių automobilių sąstatų ilgis gali siekti net 25,25 metro – tokio ilgio krovinius kitose šalyse  iki šiol nebuvo leidžiama gabenti. Todėl specialistai planuoja išbandyti, kaip tokie kroviniai specialiais koridoriais iki logistikos centrų galėtų judėti mūsų regione.

Projektui vadovavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuvai atstovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, NPPE Klaipėdos jūrinių tyrimų centras, Lenkijai - Ščecino jūreivystės universitetas,  Vokietijai – Federalinė SVV asociacija ir Vismaro technolgijų verslo ir dizaino universitetas. Švedijos patirtimi dalijosi Blekingės technologijų institutas, Karlshamno uostas, Švedijos kelių administracija. Projekte taip pat dalyvavo 16 asocijuotų partnerių.

„Nors šis dvejus metus trukęs projektas baigėsi, tačiau darbai tęsis ir toliau. Kartu su partneriais mes kūrėme negabaritinių krovinių gabenimo strategijas, analizavome skirtingų šalių patirtis ir ieškojome būdų, kaip tokių krovinių gabenimą palengvinti. Dabar laukia didžiausia užduotis – visiems stengtis šią strategiją įgyvendinti ir pasirūpinti, kad planai būtų ne tik išdėstyti popieriuje, bet padėtų spręsti konkrečias problemas“ , - projektą apibendrino R.Stubrienė.

 

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt