Komentaras dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste

%2020 %06 %02

 

Viešojoje erdvėje išplatinta tikrovės neatitinkanti ir visuomenę klaidinanti informacija apie užteršto grunto tvarkymą Klaipėdos uoste. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apkaltinta „į unikalų vandens telkinį leidusi nuotekas su gyvsidabriu“, o jos vykdomas aplinkosauginis projektas, kurio metu uosto akvatorijoje yra kasamas ir specialioje aikštelėje sandėliuojamas užterštas gruntas, įvardintas taršiu.

Atsakingai pareiškiame, kad Uosto direkcija sandėliuojant užterštą gruntą saugojimo aikštelėje, Kuršių marių neteršia. Į Kuršių marias gali patekti tik tų pačių Kuršių marių vanduo, jokie kiti cheminiai junginiai, kurių nėra Kuršių marių vandenyje, į jas nėra išleidžiami. Aikštelėje saugomas visas gruntas, kurio tvarkyti kitais būdais negalima, tokio aikštelėje saugomo grunto kiekis neviršija joje leistino saugoti kiekio. Uosto direkcijos užteršto grunto saugojimo aikštelė įrengta pagal kitose Europos šalyse naudojamą ir taikomą praktiką bei jos įrengimui taikomų teisės aktų nustatytus ir su institucijomis derintus reikalavimus.

Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, kuriame akvatorijoje iškastas užterštas gruntas būtų saugiai susandėliuotas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užterštas gruntas uoste – sena, dešimtmečiais Klaipėdos uoste egzistavusi problema, kuri pradėta spręsti pastaraisiais metais.

Užterštas gruntas iš akvatorijos dugno kasamas kartu su vandeniu. Šis vanduo paimamas tiesiai iš marių – jeigu marių vandenyje yra gyvsidabrio, šios medžiagos galima rasti ir aikštelėje išsifiltravusiame vandenyje. Be to, užteršto grunto aikštelėje nevykdomi jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų didesnė gyvsidabrio koncentracija. Todėl teiginys, esą „į unikalų vandens telkinį leidusi nuotekas su gyvsidabriu“ yra klaidinantis visuomenę. Išleidžiamas vanduo yra tas pats Kuršių marių vanduo, kuriame gyvsidabrio koncentracija netgi mažesnė nei Kuršių mariose.

Užteršto grunto aikštelėje sandėliuojamas iškastas marių gruntas, kuris pagal specialią technologiją yra saugiai patalpintas į specialius geosintetinius konteinerius ir į aplinką nepatenka. Gruntas šiuose geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas, kartu su vandeniu uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri suriša/sulaiko kenksmingas medžiagas grunte, todėl į aplinką grąžinamas tas pats marių vanduo. Toks gruntas gali būti saugojamas mažiausiai 50 metų - tiek konteinerių medžiagai suteikiama gamintojų garantija.

Uosto akvatorijos dugne esantis gruntas prieš atliekant kasimo darbus yra ištiriamas pagal normatyvinio dokumento reikalavimus. Grunto paėmimo ir ištyrimo paslaugą Klaipėdos uoste atlieka įmonė, atitinkanti keliamus reikalavimus ir turinti leidimą vykdyti šiuos darbus. Grunto tyrimai atliekami akredituotose laboratorijose. Atlikus tyrimus ir nustačius, kad gruntas yra IV užterštumo klasės, gramzdinti jūroje draudžiama. IV užterštumo klasės gruntas yra sandėliuojamas užteršto grunto aikštelėje. Tuo atveju, jeigu atlikus grunto tyrimus nustatoma, kad gruntas nepriskiriamas IV užterštumo klasei, gruntas gali būti gramzdinamas Baltijos jūroje esančiose sąvartose. Uosto direkcija pakartotinai pažymį, kad užterštas gruntas į Baltijos jūroje esančias sąvartose nebuvo vežamas.

Susandėliuoto užteršto grunto iš aikštelės išvežti neplanuojama. Vieta, kurioje dabar yra susandėliuotas gruntas, ateityje bus naudojama uosto poreikiams, kaip pagrindas būsimai uosto teritorijai formuoti – tai yra numatyta atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pasaulinė praktika rodo, kad tokiu būdu sutvarkytą gruntą galima racionaliai panaudoti kaip statybinę medžiagą formuojant naujas teritorijas. Tokia patirtis yra nenauja Skandinavijos uostų vystymo praktikoje. Panaudojant minėtą dumblo apdorojimo metodą Turku uoste Suomijoje buvo supilta uostui reikalinga teritorija. Tokia pati grunto sutvarkymo technologija buvo taikyta ir kituose Suomijos uostuose – Haminos ir Vuosario (Vuosaari). Sukauptą iškastą gruntą racionaliai panaudojo ir norvegai – taip jie plėtojo Trondheimo (Trondheim) ir Kadetangeno (Kadettangen) uostus.

Užteršto grunto aikštelėje susandėliuotas iškasto grunto kiekis – 259 220 m. Šis kiekis yra nenuginčijamas ir tikslus, kadangi buvo apskaičiuotas pagal atliktus Uosto direkcijos batimetrinius (gylių) matavimus prieš užteršto grunto kasimo darbų atlikimą ir atlikus minėtus darbus.

Dar kartą pabrėžiame, kad Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama taikomų teisės aktų reikalavimams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų.

 

Šaltinis  KVJUD

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt