Šį rudenį Hanoveryje vyksiančioje transporto parodoje koncernas „MAN“ pristatys savo „Euro 6“ emisijos standartą atitinkančius variklius ir išmetimo sistemas, kurios bus skirtos vilkikams ir autobusams.

Norėdama sukurti „Euro 6“ variklį kompanija nuėjo tokį patį kelią kaip ir jų konkurentai – į vieną sistemą sujungė išmetamųjų dujų recirkuliacijos ir valymo sistemas EGR ir SCRT.

Šios sistemos nėra naujovė „MAN“ produkcijoje. SCR sistema naudojama nuo 2005 m. o suodžių filtras nuo 2002 m.

Esminiai naujojo variklio elementai bus tiesioginio įpurškimo 1800 bar. slėgio sistema, dviejų pakopų turbinos ir jau minėtos išmetamųjų dujų sistemos.

Pagrindiniai dviejų pakopų turbinas turintys varikliai bus 162 kw./220 a. j. ir 251 kw./341 a. j. Taip pat bus ir 110 kw./150 a. j. Ir 132 kw./180 a.j. varikliai, tačiau juose bus tik vienos pakopos turbina. Visų variklių dydžiai ir apimtys nesiskirs nuo prieš tai buvusių ir išliks tokie patys.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Grūdai bus išvežti          

Atėjus derliaus nuėmimui, nepasitenkinimą dėl grūdų išvežimo kelia grūdų eksportuotojai. Tik dėl jiems suvokiamų priežasčių, bandoma reikšti reikalavimus ne kaip lygiateisiams partneriams, o kaip senais „agropromo“ laikais. Tuo, tarsi, stengiamasi sukelti  ūkininkams - grūdų  augintojams papildomų abejonių dėl  derliaus supirkimo ir išvežimo.  AB “Lietuvos geležinkeliai“ informuoja ir  užtikrina, kad perveš visus užsakytus ir numatytus eksportuotojų ir ūkininkų grūdų kiekius.

Įvertinus  praeitų dešimtmečių patirtį dėl vagonų neefektyvaus panaudojimo ir  jų paklausos  padidėjimo derliaus nuėmimo metu, bendrovė teiks grūdų vežimo organizavimo kompleksines paslaugas: vagonų  nuomą bei lokomotyvų nuomą ir kitas  ekspedijavimo bei organizavimo paslaugas.


Bendrovė turi per 1000 grūdinių vagonų. Per metus  jie panaudojami tik 4 mėnesius. Todėl šiais metais pritaikant organizacines-technines priemones ir papildomai pasitelkus Lietuvos ekspeditorių įmones buvo sukurtas papildomas darbas vagonams atvežant  grūdus iš Kazachstano į Klaipėdos  uostą. Tuo pačiu, Lietuvoje pasirašius sutartis  su grūdų eksportuotojais ir panaudojant papildomas organizacines-technines  priemones vagonų  apyvarta bus sumažinta nuo  6 iki 2 parų. Taigi, su trigubai mažesniu  vagonų kiekiu bus pervežta tris kartus daugiau grūdų. Tiek bendrovė, tiek  ir  grūdų eksportuotojai gaus  didelę  ekonominę  naudą.


Iki šios dienos su grūdų eksportuotojais ir ūkininkais nepasirašyta nei viena  sutartis. Todėl prašome  juos skubiai kreiptis  į AB “Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos komercijos departamentą dėl sutarčių pasirašymo.


Tuo pačiu norime pareikšti, jog įvertinus daugelio metų problemą dėl grūdų eksportavimo ir sandėliavimo, bendrovė vystydama viešuosius  logistikos terminalus (VLC) šiais metais užsakys studiją dėl šios problemos išsprendimo. Studijos tikslas – išnagrinėti Lietuvoje esančių  grūdų elevatorių sandėliavimo ir apdorojimo pajėgumus, o taip pat ir  grūdų ir grūdų priėmimo punktų  pajėgumus. Gavus šios studijos  rezultatus, bus kuriama papildoma logistikos grandinė geležinkelio stotyse: steigiami kilnojami grūdų supirkimo punktai, o taip pat viename ar keliuose VLC terminaluose bus pastatyas grūdų apdorojimo ir sandėliavimo elevatorius. Taip būtų išspręsta trūkstamų pajėgumų superkant ir apdorojant grūdus  Lietuvoje problema. Tuo pačiu, subalansuota transporto logistikos grandinė šioje veikloje, o taip pat atsirastų galimybė ateityje atsivežti daugiau grūdų iš kitų šalių ir juos eksportuoti.


AB „Lietuvos geležinkeliai“

 

Puspriekabių gamintojas „Kogel“ bendradarbiaudamas su „Wabco“ sukūrė naują puspriekabę „Kogel Telematics“. Ši puspriekabė aprūpinta telematine sistema ir galės realiu laiku vartotojams pateikti įvairios informacijos.

Auto parko valdytojai visada galės žinoti kur yra jų puspriekabė, krovinių skyriaus temperatūrą, stabdžių būklę, padangų slėgį, ridą, puspriekabės durų atidarymo ir uždarymo laiką, ašių apkrovą ir jos pasikeitimą, bei kitą informaciją. Šioje naujoje puspriekabėje į vieną sistemą sujungta telematika ir stabdžių diagnostinė sistema. Šią informacija bus galima pasiekti per specialų internetinį puslapį arba per autoparko valdymo sistemą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Šią savaitę jau rašėme apie grobiamus krovinius Europoje. Po šio straipsnio su redakcija susisiekė dar vienas vežėjas, kuris taip pat nori įspėti kolegas apie gresiančius pavojus dirbant su nesąžiningomis įmonėmis ar jomis prisidengusiais sukčiais.

Tarptautinio transporto ir pramonės holdingo “West Trans GmBH” mokslinis vadovas Kozlovas Valerijus Vasiljevičius informavo, kad nuo vasaros pradžios pagal identišką schemą jau pagrobti 5 kroviniai, kurių turinį sudarydavo buitinė ir žemės ūkio technika. Prisistatydami Čekijos įmonės „Transadria“ darbuotoju Andriano arba Antonio nusikaltėliai siūlo transportą su kuriuo galėtų vežti krovinius.

Naudodami vilkikus su padirbtais valstybiniais numeriais ir dokumentais nusikaltėliai nusiunčia į pasikrovimo vietą transportą. Dokumentuose nusikaltėliai teigia, kad tai Rumunijos įmonės „SC Prevent Group SRL“ vilkikai. Pasikrovus, po 2-3 dienų krovinys dingsta.

Interpolas ir Europos sąjungos komitetas kovoje prieš korupciją teigia, kad yra nustatyta, jog prekės iškraunamos Slovakijoje, o tai leidžia tikėtis, kad netolimoje ateityje sukčiai bus sulaikyti. Pagal turimus duomenis nuo sukčių jau yra nukentėję Olandijos, Baltarusijos, Lietuvos ir Ukrainos įmonės.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Liepos 26 d., ketvirtadienį Medininkų pasienio punkte Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ delegacija, kuriai vadovavo prezidentas Algimantas Kondrusevičius susitiko su Lietuvos muitinės departamento, Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos bei Pasienio kontrolės punktų direkcijos pareigūnais ir aptarė pasienyje su Baltarusija nusidriekusių didelių vilkikų eilių susidarymo priežastis.

Pasak A. Kondrusevičiaus būtina kuo greičiau imtis organizacinių ir infrastruktūrinių pakeitimų didelėms eilėms Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sumažinti, nes verslas dėl prastovų patiria milžiniškus nuostolius. „Viena prastovos diena vežėjui gali atsieiti apie 500-700 litų, jau nekalbant apie krovinio gavėjo praradimus. Dar kartą kreipsimės į visas politines jėgas, žinybas, kad ši problema būtų kuo greičiau išspręsta, nes dėl jos dalį pajamų praranda ir biudžetas, Lietuvos verslas“, – susitikime su pareigūnais sakė asociacijos „Linava“ vadovas.

Šiuo metu ties Medininkais iš Lietuvos ir Baltarusijos pusės nusidriekusios kelių kilometrų ilgio vilkikų eilės, o įvažiuoti ar išvažiuoti iš šalies visuose pasienio postuose su kaimynine valstybe laukia apie 1500 sunkvežimių.

Anot A. Kondrusevičiaus, šiais klausimais jau ne kartą kalbėta su Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijų vadovais, Seime asociacijos „Linava“ vadovai susitiko su valdančiosios Seimo TS-LKD frakcijos seniūnu Jurgiu Razma, kuris inicijavo keletą papildomų susitikimų su atsakingomis žinybomis.

Lietuvos vežėjų atstovai priimtinausiu problemos sprendimo būdu laiko pasienio infrastruktūros plėtrą – deramą pasienio postų išplėtimą, važiuojamųjų juostų, muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnų darbo vietų didinimą bei saugių poilsio aikštelių vilkikų vairuotojams įrengimą. Taip pat be krovinių grįžtančiam transporto srautui aptarnauti, pasak A, Kondrusevičiaus, padėtų esamų postų Tverečiuje, Adutiškyje pritaikymas sunkiojo transporto patikrai.

