Šį rugsėjį Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) keleiviams duris atvers nuolat veiksianti paroda verslui – „Lietuvos įmonių EXPO centras“, kurį bus galima aplankyti kiekvienam išvykstančiam keleiviui perėjus aviacijos saugumo patikros procedūras.
„EXPO centre“, įsikursiančiame prie Vilniaus oro uosto „Verslo klubo“, Lietuvos įmonės turės galimybę pristatyti savo veiklą, ir tokiu būdu padidinti savo žinomumą Lietuvoje bei prisistatyti svečiams iš užsienio. Profesionalūs konsultantai dirbsiantys „EXPO centre“, išsamiai susipažinę su eksponuojama preke ar pristatoma paslauga, ieškos potencialių partnerių ir naudingų kontaktų prisistatančioms įmonėms. Tai - pirmoji šalyje tokio tipo paslauga verslui.
„Lietuvos verslininkai, norėdami susirasti užsienio partnerių, neretai renkasi tradicinį būdą – vykti į parodas užsienyje. Mūsų idėja – parodą atidaryti namuose, Vilniaus oro uoste, kur atvyksta ir išvyksta daugybė Lietuvos ir užsienio verslininkų. Be to, užsieniečiai, jau apsilankę Lietuvoje, susipažinę su šalimi ir kultūra, yra labiau linkę vystyti verslo santykius su šalies verslo atstovais. „EXPO centras“ padės Lietuvos įmonėms aktyviau skverbtis į naujas eksporto rinkas, užtikrins naudingą verslui kontaktų sklaidą“ - sako „EXPO centro“ direktorius Martynas Čepelis.
Keleivių srautas Vilniaus oro uoste nuolatos auga, šiais metais planuojama aptarnauti 2,15 mln. keleivių, 2013 m. – 2,5 mln. Oro uosto duomenimis, verslo tikslais skrenda net 46 proc. keleivių.
„Manome, kad „EXPO centras“ bus naudingas ir įdomus ne tik verslininkams, bet ir visiems oro uosto keleiviams. Paroda pristatys Lietuvą kaip kokybiškus produktus ir aukštos pridėtinės vertės paslaugas teikiančią šalį, suteiks galimybes užsienio verslininkams atrasti naujų verslo idėjų ir užmegzti naudingų kontaktų“, - sako TVOU Komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus.
„EXPO centro“ ekspozicijoje savo prekes ir paslaugas vienu metu galės pristatyti apie 70 kompanijų iš skirtingų Lietuvos verslų bei pramonės šakų. Skaičiuojama, jog per mėnesį joje galėtų apsilankyti 10 – 15 tūkstančių žmonių.
Valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Lietuvos keliuose rengiamasi įdiegti eismo stebėjimo sistemas, kurios fiksuos transporto priemonių daromus pažeidimus, nustatys, ar laikomasi leistino svorio, matmenų ir ašių apkrovos apribojimų, taip pat ar transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros pažymą bei privalomąjį draudimą.
Šiandien Vyriausybė pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimams, leisiantiems administracinėn atsakomybėn patraukti asmenis, kurių pažeidimai bus užfiksuoti šalies keliuose įrengta elektronine eismo stebėjimo sistema.
Numatoma, kad kelio dangoje įrengti elektroniniai jutikliai matuos transporto priemonių svorį, matmenis ir ašių apkrovą, o vaizdo stebėjimo kameros fiksuos transporto priemonių valstybinius registracijos numerius. Informacinėse sistemose pagal registracijos numerius bus tikrinama, ar atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, ar turimas privalomas draudimas.
„Naujoji sistema turėtų didinti saugumą keliuose, drausminti vairuotojus bei paskatinti juos labiau rūpintis automobilių technine būkle. Šios priemonės turėtų dar labiau sumažinti keliuose žūstančių ir sužeistų žmonių skaičių“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Jei bus nustatyta, kad transporto priemonė viršijo svorio ar kitų parametrų apribojimus, arba paaiškės, kad ji neturi galiojančios techninės apžiūros pažymos arba nėra apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, šių transporto priemonių vairuotojams bus formuojami administracinių teisės pažeidimų protokolai.
