Rugpjūčio 1 d. veiklą pradėjo naujas „Volvo“ sunkvežimių centras Kaune. Šalia Vakarinio aplinkkelio esančiame centre siūlomi nauji ir naudoti „Volvo“ sunkvežimiai bei jų detalės, teikiamos sunkvežimių bei autobusų remonto paslaugos. Iš viso Lietuvoje veikia keturi „Volvo“ sunkvežimių centrai.
„Volvo“ sunkvežimių centras pastatytas 2,6 hektarų ploto sklype, esančiame Kauno Vakariniame aplinkkelyje. Statybų pradžią paženklino 2011 m. spalio mėn. padėtas kertinis akmuo. Šiame beveik 2 tūkst. kvadratinių metrų bendrojo ploto ir dviejų aukštų moderniame pastate įrengtos administracinės patalpos, keturių remonto linijų servisas su specializuotomis ratų montavimo ir balansavimo, jėgos agregatų remonto, tachografų patikros vietomis bei dalių sandėlis ir plovykla.
„Naujasis centras Kaune yra svarbi europinio „Volvo Trucks“ serviso centrų tinklo plėtros plano dalis. Jis pastatytas strategiškai svarbioje vietoje, šalia Via Baltica magistralės, vienos iš Lietuvos ir Rytų Europos transporto arterijų – taip tikimės geriau patenkinti ne tik Kauno regiono, bet ir tarptautinių vežėjų poreikius“, – teigia „Volvo Trucks“ generalinis direktorius Baltijos šalims Are Knoph.
Naujajame sunkvežimių centre vežėjams siūlomi nauji ir naudoti „Volvo“ sunkvežimiai bei originalios atsarginės dalys. Be šių paslaugų, „Volvo Lietuva“ darbuotojai atlieka sunkvežimių ir autobusų techninę apžiūrą bei remonto darbus. Naujajame centre įsikurs anksčiau Veiverių gatvėje veikusiame sunkvežimių centre dirbę administracijos darbuotojai ir technikai.
Naujasis sunkvežimių centras suprojektuotas laikantis „Volvo“ standartų, taikomų įrangai ir sunkvežimių techninei priežiūrai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-01
Olandijos mokslininkai sukūrė unikalius automobilinius dažus, kurie ne tik atsistato po įbrėžimų, bet ir lieka švarūs bet kokiomis oro sąlygomis.
Technologijos esmė, kad dažų paviršius padengtas labai atspariu vandeniui sluoksniui, nuo kuriuo vanduo kartu su dulkėmis ir purvu tiesiog nuteka ir palieka visiškai švarų paviršių.
Naujieji dažai sukurti Einhoveno technologijos universitete.
Jau anksčiau buvo sukurti ne vieni nano technologijų dažai, tačiau jų problema buvo mažas ilgaamžiškumas, nes bet koks pažeidimas sugadindavo unikalias dažų paviršiaus savybes. Naujieji dažai turi savybę esant nedideliems įbrėžimams atkurti teigiamas dažų charakteristikas, dėl į juos įmaišytų papildomų elementų.
Mokslininkai teigia, kad naudojimui visiškai paruošti naujuosius dažus ir pradėti jais dažyti transporto priemones gali reikti kelių metų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-01
Praėjusią savaitę, liepos 23-29 dienomis, šalies keliuose buvo vykdoma prevencinė priemonė „Krovininių transporto priemonių ir autobusų kontrolė”. Tai Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) inicijuota saugaus eismo akcija, organizuota daugelyje Europos šalių.
Lietuvoje policijos pareigūnai patikrino 3 266 transporto priemones, tarp kurių 520, įregistruotos Europos Sąjungos, ir 261 – įregistruota kitose užsienio šalyse. Išaiškinti 144 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Transporto priemonių, įregistruotų Lietuvoje, vairuotojai padarė 121 pažeidimą, užsienio šalyse įregistruotų krovininių automobilių ir autobusų vairuotojai – 23 pažeidimus. Daugiausia pažeidimų išaiškinta Vilniaus apskrityje – 37, Marijampolės – 29, Utenos – 20, Klaipėdos – 12.
Sulaikyti 8 neblaivūs vairuotojai: po 3 – Kauno ir Klaipėdos apskrityse, po 1 – Tauragės ir Vilniaus apskrityse.
Nustatytas 31 atvejis, kai krovininiai automobiliai ar autobusai neatitiko techninės būklės reikalavimų, išaiškinti 24 saugos diržų nenaudojimo ir 18 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejai, 7 tachografų naudojimo tvarkos pažeidimai, 5 leistino svorio viršijimo atvejai, po 1 darbo ir poilsio bei didžiagabaričių krovinių vežimo tvarkos pažeidimą. Buvo išaiškintas ir 51 kitas krovininių automobilių ir autobusų vairuotojų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. 1 neblaivus vairuotojas (nustatytas nežymus girtumas) pareigūnams siūlė kyšį, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Lietuvos ir Latvijos pardavimuose didesnių pokyčių nėra.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Metams persivertus į antrąją jų pusę sulaukiama vis daugiau informacijos apie pirmojo pusmečio įmonių veiklos rezultatus. Šį kartą apžvelgsime vilkikų pardavimus Europos sąjungoje.
Kol kas duomenų apie pardavimus nepateikė Malta ir Bulgariją, tačiau šios rinkos didesnės įtakos bendram rezultatui neturi. Prabėgus šešiems metų mėnesiams galima konstatuoti, kad pardavimai mažėjo, tiesa, situacija nėra kritinė. Bendri pirmų šešių mėnesių pardavimai nukrito 6,1 proc. jei lygintume juos su analogišku praėjusių metų periodu. Vokietijos ir Prancūzijos rinkos ypatingai nesvyravo, Didžiojoje Britanijoje fiksuotas nemenkas pardavimų padidėjimas, o finansinės krizės purtomose Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje fiksuotas stiprus pardavimų kritimas.
Jei tendencijos ir toliau nesikeis, tuomet netrukus Lenkija taps 4 pagal dydį Europos rinka. Tokius rezultatus ji pasiekė birželio mėnesį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu Vilniaus miesto savivaldybei skirta 20 mln. litų sostinės Geležinio Vilko gatvės atkarpos nuo A.Goštauto iki M. K.Čiurlionio gatvės rekonstrukcijai.
Už šias lėšas bus rekonstruota 1,1 km ilgio A. Goštauto ir Geležinio Vilko gatvių atkarpos bei pastatytas 600 m ilgio viadukas, kuris leis vairuotojams iš Geležinio Vilko gatvės patekti į A .Goštauto gatvę.
Iš Vilniaus savivaldybei skirtų 20 mln. litų Europos Sąjungos parama sudaro 17,8 mln. litų.
Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė Transporto investicijų direkcijai turėtų pateikti paraišką dar vienam Europos Sąjungos lėšomis finansuojamam projektui – naujos jungties į Vilniaus oro uostą tiesimui.
Pirmiesiems darbams – Žirnių gatvės ruožo tarp Tyzenhauzų ir Liepkalnio gatvių rekonstrukcijai iš valstybės biudžeto šiais metais skirta 2,75 mln. litų.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija
AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė kompanija UAB „Vakarų konstrukcijos“ ir Norvegijos koncerno NLI įmonė „NLI Offshore & Marine Products AS“ pasirašė daugiau nei 4 milijonų litų vertės kontraktą naujų kabelio ričių gamybai.
5-6 metrų skersmens rites UAB „Vakarų konstrukcijos“ norvegams gamina jau daugiau nei penkerius metus, tačiau iki šiol tai buvo vienetiniai užsakymai. 2012-ais metais gauti serijinės gamybos užsakymai įrodo, kad darbų kokybė atitinka aukštus skandinavų reikalavimus. Šiuo metu, be pasirašytų sutarčių, dar yra ruošiami pasiūlymai trims naujiems užsakymams, kurių bendras kiekis siekia 120 ričių. Numatoma šio projekto vertė gali siekti 20 mln. litų. „NLI Offshore & Marine Products AS“ užsakymai 2011 metais sudarė apie 16 procentų visos UAB „Vakarų konstrukcijos“ apyvartos, tuo tarpu 2012 metais šis skaičius bus ženkliai didesnis ir sieks apie 35%.