Juda, bet lėtai

Pasienio kontrolės punktų direkcijos Vilniaus regiono skyriaus vedėjas Saulius Jusius informavo, jog ši tarnyba prižiūri pasienio postų infrastruktūrą, rūpinasi jos plėtra, tačiau darbai vyksta numatytu tempu. „Didelėms rekonstrukcijoms kol kas nėra skirta lėšų, tačiau yra pasiūlymai Medininkuose statyti dar vieną tokį pat pasienio postą, kuris atliktų procedūras išvažiuojantiems iš šalies, o senasis aptarnautų įvažiuojantį transportą. Būtų galima ir kitus plėtros darbus atlikti pasienyje su Baltarusija. Yra paskelbtas konkursas elektroninės eilės pasienyje projekto įgyvendinimui. Tikimės, kad ši organizacinė priemonė padės sumažinti eiles“, – teigė jis.

Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja Eugenija Šilanskienė teigė, jog nuolat sekamas transporto srautas, fiksuojamas jo padidėjimas, metamos papildomos muitininkų pajėgos. Dažniausiai tokiu atveju padeda mobiliosios muitininkų grupės. Tačiau ir šios pastangos ne visuomet gali išspręsti problemą, nes trūksta darbo vietų muitininkams, o infrastruktūra apriboja posto darbo galimybes. Pasak E. Šilanskienės muitininkai aptarnauja didelį kiekį sunkvežimių – apie 650 mašinų kiekvieną parą, nors projektinis posto pajėgumas kone dvigubai mažesnis.

Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų posto viršininkas Gintautas Pupalaigis teigia, jog krovininio transporto srautas kasmet auga ir palyginus su praėjusiais metais jis padidėjo 16 proc. Anot jo, muitinės ir kitų tarnybų greitesniam darbui didelės įtakos turėtų taip vadinamosios neutralios zonos kelio dangos išplėtimas dar 4 juostomis. Tam reikalinga nepigi, aukšta sankasa, tačiau padidinus juostų skaičių, be krovinio ar su greitai gendančiais kroviniais važiuojantis transportas turėtų atskiras juostas ir judėtų greičiau. Tokiam srautui aptarnauti reikėtų ir papildomų muitinės pareigūnų etatų bei įrengtų darbo vietų. Šiuo metu poste vienoje pamainoje darbuojasi 21 pareigūnas.

Medininkų posto viršininkas rodė kaip dirba posto tarnybos, kur susidaro didžiausi trikdžiai. Taip pat vežėjų atstovams buvo pristatytas naujai įrengiamas rentgeno patikros angaras, kuris artimiausiu metu pradės veikti. Tikimasi, kad kitąmet tokie patikros angarai bus įrengti Kybartų ir Panemunės postuose.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pažymėjo, jog jų pajėgos Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Medininkuose neseniai buvo pagausintos iki 30 pareigūnų. Tačiau reikėtų ir papildomų patikros postų bei darbo vietų tuo atveju, jei būtų įrengtos naujos transporto juostos.

Srautai didės

Susisiekimo ministerijos atliktos apklausos duomenimis, 2012-2014 m. laikotarpiu šia kryptimi kasmet tikimasi 5-7 proc. sunkiasvorių transporto priemonių srauto augimo. Dėl šios priežasties dabartinius pasienio kontrolės punktus reikia nuolat modernizuoti, plėsti, aprūpinti juos reikiama technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais.

Būtina gerinti sąlygas prie sienos laukiantiems vairuotojams, nes muitinės terminalų ir pakelės infrastruktūra nėra sutvarkyta, trūksta tualetų, vairuotojų gyvenimas vyksta šalikelėse, jie neturi galimybės nusiprausti, padoriai pavalgyti.

Anot A. Kondrusevičiaus būtina iniciatyva iš valstybės ir iš verslininkų. Viešojo ir privataus kapitalo partnerystės programos duotų greitesnių rezultatų ir pavyktų įrengti Europos standartus atitinkančius, saugius terminalus krovininiam transportui. Tokio terminalo darbas derėtų su diegiama elektroninės eilės sistema.

Šį klausimą sprendžiančioms institucijoms asociacija „Linava“ pateikė savo pasiūlymus kaip geriau sutvarkyti muitinės punktų prieigas ir ateityje šią temą kels visais lygiais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Europinę geležinkelio vėžę “Rail Baltica” leista statyti Marijampolė-Kazlų Rūda ir Kazlų Rūda-Mauručiai ruožuose trijose savivaldybėse – Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Prienų.