Eismo stebėjimo sistemas numatoma integruoti į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą ir susieti su Administracinių teisės pažeidimų bei eismo įvykių registru. Prognozuojama, jog naujoji sistema Lietuvos keliuose galėtų pradėti veikti kitų metų pabaigoje.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Klaipėdos jūrų uoste šiandien oficialiai pradedamas statyti naujas keleivių ir krovinių terminalas. Planuojama, jog statybos truks apie metus ir terminalas veikti pradės kitą vasarą.
„Tai didelis įvykis Lietuvai ir Klaipėdos uostui. Tikimės, jog atidarius naują šiuolaikišką terminalą iš Klaipėdos turėsime daugiau keltų linijų į kaimynines valstybes. Taip gerinsime susisiekimą Lietuvos gyventojams, Vakarų Lietuvos regionas taps patrauklesnis turizmui“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Naujas terminalas bus pajėgus per metus aptarnauti 1 mln. keleivių, pervežti apie 0,5 mln. automobilių ir 5 mln. tonų krovinių.
Terminalas statomas iš Europos Sąjungos paramos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Achemos grupės“ lėšų. Iki 2013 m. vasaros reikės pastatyti ne tik antžeminę terminalo dalį, bet ir įrengti krantines, prieplauką, rekonstruoti privažiuojamuosius kelius.
Antžeminė terminalo dalis kainuos apie 73 mln. litų.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-07-19
CargoNews tęsia transporto istorijos straipsnių ciklą. Šį kartą prisiminsime koks, dabar jau įprastas prietaisas buvo pirmą kartą panaudotas 1935 m. liepos 19d.
20 a. pradžioje populiarėjant automobiliams pradėjo atsirasti ir pirmosios problemos susijusios su jų gausa ir tam nepritaikyta infrastruktūra. Oklahomos mieste daugybė gyventojų į darbą miesto centre vykdavo automobiliais, kuriuos parkuodavo šalia savo darbo vietų ir palikdavo juos ten visai dienai. Dienos metu į centrą atvykę kiti žmonės sunkiai rasdavo vietą savo automobiliams.
1935 liepos 19 d. šiame mieste buvo įrengtas pirmasis pasaulyje parkavimosi automatas. Jis veikė žadintuvo principu, praėjus laikui už kurį buvo sumokėta šis pradėdavo skambėti, perspėdamas apie pasibaigusį stovėjimo laiką.
Šiuo metu vien JAV yra apie 20 mln. parkavimosi automatų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Birželio 20 d. pakartotiniame Kongrese buvo priimti asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimai. Balsavimo dėl įstatų pakeitimų rezultatus patvirtino visi (21) Balsų skaičiavimo komisijos nariai, tačiau liepos 9 d. paaiškėjo, kad nauji įstatų pakeitimai patvirtinti nebus. Notarė Dainora Jievaitytė nustatė, kad naujos redakcijos įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų.
Trys lemiamos klaidos
Notarė D. Jievaitytė, kuriai liepos 3 d. buvo pristatyti „Linavos“ įstatų pakeitimai, atsisakydama patvirtinti pakeitimus, pateikė tris atsisakymo priežastis.
1. Nenumatyta asociacijos buveinės adreso keitimo tvarka
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatuose yra numatytas asociacijos buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 45, Vilniuje. Naujos redakcijos įstatuose nenumatyta asociacijos buveinės keitimo tvarka. Dėl šios aplinkybės naujos redakcijos įstatai neatitinka LR Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. reikalavimų.
2. Neteisingai apskaičiuoti ir patvirtinti balsavimo rezultatai.
Iš balsų skaičiavimo komisijos 2012-06-20 protokolo Nr.1, matyti, kad asociacijos „LINAVA“ XXIV pakartotiniame kongrese dalyvavo 278 asociacijos nariai. Priimant naujos redakcijos įstatų 4.4.7, 4.4.9, 7.10 pakeitimus balsavo 185 nariai, tačiau tai nesudaro 2/3 balsų, nes 2/3 yra 186. Tokiu atveju, sprendimas dėl minėtų punktų pakeitimo yra neteisėtas, nes priimtas nesant Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme numatytos balsų daugumos (8 str. 7 d.).
3. Nenumatyta įstatų keitimo tvarka.
Pažymėtina, kad įstatuose privalo būti numatyta asociacijos įstatų keitimo tvarka (LR Asociacijų įstatymo 2 d. 15 p.), tačiau jūsų pateiktuose įstatuose ši tvarka nenumatyta.