Didžiosios ritės skirtos švartavimo lynams ar virvėms, beveik visos jos naudojamos offshore‘inei (atviroje jūroje montuojamų, naudojamų, instaliuojamų objektų) rinkai. „Nauji užsakymai įrodo, kad per daugiau nei penkerius metus užsidirbome užsakovų pasitikėjimą, todėl manome, kad nuo šiol stambių serijų užsakymai bus nuolatiniai“, - teigia UAB „Vakarų konstrukcijos“ marketingo direktorius Rimantas Stropus.
Siekiant optimizuoti gamybinius procesus, šiuo metu UAB „Vakarų konstrukcijos“ ir kitose bandomosiose AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmonėse diegiama taupioji paslaugų ir gamybos procesų valdymo sistema Lean, kuri grupės įmonėms padės išlikti konkurencingoms rinkoje, užtikrins nuolatinį tobulėjimą ilguoju laikotarpiu.
AB "Vakarų laivų gamykla"
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu trijų Trakų rajono savivaldybės Lentvario mietelio gatvių rekonstrukcijai skirta beveik 7 mln. litų.
Didžiąją dalį skirtos sumos sudarys Europos Sąjungos parama. Už šias lėšas bus rekonstruojamos Bažnyčios, Lauko ir Geležinkelio gatvės. Kelininkai keis gatvių dangą, šaligatvius, sutvarkys lietaus nuotekos tinklus, gatvių apšvietimą.
„Europos Sąjungos parama Lentvario miestelio gatvėms skirta siekiant pagerinti Lentvario infrastruktūrą ir žmonių gerovę“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija
2012-07-30
Į beveik 20 metų gyvuojančios Pasaulinės prekybos organizaciją (PPO) įsijungia ir Rusija. Kalbos ir derybos dėl Rusijos stojimo į šią organizaciją tęsėsi nuo 1995 m. ir šiais metais visos derybos baigtos, parašai sudėti, dokumentai ratifikuoti. Tačiau ar tai tikrai atneš naudos užsienio verslininkams, tame tarpe ir Lietuvos vežėjams?
Stojimas į PPO
2011 m. gruodžio 16 Ženevoje pasirašytas Rusijos prisijungimo protokolas ir Rusija per 220 dienų turėjo Ratifikuoti šį dokumentą. Ilgai delsusi, Rusija likus keletui dienų iki termino pabaigos tai padarė ir tapo 156 PPO nare.
Pagal susitarimą, nuo šių metų rugsėjo 1 d. Rusijos vyriausybė pradės mažinti importo tarifus, kurie iki 2015 m. laipsniškai sumažės nuo vidutinių 9,5 proc. iki 6 proc.
Ko tikėtis Lietuvos vežėjams?
Kalbinti pramonės ir transporto sričių atstovai Rusijos įstojimą į PPO vertina optimistiškai. UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenko nesiryžo prognozuoti toli į priekį, tačiau dabartinę situaciją vertina teigiamai, nors ir įžvelgia keletą grėsmių: „Kaip pats faktas, kad Rusija stoja į PPO yra labai teigiamas dalykas, bet kas bus vėliau, ir ar tai duos realios naudos, sunku pasakyti. Vežėjai, kurie veža krovinius į Rusiją, tai vertina teigiamai, žinoma, reikės laiko, kol adaptuosis visos naujos procedūros. Mažinant muitus, eksportas į Rusiją turėtų didėti, o vežėjams tuomet darbo atsiras. Kitas klausimas, ar rusai nepradės įvedinėti politinių apribojimų Europos sąjungos vežėjams.“
Asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius tokį Rusijos žingsnį taip pat vertina teigiamai ir tiki, kad Rusijai įstojus į PPO sumažės biurokratinės kliūtys gabenant prekes į Muitų sąjungą: „Taip kaip Rusija dabar elgiasi proteguodama savo gamintojus ar paslaugų tiekėjus nėra suderinama su naryste PPO ir skaidrios konkurencijos principais. Tikimės, kad narystė PPO sumažins iš Rusijos pusės konkurencijos ribojimus: pervežimų rūšies traktavimą, įvairios produkcijos įvežimo apribojimus.“
A. Kondrusevičius linkęs manyti, kad ir krovinių srautai padidės ir Lietuvos transporto ir logistikos įmonės turės daugiau darbo: „Tikrai tikimės, kad padidės prekyba su Rusija ir padidės eksportas į šią šalį iš visos ES. Muitinės sandėliai, terminalai, vežėjai, paslaugų tiekėjai, visi turės galimybę dalį tų padidėjusių srautų aptarnauti.“
Ar Rusija kompensuos sumažėjusius importo tarifus.