Techninius projektus rengusi bendrovė “Kelprojektas” pranešė, kad parengė “Rail Baltica” geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas penkių statinių rekonstrukcijos techninius projektus. Gauti leidimai pagal šiuos projektus statyti “Rail Baltica” geležinkelio vėžę.

2010 lapkritį “Kelprojektas”, veikiantis jungtinės veiklos pagrindu su Vokietijos bendrove EPG, pasirašė geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas techninio projekto ruošimo sutartį, kurioje buvo numatyti du “Kelprojekto” įgyvendinami darbų etapai: tyrimų, matavimų, techninių duomenų surinkimo ir vertinimo atlikimas bei projektavimo darbai.

“Rail Baltica” geležinkelio Marijampolė-Kazlų Rūda ir Kazlų Rūda-Mauručiai ruožuose rekonstrukcijos metu numatyta sugretinti 1435/1520 milimetrų vėžės pločio kelio įrengimus arba tiesti papildomą 1435 milimetrų vėžės pločio kelią šalia esamos geležinkelio linijos.

Vėžė “Rail Baltica” yra vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, kuris sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. 335 kilometrų ilgio “Rail Baltica” projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Siekiant mažinti neblaivių ar kitaip apsvaigusių vairuotojų skaičių šalies keliuose, siūloma griežtinti įstatymo nuostatas, kai sukelto eismo įvykio dalyviai yra neblaivūs asmenys.

Tai numatančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Evaldas Jurkevičius.

Jis siūlo papildyti įstatymą nuostata, kad, įvykus eismo įvykiui, kurio vienas iš dalyvių yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, visais atvejais laikoma, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas.

Pasak parlamentaro, įstatymo projekto rengimą paskatino šių metų balandžio 24 d. Briuselyje vykusi konferencija, kurios metu akcentuota, jog visos Europos Sąjungos šalys nedelsiant turi imtis veiksmų, kad būtų sumažintas neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius keliuose.

Europos Komisijos duomenimis, 25 proc. visų žuvusiųjų keliuose mirties priežastis buvo tiesiogiai susijusi su vairavimu išgėrus.

Policijos departamento duomenimis, pernai iš 3358 šalyje užfiksuotų eismo įvykių 505 sukėlė būtent neblaivūs vairuotojai – kitaip tariant, dėl kas septinto sukelto eismo įvykio buvo kaltas neblaivus asmuo. Dėl jų kaltės žuvo 67, o sužeisti 785 žmonės.

Šiuo metu įvykus eismo įvykiui, kurio vienas dalyvių yra neblaivus ar apsvaigęs asmuo, jeigu jis nėra šio eismo įvykio kaltininkas, jo kaltė nėra preziumuojama, o jis yra baudžiamas tik už vairavimą išgėrus ar apsvaigus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Trečias pagal dydį Europoje puspriekabių gamintojas „Kogel“ paskelbė savo pusmečio veiklos rezultatus. Pardavimai stipriai išaugo, taip pat sustiprintos pozicijos rinkoje.

Per pirmus šešis šių metų mėnesius „Kogel“ pardavė 6 888 puspriekabes. Tai yra žymiai geresnis rezultatas nei praėjusių metų analogiškas periodas, kuomet buvo parduota tik 1 213 vnt. Nors Vokietijos vidaus rinka susitraukė 6,9 proc. „Kogel“ sugebėjo padidinti savo rinkos dalį 4 proc. iki 17 proc. Iš viso Vokietijoje per pirmą šių metų pusmetį buvo pagaminta 40 419 puspriekabių.

69 proc. savo produkcijos „Kogel“ eksportavo į kitas šalis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Atsiradus benzinu ir dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kartu atsirado ir kuro poreikis. Automobilių eros pradžioje nebuvo degalinių, o transporto priemonių savininkai buvo priversti kurą įsigyti kitose vietose.

Pirmosios degalų įsigijimo vietos buvo vaistinės. Jo šį produktą pardavinėjo kaip papildomą prekę savo asortimente. Tais laikais dar nebuvo degalus masiškai gaminančių kompanijų, o jį dažniausiai išgaudavo cheminėse laboratorijose, kurių dauguma bendradarbiavo su vaistinėmis ir dėl kitų savo siūlomų produktų. Istorijos šaltiniuose rašoma, kad pirmoji degalais prekiavusi vaistinė buvo Wieslocho mieste, Vokietijoje, kuri tai darė nuo 1888 m.

Pirmoji degalinė

Kur buvo pastatyta pirmoji degalinė iki šiol yra ginčijamasi. Faktas tik vienas, kad tai nutiko JAV.