Dvi iš šių klaidų faktinės, viena – neteisingų balsavimo rezultatų patvirtinimas. Klaidos padarytos įstatų pakeitimuose – įstatų pakeitimus rengusio Teisės ir organizacinių reikalų komiteto prerogatyva. Pats E. Mikėnas vadovavo Teisės ir organizacinių reikalų komitetui, todėl buvo atsakingas už teisingą įstatų įforminimą. Komiteto pirmininkas minėjo, kad dar prieš pristatydamas įstatų pakeitimus Kongresui, komitetas rekomendavo asociacijos advokatams pirmiausiai suderinti pakeitimus su notarais, kurie registruos, tačiau tai buvo rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas. Jei rekomendacija būtų įvykdyta, galbūt būtų pavykę išvengti klaidų, nes rekomendacijos šiuo atveju nepakako.
Kongreso metu UAB „Gepala“ vadovas Genius Mikalčius sakė, kad balsų skaičiavimas dėl įstatų pakeitimų yra neteisingas, nes už pakeitimus balsavę 185 nariai nesudaro 2/3 balsų. G. Mikalčius tokius rezultatus, jei jie būtų buvę patvirtinti, ketino skųsti. „Gyvename ne bananų valstybėje. Jeigu yra įstatymai, tai reikia jų laikytis. Neteisingai įvertinti balsavimo rezultatai negalėjo būti patvirtinti Kongrese,“ – pasakojo G. Mikalčius, nors Kongresas rezultatus patvirtino.
Komiteto pirmininkas mano kitaip ir yra įsitikinęs, kad Balsų skaičiavimo komisija priėmė sprendimą vadovaudamiesi matematine logika bei teisingumo bei protingumo principais. Anot E. Mikėno, jokie įstatymai nereglamentuoja, kaip spręsti klausimą, kai 2/3 gaunamas nelyginis skaičius. Šį klausimą išsprendė pats Kongresas priimdamas nutarimą.
„Raganų medžioklė“ prasideda
Kai nutinka nepalankūs, nemalonūs įvykiai, visuomet prasideda „raganų medžioklė“. Kas gi kaltas šioje situacijoje: tie kurie rengė įstatų pakeitimų projektą, tie, kurie jį nešė notarei, ar…
Teisės ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas Erlandas Mikėnas, rengęs asociacijos įstatų pakeitimus, kol dar nebuvo susipažinęs su notarės dokumentu, situaciją komentavo kaltindamas asociacijos „Prezidento aplinką“. „Eilinį kartą „Prezidento aplinkos“ esame pastatyti į tokią padėtį. Svarbiausia, kad trypiamas kojomis Kongreso sprendimas. „Prezidento aplinka“ nenori registruoti tų įstatų, nenori, kad jie būtų patvirtinti. Jeigu sekretoriatas būtų davęs įgaliojimą įstatus užregistruoti Teisės ir organizacinių reikalų komitetui, tai tuos įstatus komitetas ir būtų užregistravęs. Kiek žinau Adolfas Darginavičius davė įgaliojimą šiuos įstatus užregistruoti ir pasakė, pas kokį notarą nueiti. Kodėl A. Darginavičius, komentuoti negaliu, nes sekretoriatui vadovauja p. Adomaitis. Komitetui įgaliojimo niekas nedavė. Prezidentas yra atsakingas už įstatų įregistravimą, todėl jo patarėjai politikos klausimais pataria neprotingai . Tai dar viena „juoda dėmė“ Prezidentui,” – pasakojo E. Mikėnas. Kaip savo galutinę išvadą Komiteto pirmininkas pateikė tai, kad: „Galimai pas notarę buvo kreiptasi ne dėl įstatų užregistravimo, o dėl to, kad būtų pateikti argumentai, kaip jų neregistruoti.“
Ne paslaptis, kad dokumentų perdavimas notarui tėra formalus veiksmas. Įgaliotas asmuo tiesiog perduoda jau parengtus dokumentus, tačiau jų keisti negali.
Susisiekėme su asociacijos viceprezidentu Mečislovu Atroškevičiumi, kuris nebuvo patenkintas susiklosčiusia situacija. Paklausus, kas kaltas, dėl klaidų, kurios tapo pretekstu nepatvirtinti įstatų pakeitimų, viceprezidentas sakė: „Kai kurios klaidos padarytos mūsų teisininkų, kita labai didelė klaida dėl balsų skaičiavimo – įvyko dėl Balsų skaičiavimo komisijos klaidos arba nekompetencijos.“
„Linava“ viceprezidentas taip visko palikti neketina. M. Atroškevičius nusiteikęs ryžtingai ir žada reikalauti, kad teisininkai iš komiteto aiškintųsi dėl notarės sprendimo, ar jis teisingas. „Jei mano, kad notarė neteisi, tegu skundžia notarės sprendimą, tai tegu teisininkai, kurie gavo už savo darbą atlyginimą, eina ir už savo lėšas atstovauja teismuose ir įrodo savo teisumą.“ Su komiteto teisininkėmis CargoNews redakcijai susisiekti nepavyko.
Asociacija dirbs pagal senus įstatus
Kol nauji įstatų pakeitimai nepatvirtinti, asociacija dirbs pagal senus įstatus. Nauji įstatai gali būti keičiami tik artimiausio „Linavos“ kongreso metu arba inicijuojant neeilinį Kongresą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-19
Koncernas „Schwarzmüller“ kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet sukvietė savo esamus ar būsimus klientus bei visus, kurie neabejingi tranasporto naujovėms, į mugę, vykusią pačios gamyklos teritorijoje Hanzingo mieste, Austrijoje.
Didelis dėmesys buvo skirtas ne tik užuolaidinėms puspriekabėms, tačiau akis paganyti buvo galima ir į cisternas, didžiatūres ar žemagrindes, o smalsiausieji galėjo sudalyvauti eksursijoje po gamyklos patalpas.
Lankytojus koncernas „Schwarzmüller“ supažindino su priekabų rėmo gamybos ypatybėmis, tačiau svarbiausių paslapčių neišdavė. Didelį susidomėjimą sukėlė modernios ir labai efektyvios gamybos priemonės, kurios leidžia pasiekti kuo geresnį tikslą – tai ir suvirinimo bei paviršiaus apdorojimo aparatai ir rėmo tiesinimo staklės ar kita įranga.
Koncernas „Schwarzmüller“ taip pat oficialiai pristatė jau rudenį pasirodžiusį naują produktą – užuolaidinę puspriekabę, atitinkančią TIR konvencijos reikalavimus su tai patvirtinančiu sertifikatu. Šis produktas buvo bene daugiausiai apžiūrinėjamas ir aptarinėjamas dėl daugybės privalumų – atskirai stumdomo stogo, prie išorinio rėmo prisukto aliumininio apsauginio profilio, kuris apsaugo rėmą ir nuo smūgių, ir nuo slaptaviečių kroviniams slėpti bei grindų, kurios sutvirtintos plieniniais omega profiliais.
Komentuodami savo surengtą tradiciškai jų pačių vadinamą „namų mugę“, Austrijos koncerno vadovai neslepė džiaugsmo ir pažadėjo nenutraukti šios tradicijos ir mugę rengti toliau kiekvienais metais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per pastarasias tris savaites Vokietijos automagistralėse ženkliai padidėjo rekonstruojamų ruožų su susiaurintomis eismo juostomis.
Pagal “Auto Club Europa” (ACE) duomenis, dabar rekonstruojamų ruožų skaičius Vokietijoje išaugo iki 544, kurių bendras ilgis sudaro apie 2000 kilometrų arba daugiau nei 8 proc. bendro šalies automagistralių tinklo. Vairuotojams reikėtų atkreipti dėmesį, jog daugelyje šių rekonstruojamų ruožų gali susidaryti transporto priemonių spūstys.
Daugiausia darbų kelininkai dabar atlieka A30 automagistralėje, kurioje vairuotojams tenka įveikti net 75 rekonstruojamus ruožus. Čia bendras rekonstruojamų atkarpų ilgis su susiaurintomis eismo juostomis sudaro 258 km.
Ilgiausias ištisinis kelio ruožas, kuriame dabar darbuojasi kelininkai, – 26,2 km automagistralėje A9 tarp Weissensfelso ir Hermsdorfer žiedo. Antras pagal ilgį laikinai susiaurintų eismo juostų ruožas – automagistralėje A4 tarp Wilsdruffo ir Berbersdorfo tęsiasi 25,6 km.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Naujosios technologijos sparčiai tobulėja, todėl viskas, kas anksčiau buvo kaip stebuklas, šiandien yra kasdienybė. Būtent taip nutiko ir su navigacijos sistemomis.