Jau dabar Rusijos valdžia stengiasi kompensuoti sumažėjusius muitus ir įvedinėja naujus mokesčius. Vienas tokių – utilizacijos mokestis į Rusiją įvežamoms transporto priemonėms atitinkančioms M ir N tipą.
Nuo rugpjūčio 1 d. už visas pirmą kartą Rusijoje registruojamas transporto priemones teks mokėti utilizacijos mokestį. Apie kažkokios, naudotų transporto priemonių utilizacijos programos kūrimą ir jos finansavimą iš surinktų lėšų rusai neužsimena.
Šis mokestis bus taikomas ir naujoms ir naudotoms transporto priemonėms. Išimtis – Muitų sąjungoje pagamintoms transporto priemonėms, kurios turės Muitų sąjungos prekių statusą.
Priklausomai nuo variklio darbinio tūrio, amžiaus ir kitų techninių savybių, bus taikomas skirtingas mokesčių koeficientas. Skaičiuojama, kad lengvojo automobilio utilizacijos mokestis sieks 20-45 tūkst. rublių, o sunkvežimio 150 – 400 tūkst. rublių, tačiau neatmetama, kad išskirtiniams modeliams ar senesnėms transporto priemonės gali būti pritaikytas ir didesnis mokestis.
Vertindamas tokią Rusijos politiką, kuomet vieni mokesčiai keičiami kitais Artūras Michejenko linkęs manyti, kad tai nebus kasdienybė: „Jeigu Rusijos ekonomika liks panaši ir vidaus paklausa nemažės, tai ten daugės prekių iš ES. Ar jie nepradės dirbtinai didinti visų kitų mokesčių, tam, kad kompensuotų prarandamus muito mokesčius sunku pasakyti. PPO turi griežtus reikalavimus, jei jie kels kitus mokesčius, manau, tai gali atsiliepti ir jų pačių gerovei.“
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Liepos 30 ir 31 d. Lietuvos – Baltarusijos pasienio poste Raigardas – Privalka yra stabdomas sunkiasvorių transporto priemonių eismas. Šis apribojimas galios transporto priemonėms vykstančioms iš Baltarusijos.
Tokie paribojimai yra susiję su pasienio poste atliekamais remonto darbais. Šiomis dienomis rekomenduojama sienos kirtimui rinktis kitus pasienio postus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
TIRTOBB (Turkija) pranešė IRU, kad sienos kirtimo punktai tarp Sirijos ir Turkijos (Cilvegözü, Öncüpınar and Karkamış) nuo 2012 m. liepos 25 d., dėl saugumo yra laikinai uždaryti bet kokioms TIR procedūroms.
Prekes, jau įvežtas į Siriją, bet dėl kokių nors priežasčių grąžinamas, bus leidžiama atgal įvežti į Turkiją.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-30
Praėjusią savaitę didelis vežėjų dėmesys buvo nukreiptas į pasienyje susiformavusias didžiules eiles. Buvo bandymų spręsti susidariusią problemą, tačiau panašu, kad kol kas teigiamų poslinkių nėra. Redakcija taip pat pasiekė ir kitos aktualios vežėjams žinios.
Eilės pasienyje
Savaitės pradžioje, antradienį, gauta žinių apie netikėtai padidėjusias eiles pasienyje su Baltarusija. Laukiančių vilkikų Lietuvos – Baltarusijos pasienyje vėl smarkiai padaugėjo. Pagal Baltarusijos informacinius šaltinius, tuo metu vilkikų eilės pagrindiniuose postuose buvo ilgesnės nei 10 km.
Jau kitą dieną pranešta apie prastą situaciją ir pasienyje su Rusija. Pailgėjo eilės vilkikų, kertančių Lietuvos ir Kaliningrado srities sieną. Rusijos vėžėjai dėl keliolikos laukimo valandų kaltina Rusijos muitinės pareigūnus bei blogai įrengtą Černyševskojės pasienio kontrolės punktą.