Kuomet Henris Fordas pradėjo gaminti pigius automobilius, kurie buvo prieinami vis didesnei daliai amerikiečių, atsirado ir didžiulis patogios kuro užsipylimo vietos poreikis. Iki tol kurą vairuotojai dažniausiai pirkdavo medinėse dėžėse, kurių viduje rasdavo 2 penkių galonų talpas. Kurą laikui bėgant buvo galima įsigyti įvairiose parduotuvėse.

1905 m. St. Luiso miete. Misūryje atidaryta pirmoji degalinė, kuri buvo skirta tik kuro prekybai. Antroji degalinė buvo atidaryta 1907 Sietle. Būtent šią degalinę kai kurie ekspertai linkę vadinti pirmąja, nes ji labiau atitiko šiuolaikinės degalinės modelį.

Šioje degalinėje buvo galimybė iš šalia esančios kuro bazės pumpuoti kurą į degalinėje buvusią 30 galonų talpą. Iš šios cinkuotos talpos buvo išvesta žarna su vožtuvu, iš kurios buvo galima pilti kurą tiesiai į standartines kuro talpas. Tuo metu dar nebuvo galimybės pamatuoti supilto kuro kiekio, tad dažniausiai buvo pilama į minėtas 5 galonų talpas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos muitinė: per pusmetį sulaikyta prekių už 41 mln. litų

Lietuvos muitinės pareigūnai, išankstiniais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį sulaikė prekių už daugiau kaip 41 mln. litų. Užkardytos žalos valstybei dydis siekia 28,3 mln. litų. Tarp sulaikytų gaminių – klastoti drabužiai šunims, lietuviškas cukrus iš Latvijos, senoviniai ginklai ir anakondos oda.

Birželio mėnesį Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai, bendradarbiaudami su Vilniaus apygardos prokuratūra, demaskavo stambią narkotikų kontrabandininkų grupuotę. Narkotikų kontrabandos iš Nyderlandų į Rusiją organizatoriai buvo įsteigę tarptautinio krovinių gabenimo įmonę, kurios vilkikais, slėpdami po legaliai vežamomis prekėmis, gabeno hašišą ir marihuaną. Lietuvoje nusikaltėliai dar „papildydavo“ siuntą kokainu ir amfetaminu ir veždavo į Rusiją. Iš Rusijos vilkikai taip pat grįždavo ne tušti – veždavo cigarečių kontrabandą.

Tirdami šios grupuotės veiklą, MKT pareigūnai sulaikė 5 asmenis ir konfiskavo narkotinių medžiagų už 3,5 mln. litų.

Muitinės pareigūnai vis dažniau sulaiko paštu siunčiamų narkotinių medžiagų. Per pirmąjį pusmetį muitininkai konfiskavo daugiau kaip 21 kilogramą narkotinių bei psichotropinių medžiagų, dėl jų kontrabandos pradėti 46 ikiteisminiai tyrimai (2 kartus daugiau nei per praėjusių metų I pusmetį(21). Muitininkai pastebi, kad asmenys siunčiasi naujų sintetinių narkotikų, įsigytų internetu arba specializuotose parduotuvėse. Taip pat pašto siuntose aptinkama smulkintų kanapių ir jų sėklų, hašišo.


Siuntose pareigūnai aptinka ir kitų draudžiamų siųsti prekių. Birželio mėn. Klaipėdos krovinių posto pareigūnai, tikrindami siuntas, vienoje jų rado, įtariama, senovinių ginklų. Siuntoje, atkeliavusioje iš Jungtinių Amerikos Valstijų, muitinės pareigūnai aptiko kardą ir gynybinę kuoką. Daiktai buvo deklaruoti kaip „meniniai sienos dekoravimo dirbiniai“, įsigyti aukcione. Prekės sulaikytos siekiant išsiaiškinti šių prekių vertę ir jų gabenimui taikomus draudimus ar apribojimus.

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai Pašto poste tikrindami siuntas sulaikė beveik 2 kg įvairių egzotinių gyvūnų odų. Kadangi muitinei nebuvo pateikti pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinę prekybos konvenciją (CITES) reikalingi sertifikatai ir kiti leidimai, pasaulyje nykstančių gyvūnų − anakondos, pitono, dramblio, dviejų krokodilų – odos sulaikytos.

Daugiausia intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių gabenimo atvejų muitinės pareigūnai nustato Vilniaus pašto bei Oro uosto postuose, tikrindami prekių siuntas iš trečiųjų šalių, dažniausiai iš Kinijos, Singapūro, Tailando, Indijos ir kt. Muitinės pareigūnai pirmąjį šių metų pusmetį sulaikė beveik 40 tūkst. vienetų, įtariama, klastotų, prekių tarp kurių – bižuterijos gaminiai su „Club Thomas“, „Bvlgari“, „Hermes“ prekiniais ženklais, įvairios galanterijos prekės (piniginių, diržų ir kt.), elektronikos gaminiai ir jų dalys su „iPhone“, ir „Apple“ ženklais. Kovo mėn. pašto siuntoje iš Kinijos rasta daugiau kaip 3 kg drabužėlių šunims su įvairiais prekiniais ženklais.