Pingant technologijoms, jos tampa vis prieinamesnės masinei produkcijai. Todėl į šią rinką nori įžengti ir tokie grandai kaip „Apple“ arba „Microsoft“. Jie žada pristatyti naujas technologijos, kurias bus lengva naudoti. Tačiau tai kelia nerimą tokiems navigacijų gamintojams kaip „TomTom“ arba „Garmin“.
Pastebimas ir ženklus navigacijos sistemų pardavimų šuolis. Didžiausias šuolis pastebėtas Kinijoje.
Šioje šalyje, per dešimtmetį, pardavimai šoktelėjo nuo 355 tūkst. iki 11,8 mln. vienetų. Tuo tarpu tikimasi, kad pasauliniai pardavimai pasieks 56 mln. iki 2019-ųjų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien Nikosijoje (Kipras) vykstančioje neformalioje Europos transporto ministrų taryboje svarstoma, kaip pagerinti vietinį ir tarpmiestinį Europos susisiekimą, sparčiau diegiant intelektines transporto sistemas (ITS). Lietuvos veiklą ir prioritetus šioje srityje pristato susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Viena iš pagrindinių susitikime svarstomų temų – įvairias transporto rūšis jungiančių kelionių planavimo ir integruotų bilietų diegimo sprendimai.
„Kelionių, naudojančių įvairias transporto rūšis, planavimo sistemai diegti būtina koordinuoti veiksmus visos Europos mastu. Šiuo metu naudojami planavimo sistemų ir integruotų transporto bilietų sprendimai yra fragmentiški, jie skiriasi įvairiose ES valstybėse ir netgi miestuose, todėl sunku užtikrinti jų sąveiką“, – sakė susisiekimo viceministras A. Štaras.
Susisiekimo ministerija šiuo metu kuria Viešojo transporto kelionių duomenų informacinę sistemą, kuri visoje Lietuvoje leis planuoti keliones miesto ir tarpmiestiniais autobusais ir traukiniais, taip pat įtrauks keltų į Neringą bei lėktuvų skrydžių iš Lietuvos oro uostų ir į juos tvarkaraščius. Viceministro A. Štaro teigimu, būtent tokių sistemų plėtojimas sukurs vienodas taisykles ir palankų teisinį reguliavimą efektyviam kelionių planavimui Europos mastu.
Šiuo metu Lietuva aktyviai diegia ir kitus ITS sprendimus eismo saugai gerinti, eismo sąlygoms stebėti ir valdyti. Nuo 2011 m. veikia Eismo informacijos centras, interneto svetainėje www.eismoinfo.lt teikiantis kelionės planavimui svarbius duomenis, pvz., informaciją apie oro sąlygas, kelio dangos būklę, kelio remonto darbus, jų trukmę ir apylankas, pavojingas kliūtis ir eismo sutrikimus. Tai padeda planuoti kelionės maršrutą ir laiką, atsižvelgti į esamus ar planuojamus eismo apribojimus ir sąlygas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Januszas Skolimowskis šiandien pasirašė Lietuvos ir Lenkijos valstybių sutartį dėl bendro dviejų šalių oro erdvės bloko sukūrimo.
Bendras valstybių funkcinis oro erdvės blokas padės efektyviau valdyti skrydžius, taupyti oro navigacijai skiriamas lėšas, optimaliau nustatyti skrydžių maršrutus, mažinti aviacinių degalų sunaudojimą ir CO2 išmetimą. Tai suteiks ekonominės naudos, pagerins skrydžių saugą ir aplinkos apsaugą.
Numatoma, kad ateityje be Lietuvos ir Lenkijos šiame funkciniame oro erdvės bloke galės dalyvauti ir kitos Baltijos jūros regiono šalys bei Ukraina, Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritis. Ekspertų vertinimu, papildomų šalių įtraukimas leistų labiau optimizuoti aviacinę veiklą ir duotų dar didesnį ekonominį efektą.
Europos valstybių funkciniai oro erdvės blokai kuriami įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą, kurios tikslas – patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą Europoje, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir, kiek įmanoma, sumažinti skrydžių vėlavimus. Siekiant šių tikslų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą iki 2012 m. gruodžio 4 d. visos ES valstybės privalo dalyvauti bent viename funkciniame oro erdvės bloke su kita Europos šalimi.
Bendro Europos dangaus koncepcija sukurta atsižvelgiant į vis didėjantį oro transporto eismo intensyvumą, dėl kurio ėmė strigti Europos oro eismo paslaugų teikimo sistema ir pradėjo daugėti vėluojančių skrydžių. Įsitinkinta, kad į atskirus segmentus suskaldyta oro erdvė naudojama neveiksmingai. Oro navigacijos paslaugas šalys teikia oro erdvėje tik virš savo teritorijos, o tai reiškia, kad naudojamos skirtingos oro eismo valdymo technologijos, skrydžių maršrutai yra nepatogūs, kyla įvairių problemų kertant valstybių sienas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-07-17
2012 m. sausio–birželio mėn.
Per 2012 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 20,3 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimties pokytis sudarė -10,4 proc., palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. 2012 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 16,9 mln. t, pokytis -8,3 proc. arba -1,5 mln. t, o Būtingės terminale perpilta 3,4 mln. t, pokytis -19,4 proc. arba -0,8 mln. t.
Per 2012 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+223,3 tūkst. t), rūdos(+195,7 tūkst. t) krova.
Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-873,9 tūkst. t), žalios naftos (-821,7 tūkst. t) bei naftos produktų (-659,9 tūkst. t) krovos.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių sumažėjo 15,0 proc., kurių perpilta 8 405,0 tūkst. (41,5 proc. bendros uosto krovos). 8,3 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 6 457,3 tūkst. t (31,8 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 5,1 proc., iš viso jų krauta 5 422.3 tūkst. t (26,7 proc. bendros uosto krovos). Per 2012 m. sausio–birželio mėn. užregistruoti 3 412 laivų įplaukimų į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 34 laivai (-19,0 proc. arba 8 laivais mažiau, palyginus su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu). Į Klaipėdos uostą įplaukė 2 394 tarptautiniai laivai (+1 laivas, palyginus su 2011 metų sausio–gegužės mėn.), 984 vietiniai laivai (2011.01-06 laikotarpiu buvo lygiai tiek pat vietinių laivų)2012 metų sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 3 378 laivai, t.y. 1 laivu daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 150 757, t. y. 2,1 proc. arba 3 049 keleiviais daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Liepos 17 d., antradienį Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius susitiko su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnu Jurgiu Razma.
Susitikime aptarti aktualūs vežėjams klausimai susiję su nepalankiomis vežėjams Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) kainomis ir sąlygomis.
J. Razma teigė atkreipsiantis dėmesį į šios rūšies draudimo sutartyse numatytas sąlygas, sunkinančias vežėjų darbą. Jis teigė, jog jam yra žinoma ir apie tokiose sutartyse nustatytą mažą neturtinės žalos atlyginimo asmeniui piniginę sumą, dažnai neatitinkančią realiai patirtų nuostolių, kuriuos vežėjai turi padengti.
A. Kondrusevičius pažymėjo, jog šiuo metu Lietuvoje apdrausti vilkiką, galintį dirbti užsienyje, kainuoja nuo 4 000 iki 15000 Lt. „Vežėjai atsimena laikus kai vilkiką tarptautiniams reisams apdrausti ir gauti taip vadinamąją „Žaliąją kortelę“ buvo galima už 1 300–1500 Lt. Tai buvo tada, kai draudimas dar nebuvo privalomas, todėl draudimo kompanijos taikė kainas, kurios daugiau ar mažiau atitiko realią situaciją rinkoje“, – sakė A. Kondrusevičius.
Pasak jo, būtina keisti TPVCAPD įstatymo nuostatas taip, kad vežėjai nesusidurtų su itin aukštomis šio draudimo kainomis bei nepatirtų žalos dėl jiems nepalankių sutarčių sąlygų.
Užsienio vežėjų kontrolės stoka
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas M. Atroškevičius pabrėžė jog, užsienio šalių vežėjų naudojamų leidimų kontrolė Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra nepakankama ir išlieka galimybės pažeidinėti leidimų naudojimo tvarką. Anot jo, didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas tinkamam leidimų, skirtų krovinių gabenimams iš trečiųjų šalių, naudojimo kontrolės užtikrinimui.
„Viena iš papildomų priemonių, kuri ženkliai sustiprintų leidimų panaudojimo kontrolę, būtų įpareigojimas policijos ir muitinės pareigūnams tikrinti ar užsienio valstybių krovininių transporto priemonių vairuotojai turi reikiamus leidimus bei skirti baudas už jų neturėjimą ar netinkamą naudojimą. Tokia tvarka šiuo metu sėkmingai veikia Latvijoje ir Estijoje“, – tikino M. Atroškevičius.