Šią problemą tikimasi išspręsti įrengus naują sienos kirtimo punktą. Valstybinės institucijos su kolegomis iš Rusijos aptarė perspektyvas ir sutarė dėl tikslingumo atidaryti naują automobilių kelių valstybės sienos perėjimo punktą Rambynas-Dubkai (Paskalviai).
Situaciją Baltarusijos pasienyje ėmėsi spręsti asociacija „Linava“, kurios atstovai ketvirtadienį Medininkų pasienio susitiko su Lietuvos muitinės departamento, Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos bei Pasienio kontrolės punktų direkcijos pareigūnais ir aptarė pasienyje su Baltarusija nusidriekusių didelių vilkikų eilių susidarymo priežastis.
Ateityje TIR-EPD sistemą naudojantys vežėjai gali tikėtis lengvesnio sienos kirtimo. Tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU sienos kirtimo punktuose siūlo sukurti žalias juostas transporto priemonėms, kurių vežamos prekės yra iš anksto deklaruotos per TIR-EPD sistemą. Tokiu būdu tikimasi pagreitinti sienos kirtimą, sumažinti vilkikų eiles pasienio postuose ir paskatinti visus vežėjus naudoti išankstinio deklaravimo sistemą.
Tiesa, ne visi yra patenkinti išankstinio deklaravimo sistemomis. Rusijoje atlikus vežėjų apklausą, paaiškėjo, kad patys rusai naująją tvarką, kuomet reikia pateikti išankstinę deklaraciją, vertinai skeptiškai ir kol kas realios naudos nemato.
Kriminalai
Praėjusią savaitę vežėjai CargoNEWS.lt redakcijai pateikė nemažai informacijos apie krovinių grobimą Europoje. Visiems dalyvaujantiems pervežimų procesuose siūlome su jais susipažinti, kad nepatektumėte į sukčių pinkles.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-30
Rusijos ir Baltarusijos pasienyje pradėjo tįsti krovininių automobilių eilės. Vairuotojams jose tenka sugaišti vos ne iki paros. Didžiausia kantrybe turi apsišarvuoti vykstantieji per Kybartus, rašo „Lietuvos žinios”.
Pareigūnai tikina, kad ilgiausios eilės Kybartuose susidarė dėl skirtingo pasienio postų Lietuvoje ir Rusijoje pralaidumo. Kybartų centre įkurtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje rikiuojasi virtinės krovininių ir lengvųjų automobilių, daugiausia vairuotojų – iš Rusijos. Beveik visi įvažiuoti į Kaliningrado sritį laukiantys krovininiai automobiliai pažymėti rusiškais valstybiniais numeriais.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Kybartų užkardos vadas Audrius Šantaras aiškino, kad eilių susidarymas Kybartuose iš tiesų labiausiai priklauso nuo to, kaip kaimynės šalies Černyševskojės poste dirba muitininkai ir pasieniečiai. “Per valandą mes galėtume daugiau patikrinti ir praleisti automobilių, jei tik Rusijos pareigūnai juos priimtų”, – sakė Kybartų užkardos vadas.
Kybartų parduotuvių darbuotojos neslėpė, kad šiokį tokį pailgėjusių eilių pasienyje poveikį jau pajuto – laukiantys vairuotojai dažniau ateina apsipirkti. “Paprastai perka maisto produktų ir vandens”, – paaiškino jos. Tačiau pardavėjos sakė didelio pelno iš tokių klientų nesitikinčios. Mat jie susiduria su viena problema – dažniausiai turi per mažai litų, nors galbūt ir norėtų pirkti daugiau. Pasikeisti Rusijos rublius ar eurus į litus Kybartuose nelabai yra kur.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Ryanair“, vienintelė itin pigių skrydžių aviakompanija Europoje, šiandien (liepos 27 d.) patvirtino, kad nuo 2012 m. lapkričio 7 d. penki į (iš) Kauną vykdomi maršrutai bus perkelti į Vilniaus oro uostą. „Ryanair“ maršrutai į (iš) Briuselį (Charleroi oro uostą), Lidsą (Bradfordo oro uostą), Liverpulį, Lutoną ir Oslą (Rygge oro uostą) bus perkelti į Vilnių, o „Ryanair“ maršrutai tarp Kauno ir Bristolio, Dublino, Frankfurto (Hahn oro uosto) bei Londono (Stanstedo oro uosto) bus vykdomi kaip įprastai.
Elina Hakkarainen, „Ryanair“ Šiaurės ir Baltijos šalių regiono pardavimų ir rinkodaros vadovė, teigė:
„Nuo lapkričio 7 d. penki Kauno oro uosto maršrutai bus perkleti į Vilniaus oro uostą. Šią žiemą visi „Ryanair“ skrydžiai į Briuselį (Charleroi oro uostą), Lidsą (Bradfordo oro uostą), Liverpulį, Lutoną ir Oslą (Rygge oro uostą) bus vykdomi iš Vilniaus.
Kaunas lieka svarbia „Ryanair“ baze ir ši permaina neturės poveikio maršrutams į (iš) Bristolį, Dubliną, Frankfurtą (Hahn oro uostą) ir Londoną (Stanstedo oro uostą).“
Tarptautinis Vilniaus Oro Uostas
2012-07-28
Šį rudenį Hanoveryje vyksiančioje transporto parodoje koncernas „MAN“ pristatys savo „Euro 6“ emisijos standartą atitinkančius variklius ir išmetimo sistemas, kurios bus skirtos vilkikams ir autobusams.
Norėdama sukurti „Euro 6“ variklį kompanija nuėjo tokį patį kelią kaip ir jų konkurentai – į vieną sistemą sujungė išmetamųjų dujų recirkuliacijos ir valymo sistemas EGR ir SCRT.
Šios sistemos nėra naujovė „MAN“ produkcijoje. SCR sistema naudojama nuo 2005 m. o suodžių filtras nuo 2002 m.
Esminiai naujojo variklio elementai bus tiesioginio įpurškimo 1800 bar. slėgio sistema, dviejų pakopų turbinos ir jau minėtos išmetamųjų dujų sistemos.
Pagrindiniai dviejų pakopų turbinas turintys varikliai bus 162 kw./220 a. j. ir 251 kw./341 a. j. Taip pat bus ir 110 kw./150 a. j. Ir 132 kw./180 a.j. varikliai, tačiau juose bus tik vienos pakopos turbina. Visų variklių dydžiai ir apimtys nesiskirs nuo prieš tai buvusių ir išliks tokie patys.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-28
Grūdai bus išvežti
Atėjus derliaus nuėmimui, nepasitenkinimą dėl grūdų išvežimo kelia grūdų eksportuotojai. Tik dėl jiems suvokiamų priežasčių, bandoma reikšti reikalavimus ne kaip lygiateisiams partneriams, o kaip senais „agropromo“ laikais. Tuo, tarsi, stengiamasi sukelti ūkininkams - grūdų augintojams papildomų abejonių dėl derliaus supirkimo ir išvežimo. AB “Lietuvos geležinkeliai“ informuoja ir užtikrina, kad perveš visus užsakytus ir numatytus eksportuotojų ir ūkininkų grūdų kiekius.
Įvertinus praeitų dešimtmečių patirtį dėl vagonų neefektyvaus panaudojimo ir jų paklausos padidėjimo derliaus nuėmimo metu, bendrovė teiks grūdų vežimo organizavimo kompleksines paslaugas: vagonų nuomą bei lokomotyvų nuomą ir kitas ekspedijavimo bei organizavimo paslaugas.
Bendrovė turi per 1000 grūdinių vagonų. Per metus jie panaudojami tik 4 mėnesius. Todėl šiais metais pritaikant organizacines-technines priemones ir papildomai pasitelkus Lietuvos ekspeditorių įmones buvo sukurtas papildomas darbas vagonams atvežant grūdus iš Kazachstano į Klaipėdos uostą. Tuo pačiu, Lietuvoje pasirašius sutartis su grūdų eksportuotojais ir panaudojant papildomas organizacines-technines priemones vagonų apyvarta bus sumažinta nuo 6 iki 2 parų. Taigi, su trigubai mažesniu vagonų kiekiu bus pervežta tris kartus daugiau grūdų. Tiek bendrovė, tiek ir grūdų eksportuotojai gaus didelę ekonominę naudą.
Iki šios dienos su grūdų eksportuotojais ir ūkininkais nepasirašyta nei viena sutartis. Todėl prašome juos skubiai kreiptis į AB “Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos komercijos departamentą dėl sutarčių pasirašymo.