Didžiausią muitininkų sulaikytų prekių dalį sudaro nelegaliai gabentos cigaretės: jų sulaikyta beveik 109 mln. vienetų, įvertintų daugiau kaip 38 mln. Stambiausi rūkalų kontrabandos atvejai atskleidžiami glaudžiai bendradarbiaujant užsienio ir Lietuvos teisėsaugos institucijoms.

Per tarptautinę operaciją, po du mėnesius trukusio tyrimo MKT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai birželį Lietuvoje sulaikė 3 tūkst. dėžių nelegalių cigarečių, įvertintų 10 mln. litų. Dar 3 tūkst. dėžių rūkalų, talkinant kaimyninių šalių pareigūnams, sulaikyta Lenkijoje ir Latvijoje.

Muitinės analitikai pastebi, kad per muitinės postus asmenys iš trečiųjų šalių bando vežti nedidelius cigarečių kiekius, už kurių gabenimą netaikoma baudžiamoji atsakomybė. Pasak muitinės kriminalistų, akcizinių prekių kontrabandos organizatoriai „žvalgosi“ naujų, ne per LR muitinės postus, kelių – cigaretes bando įvežti per kitas Europos Sąjungos šalis (pvz. Latviją).

Siekdami užkirsti kelią nelegaliam prekių gabenimui tarp ES valstybių, muitinė­s mobiliųjų grupių pareigūnai tikrinimus atlieka šalies viduje. Dė­l muitų teis­ės aktų pažeidimų jie per pirmąjį pusmetį sulaikė prekių, kurių bendra vertė beveik 8 mln. litų.

Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai kovo mėn. kelyje Kuršėnai–Mažeikiai patikrinti sustabdė krovininį automobilį „Scania“. Vairuotojas pateikė pareigūnams dokumentus, kad gabena 24 tonas (480 maišų) cukraus iš Latvijos. Apžiūrint krovinį, pareigūnams kilo įtarimų, kad cukraus gali būti ne tiek, kiek nurodyta dokumentuose. Atlikus detalų patikrinimą nustatyta, kad vairuotojas gabeno 28 tonas Lietuvoje pagaminto baltojo cukraus – 4 tonomis (80 maišų po 50 kg) daugiau, nei nurodyta dokumentuose. Šiam kiekiui vežėjas negalėjo pateikti jokių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Prekės, kurių vertė – beveik 12 tūkst. litų, buvo sulaikytos.

Lietuvos muitinė vykdo grynųjų pinigų, įvežamų į ES ar išvežamų iš jos, kontrolę. Šiemet muitinėje pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl grynųjų pinigų gabenimo iš trečiųjų šalių kontrabandos bei nustatyti 3 administraciniai teisės pažeidimai dėl grynųjų pinigų gabenimo tvarkos. Sulaikytų grynųjų pinigų suma – 1 mln. 900 tūkst. litų. Stiprindama kovą su pinigų plovimu ir kitokia neteisėta veikla, susijusia su atsiskaitymais grynaisiais pinigais, Lietuvos muitinė kontroliuoja ir grynuosius pinigus, įvežamus į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalių ir išvežamus iš jos į kitas ES valstybes.

Muitinė, kovodama su muitų teisės aktų pažeidimais, nepamiršta ir kitos veiklos srities – mokesčių už importuojamas prekes surinkimo ir administravimo. Per pirmąjį pusmetį muitinė į valstybės biudžetą surinko 1 mlrd. 131 mln. litų mokesčių, 7 proc. (78 mln. litų) daugiau negu 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilniaus miesto vežėjų asociacija skundžiasi diskriminuojama Vilniaus miesto savivaldybės, kuri esą proteguoja savo įmones, ir prašo Susisiekimo ministerijos tobulinti teisės aktus, kad būtų užtikrinta lygiavertė konkurencija vežant keleivius.  

Šiandien susisiekimo ministras Eligijus Masiulis susitiko su privačių sostinės įmonių atstovais, kurie skundžiasi stumiami iš verslo Vilniaus mieste.

Vilniaus miesto vežėjų asociacija tvirtina, jog savivaldybė elgėsi nesąžiningai atimdama iš jų teisę vežioti keleivius mikroautobusais į Fabijoniškes, Perkūnkiemį ir kitus sostinės rajonus. Ši teisė be konkurso buvo suteikta Vilniaus miesto savivaldybės įmonei.