J. Razma teigė, jog ketina artimiausiu metu susitikti su susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku ir aptarti pasienio infrastruktūros, transporto eilių sprendimo klausimus. Jis taip pat žadėjo pasidomėti ir jei reikės susitikti su atsakingų institucijų vadovais sprendžiant kitų šalių vežėjų naudojamų leidimų kontrolės problematiką.
Primename, kad praėjusią savaitę J. Razma susitiko su Muitinės departamento direktoriumi Antanu Šipavičiumi ir aptarinėjo vežėjams nepalankią situaciją Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-17
Didžiosios Britanijos policija perspėja apie jų keliuose atsiradusį naują krovinių grobimų būdą, kuris gali būti naudojamas ir kitose šalyse.
Paskutinioji vagystė įvyko Hampšyre, liepos 9 d. Vairuotojas vairavo niekuo neišsiskiriantį vilkiką, kai jį aplenkė moters vairuojamas vidutinio dydžio automobilis. Vairuotoja mirksėdama lempomis ir mojuodama rankomis sustabdė vilkiką. Sustojusi ji pradėjo vairuotojui aiškinti, neva šis apgadino jos automobilį keletą kilometrų prieš tai. Vilkiko vairuotojas teigia, kad moteris atrodė tvarkinga ir jokio įtarimo nesukėlė.
Neužilgo šalia sustojo kitas automobilis iš kurio išlipo keletas vyrų ir grasindami vairuotojui peiliu įlipo su juo į kabiną ir privertė nuvairuoti vilkiką į atokią vietą. Ten krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę. Vairuotojas buvo surištas ir paliktas vilkike, kol jį išlaisvino atsitiktinai pro šalį ėję žmonės. Nuostoliai siekia apie 700 tūkst. svarų.
Didžiosios Britanijos policija tiki, kad tokie incidentai gali pasikartoti ir vairuotojams rekomenduoja būti atidiems. Iškilus panašiai situacijai, reiktų likti kabinoje ir užsirakinti, o išgirdus kaltinimus, neva buvo apgadinta kita transporto priemonė, iš karto kviesti policiją.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Keliant krovinius labai plačiai naudojami kėlimo reikmenys – stropai. Atsitiktinis krovinio atsilaisvinimas ir kritimas arba nenumatytas ir neplanuotas judėjimas kelia grėsmę žmonių, esančių pavojaus zonoje, sveikatai ir saugumui.
Kadangi dažniausiai keliami sunkūs – didelio svorio kroviniai, tad ir nelaimingų atsitikimų pasekmės dažniausiai yra labai skaudžios – baigiasi žmonių mirtimi, sunkiais sužalojimai ir/arba patiriami dideli materialiniai nuostoliai.
Tad Valstybinės darbo inspekcijos specialistų parengtos „Krovinių stropavimo stropais metodinės rekomendacijos“ tikimės pasitarnaus krovinius keliantiems darbuotojams ir įmonėms pasirenkant ir įsigyjant jiems tinkamiausius ir geriausiai krovinių kėlimui tinkančius stropus bei užtikrinant saugų jų naudojimą ir techninę priežiūrą, o tuo pačiu ir saugius krovinių krovos darbus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siekdami dar labiau pagerinti eismo saugumą šalies keliuose, lenkai pradėjo montuoti naujus greičio matuoklius visoje šalies teritorijoje. Dauguma jų bus įrengti tranzitiniuose keliuose. Planuojama, kad iki rudens bus įrengta apie 300 naujų greičio matuoklių.
Šie įrenginiai nebus slepiami, o taip pat apie jų buvimą įspės kelio ženklai. Tokiomis prevencinėmis priemonėmis tikimasi sumažinti transporto priemonių greitį pavojinguose kelio ruožuose. Kaip teigia lenkai, svarbiausia yra ne nubausti vairuotoją už greičio viršijimą, o priversti jį važiuoti saugiu greičiu, nes pagal statistiką, Lenkijoje daugiausiai eismo įvykių kuriuose žūsta žmonės, įvyksta dėl saugaus greičio nesilaikymo.
CargoNEWS redakcija visiems vairuotojams linki vairuoti saugiau ir nepažeidinėti kelių eismo taisyklių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|