Tuo pačiu norime pareikšti, jog įvertinus daugelio metų problemą dėl grūdų eksportavimo ir sandėliavimo, bendrovė vystydama viešuosius logistikos terminalus (VLC) šiais metais užsakys studiją dėl šios problemos išsprendimo. Studijos tikslas – išnagrinėti Lietuvoje esančių grūdų elevatorių sandėliavimo ir apdorojimo pajėgumus, o taip pat ir grūdų ir grūdų priėmimo punktų pajėgumus. Gavus šios studijos rezultatus, bus kuriama papildoma logistikos grandinė geležinkelio stotyse: steigiami kilnojami grūdų supirkimo punktai, o taip pat viename ar keliuose VLC terminaluose bus pastatyas grūdų apdorojimo ir sandėliavimo elevatorius. Taip būtų išspręsta trūkstamų pajėgumų superkant ir apdorojant grūdus Lietuvoje problema. Tuo pačiu, subalansuota transporto logistikos grandinė šioje veikloje, o taip pat atsirastų galimybė ateityje atsivežti daugiau grūdų iš kitų šalių ir juos eksportuoti.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Atėjus derliaus nuėmimui, nepasitenkinimą dėl grūdų išvežimo kelia grūdų eksportuotojai. Tik dėl jiems suvokiamų priežasčių, bandoma reikšti reikalavimus ne kaip lygiateisiams partneriams, o kaip senais „agropromo“ laikais. Tuo, tarsi, stengiamasi sukelti ūkininkams - grūdų augintojams papildomų abejonių dėl derliaus supirkimo ir išvežimo. AB “Lietuvos geležinkeliai“ informuoja ir užtikrina, kad perveš visus užsakytus ir numatytus eksportuotojų ir ūkininkų grūdų kiekius.
Įvertinus praeitų dešimtmečių patirtį dėl vagonų neefektyvaus panaudojimo ir jų paklausos padidėjimo derliaus nuėmimo metu, bendrovė teiks grūdų vežimo organizavimo kompleksines paslaugas: vagonų nuomą bei lokomotyvų nuomą ir kitas ekspedijavimo bei organizavimo paslaugas.
Bendrovė turi per 1000 grūdinių vagonų. Per metus jie panaudojami tik 4 mėnesius. Todėl šiais metais pritaikant organizacines-technines priemones ir papildomai pasitelkus Lietuvos ekspeditorių įmones buvo sukurtas papildomas darbas vagonams atvežant grūdus iš Kazachstano į Klaipėdos uostą. Tuo pačiu, Lietuvoje pasirašius sutartis su grūdų eksportuotojais ir panaudojant papildomas organizacines-technines priemones vagonų apyvarta bus sumažinta nuo 6 iki 2 parų. Taigi, su trigubai mažesniu vagonų kiekiu bus pervežta tris kartus daugiau grūdų. Tiek bendrovė, tiek ir grūdų eksportuotojai gaus didelę ekonominę naudą.
Iki šios dienos su grūdų eksportuotojais ir ūkininkais nepasirašyta nei viena sutartis. Todėl prašome juos skubiai kreiptis į AB “Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos komercijos departamentą dėl sutarčių pasirašymo.
Tuo pačiu norime pareikšti, jog įvertinus daugelio metų problemą dėl grūdų eksportavimo ir sandėliavimo, bendrovė vystydama viešuosius logistikos terminalus (VLC) šiais metais užsakys studiją dėl šios problemos išsprendimo. Studijos tikslas – išnagrinėti Lietuvoje esančių grūdų elevatorių sandėliavimo ir apdorojimo pajėgumus, o taip pat ir grūdų ir grūdų priėmimo punktų pajėgumus. Gavus šios studijos rezultatus, bus kuriama papildoma logistikos grandinė geležinkelio stotyse: steigiami kilnojami grūdų supirkimo punktai, o taip pat viename ar keliuose VLC terminaluose bus pastatyas grūdų apdorojimo ir sandėliavimo elevatorius. Taip būtų išspręsta trūkstamų pajėgumų superkant ir apdorojant grūdus Lietuvoje problema. Tuo pačiu, subalansuota transporto logistikos grandinė šioje veikloje, o taip pat atsirastų galimybė ateityje atsivežti daugiau grūdų iš kitų šalių ir juos eksportuoti.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|