Asociacija prašo keisti teisės aktus, kad savivaldybės negalėtų piktnaudžiauti tokia padėtimi.

Privatūs verslininkai taip pat prašo keisti Kelių transporto kodeksą, kad savivaldybės vežėjams galėtų nustatyti tik maksimalius tarifus. Vežėjai tvirtina, jog naujieji savivaldybės patvirtinti tarifai yra sąmoningai padidinti, kad privačios kompanijos sunkiau konkuruotų su savivaldybės įmonėmis. Verslininkai teigia žmones galintys vežioti pigiau, nei nurodo savivaldybė.

Susitikime su verslininkais nutarta sudaryti darbo grupę, kurioje verslininkai ir savivaldybių atstovai rastų kompromisą ir susitartų, kaip būtų galima tobulinti teisės aktus.

„Mano manymu, savivaldybės turi užtikrinti sveiką konkurenciją vežant keleivius. Miestų vadovai turėtų rūpintis žmonėmis, o ne tik savivaldybės įmonėmis“, – sakė ministras.  

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Didžiausiame degalinių tinkle Lietuvoje “Lukoil Baltija” pradėjo veikti pirmosios savitarnos kasos. Šiose techniškai pažangiose kasose klientai, negaišdami laiko eilėse, už degalus galės atsiskaityti bet kuriuo paros metu ir bet kokiu būdu – grynaisiais, mokėjimo ar kuro kortelėmis. Šiuo metu atsiskaitymų savitarna įrengta 4-iose degalinėse Vilniuje, o iki metų pabaigos “Lukoil” savitarnos kasos veiks visose 114-oje “Lukoil” tinklo degalinių šalyje.

“Naujos savitarnos kasos leis padidinti aptarnavimo taškų skaičių mūsų degalinėse ir tokiu būdu taupyti klientų laiką – atvykusieji užsipilti degalų už juos galės atsiskaityti greičiau nei per minutę” – sako “Lukoil Baltija” generalinio direktoriaus pavaduotojas Romas Turlinskas.

R. Turlinsko teigimu, savitarnos kasos, optimizuojant darbo išteklius, leis mažinti degalinių valdymo kaštus, o tai pajus ir klientai. Kartu su savitarnos kasomis atkeliaus ir dar viena naujovė – nuo šiol visos “Lukoil” degalinės dirbs visą parą, taip pat – ir valstybinių švenčių dienomis. Be to, tose degalinėse, kuriose naktį veiks tik savitarnos kasos, klientai už degalus mokės iki 3 ct/l mažesnę kainą nei dienos metu.

Anot “Lukoil Baltija” atstovo, tikimasi, jog įdiegus savitarnos kasas, piko metu per valandą bus galima aptarnauti vidutiniškai iki 30 proc. daugiau pirkėjų. “Iki šiol visi – norintys pavalgyti, apsipirkti ir apsirūpinti degalais – turėjo mokėti bendrose kasose – tai priversdavo skubančius klientus stoviniuoti ir laukti, kol bus aptarnauti tie, kurie perka sumuštinius ar kavą. Nuo šiol tik degalus perkantys klientai galės naudotis savitarnos kasomis ir taip išvengti eilės prie bendrosios kasos”.

“Lukoil” degalinėse diegiama savitarnos kasų sistema yra viena pažangiausių pasaulyje: kasose bus užtikrinti aukščiausi saugumo parametrai, galios visi atsiskaitymo būdai, veiks nuolaidų kortelės. Be to, sistema bus draugiška vartotojams – pasižymės itin patogiu ir aiškiu valdymu, ir, klientų patogumui, dienos metu bus galima atsiskaityti ne tik prieš pilant, bet ir jau įsipylus degalų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU sienos kirtimo punktuose siūlo sukurti žalias juostas transporto priemonėms, kurių vežamos prekės yra iš anksto deklaruotos per TIR-EPD sistemą

Tokiu būdu tikimasi pagreitinti sienos kirtimą, sumažinti vilkikų eiles pasienio postuose ir paskatinti visus vežėjus naudoti išansktinio deklaravimo sistemą. Šis klausimas plačiau bus išnagrinėtas rugsėjo 4 dieną Varšuvoje vyksiančiame IRU muitinės klausimų komisijos posėdyje.

