Atvykstamasis turizmas Lietuvoje sugeneruoja apie 1 milijardą pajamų per metus, išvykstamasis turizmas – 300 mln. Mūsų šalyje turizmo versle apie 80 proc. sudaro smulkusis ir vidutinis verslas, o šiame sektoriuje dirba apie 48 tūkst. žmonių. Įvairūs apribojimai dėl koronaviruso padarė didelę įtaką – jau vasario viduryje ši industrija susidūrė su krize, kuri vis dar gilėja. Įvairių sričių ekspertai patvirtina, kad Lietuvos ir viso pasaulio mastu yra ieškoma priemonių, kaip padėti turizmo ir kitų sektorių verslui bei vartotojams.
VšĮ „Versli Lietuva" glaudžiai bendradarbiauja su verslu, todėl vyraujant ekstremaliai situacijai nuolat sulaukia užklausų dėl tolimesnio verslo organizavimo. „Įmonės nežino, kaip valdyti su darbo santykiais susijusias rizikas, kai dėl paskelbto karantino paslaugų teikimas tampa neįmanomas, kaip elgtis gerokai sumažėjus paklausai, o turizmo atveju – iš vis jos nelikus", – verslui kylančius aktualius klausimus vardina Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva" generalinė direktorė.
Alternatyvios galimybės dėl kelionių kompensavimo
Šiuo metu kelionių organizatoriai susiduria su labai didele problema – jie jau yra sumokėję už daugelį paslaugų (viešbučiai, skrydžiai, ekskursijos ir kitos turizmo paslaugos), tačiau pinigų susigrąžinti negali. Taip pat savo lėšomis organizatoriai turi pargabenti turistus, o dar neišvykę, bet už kelionių paketą susimokėję vartotojai, siekia susigrąžinti išleistus pinigus.
Edmundas Rusinas, turizmo teises ekspertas advokatas, teigia, kad koronaviruso atveju daugelyje šalių įvedus karantiną, būtų galima taikyti force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybę, tačiau prieš porą metų Europos Sąjungoje įsigaliojo kelionių direktyva, kurioje force majeure sąvoką turizmo sektoriuje pakeitė ypatingų aplinkybių apibrėžimas.
„Klausimas atviras, ar šiuo metu vyraujanti pandemija galėtų būti priskiriama prie ypatingų aplinkybių. Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, valstybėse narėse svarstoma dėl kelionių direktyvos tikslinimo, siekiama, kad priimtas atnaujinimas būtų palankus tiek kelionę įsigijusiems turistams, tiek ir nepadarytų didelės žalos turizmo verslui", – situaciją apžvelgia E. Rusinas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad nenugalimos jėgos aplinkybė negalioja tik turizmo paslaugų rinkiniams, kuomet organizatoriai siūlo įvairius kompleksinius kelionių paketus. Atskiroms paslaugoms, tokioms kaip transportas, apgyvendinimas ar pan., force majeure galioja ir yra taikoma pagal tos šalies, kurioje paslauga įsigyta, įstatymus.
Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė, sako, kad dalis su koronavirusu kovojančių šalių jau priėmė sprendimą, kaip spręsti šį klausimą, visos naštos neperkeliant vienai pusei. „Viena iš galimybių išsaugoti turizmo verslą ir keliautojų pinigus – įversti vaučerius – tokios pačios vertės kelionių / paslaugų Lietuvoje kuponus, kuriuos vartotojai galėtų panaudoti ateityje, pasibaigus pandemijai", – teigia ji.
Anot E. Rusino, viena iš šiuo metu svarstomų galimybių ir yra vaučeriai. Kita alternatyva, palanki vartotojui ir turizmo verslui, galėtų būti nuolaida būsimai kelionei.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorės pavaduotoja Neringa Baronienė pritaria, kad reikia ieškoti kompromiso ir dialogo, kadangi situacija yra neįprasta tiek vartotojams, tiek paslaugų teikėjams. „Pirmiausia nukentėjusiems vartotojams patariama kreiptis į kelionių organizatorių ar kelionių pardavimo agentą ir ieškoti galimybių atidėti organizuotą kelionę vėlesniam laikui, pakeisti jos kryptį arba priimti kitokį kompensacijos pasiūlymą. Svarbu ieškoti abejoms šalims tinkamo sprendimo. Mes vartotojams rekomenduojame sutarties nutraukimą naudoti kaip galutinę priemonę, jei kitos alternatyvos su paslaugų teikėju rasti nepavyksta", – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos poziciją pristato N. Baronienė.
Optimali galimybė darbdaviui – prastovos skyrimas
Kita opi problema, dėl kurios didelius nuostolius patiria verslas, o ypač turizmo, yra susijusi su darbo santykiais. Dr. Tomas Bagdanskis, darbo teisės ekspertas, „iLAW" vadovaujantysis partneris, sako jog įmonės gali imtis šių priemonių: atostogos (sukauptos apmokamos arba neapmokamos), prastovos, darbo sutarčių keitimas (darbo laiko mažinimas, darbo užmokesčio mažinimas) arba kritinė priemonė – darbuotojų atleidimas.
„Mažiausiai abi puses neigiamai paliečiantis variantas galėtų būti prastovos. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė pakeitimą, kad paskelbus prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį nei Lietuvoje nustatytas minimalius darbo užmokestis, jei darbo sutartyje nustatyta visa darbo laiko norma. Privataus sektoriaus darbdaviams bus skiriamos subsidijos darbo užmokesčiui už prastovą. Kompensuojama 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip minimali mėnesinė alga. Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu ši subsidija bus mokama iki 3 mėnesių, ją gaunantys darbdaviai darbo vietas turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos", – apie svarbius pokyčius kalba T. Bagdanskis.
Pasak jo, esant dideliam darbo krūviui, tačiau įmonei patiriant nuostolius, viena iš galimybių – bandyti susitarti su darbuotojais dėl atlyginimo sumažinimo, kita – skirti dalinę prastovą, kuomet dalį laiko reikėtų dirbti, o kitą dalį – taikyti prastovą.
Planuojamas pagalbos turizmo sektoriui paketas
Šiuo metu Vyriausybė glaudžiai bendradarbiauja su turizmo sektoriaus verslo atstovais, analizuoja verslo užklausas ir siūlomas pagalbos priemones. Ministerijoje sudaryta mišri darbo grupė turizmo sektoriaus problemoms spręsti kovo 13 d. jau rinkosi pirmam aptarimui. Dr. Renaldas Čiužas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėjas teigia, kad dar šią savaitę bus svarstoma dėl būtinųjų pokyčių turizmo įstatyme, civiliniame kodekse, poįstatyminiuose teisės aktuose, siekiant palengvinti tam tikrų situacijų sprendimą dėl koronaviruso įtakos turizmo verslui. Siūlymus dėl pakeitimų pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
„Atsižvelgdami į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtą pandemiją, kad tokio masto įvykio dar nėra buvę, o rengiant ES kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių direktyvą to numatyti nebuvo įmanoma, nuspręsta kartu su Teisingumo ministerija skubos tvarka kreiptis į Europos Komisiją dėl šios direktyvos nuostatų peržiūrėjimo. Kviečiame sekti naujienas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tinklalapyje", – sako R. Čiužas.
Ekspertų pokalbio „Koronaviruso iššūkiai turizmo sektoriui: pasitark su ekspertais" tiesioginės transliacijos įrašą rasite čia.
Šį pranešimą galite peržiūrėti ir tiesiogiai „BNS Spaudos centre".