Primename, kad TIR-EPD šiuo metu veikia 25 šalyse: Belgijoje, Bulgarijoje, Baltarusijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Gruzijoje, Italijoje, Kazachstane, Lietuvoje, Latvijoje, Moldovoje, Lenkijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Turkijoje, Uzbekistane, Ukrainoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir Estijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Inspekcija parengė ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų projektų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (TAPIS) paskelbė Inspekcijos viršininko įsakymo „Dėl Kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, mokymo ir egzaminavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą.

Kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, mokymo ir egzaminavimo tvarkos aprašo projekte praplėstas dokumentų, patvirtinančių vairuotojo tapatybę, sąrašas. Pateikiant prašymą laikyti vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, egzaminą ir (arba) išduoti ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimą, asmuo identifikuojamas pagal vieną iš šių, jo turimų, asmens dokumentų – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės išduotą pasą, asmens tapatybės kortelę, Lietuvoje arba Europos Sąjungoje ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar skaitmeniniuose tachografuose naudojamą vairuotojo identifikavimo kortelę.

Įgyvendinant Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) techninių priedų 2011 m. redakcijoje nustatytus reikalavimus, vėliausiai nuo 2013 m. turi būti išduodamas ID kortelės tipo ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimas. Todėl vairuotojai kartu su prašymu laikyti egzaminą ir (arba) išduoti ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimą ir kitais reikalingais dokumentais turės pateikti savo nuotrauką, kuri bus nuskaitoma ir vaizduojama ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjime.

Inspekcija prašo visuomenės ir jai atstovaujančių organizacijų atstovų pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų projektų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemio (TAPIS) srityje „Pateikite pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto“ iki 2012 m. liepos 30 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ilgėja eilės vilkikų, kertančių Lietuvos ir Kaliningrado srities sieną. Rusijos vėžėjai dėl keliolikos laukimo valandų kaltina Rusijos muitinės pareigūnus bei blogai įrengtą Černyševskojės pasienio kontrolės punktą.

Vilkikų vairuotojai jau laukia išvykti iš Lietuvos, tačiau kada pateks į Rusiją – nežinia. Nes Černyševskojės pasienio kontrolės punkto muitininkai kelintą dieną dirba vangiai. Kad patektų į Rusijos teritoriją, vairuotojams tenka laukti po keliolika valandų.

„Kai stovi, algos negauni. Gauni, kai važiuoji. Atvykau prie sienos vakar apie aštuntą vakaro. Stovėjau 14 valandų“, – teigė vairuotojas Vladimiras Pliuščiai.

„Vykstu iš Sankt Peterburgo, prie sienų pralaukiau kelias paras. Labai blogas darbas. Lietuvos pareigūnai dokumentus man sutvarkė per 7 minutes ir galiu iš čia išvažiuoti. Bet mūsų pusė, Rusija, nepriima. Blogai dirba mūsiškiai“, – tvirtino vairuotojas Konstantinas Vlasenko.

Iš Kaliningrado srities arba į ją krovinius nuolat gabenantys vairuotojai sako, kad vilkikų pasienyje padaugėjo jau birželį. Lenkijai įvedus kvotas trečiųjų šalių vežėjams, Kaliningrado srities vežėjai dažniau renkasi kelią per Lietuvą.

„Mano reisas į Baltarusiją dabar užsitęsia savaitę. Pirmyn važiuodamas 400 kilometrų ir atgal aš sugaištu 7 paras. Anksčiau suvažinėdavau per porą parų“, – sako vairuotojas Romanas Pristavko.

Rusijos vairuotojai piktinasi, kad net ir atidarius naują punktą Rusijos pusėje, vilkikams aikštelė įrengta per maža, apsisukti nėra kur. Nors dokumentams tvarkyti įrengta apie 20 darbo vietų, dažnai dirba vos vienas pareigūnas.

„Būna kažkokių trukdžių, bet greičiausiai jie tiesiog nenori dirbti, ypač vakarais. Tarnauja daug pareigūnų, bet muitininkai vakarais ilsisi ir nenori dirbti“, – mano vairuotojas Jurijus Vorobjovas.

Lietuvos muitininkai per parą patikrina apie 400 vilkikų, nors galėtų ir daugiau.

„Jeigu dirbtų puikiai kaimyninės šalies muitinės pareigūnai, mes galėtume transporto kiekį ir didesnį įforminti. Jeigu vyksta didesnis krovinių kiekis, didesnis iš Europos Sąjungos valstybių importuojamas prekių kiekis, tai yra sudėtingesnė muitinės procedūra ir tai užima jiems daugiau laiko“, – aiškino VSAT Kybartų kelio posto viršininko pavaduotojas Viktoras Kašalynas.

Kybartuose apie šimtą vilkikų laukia išvykti į Rusiją, po tiek pat vilkikų laukia prie Medininkų ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt