Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atliktas bendras auditas parodė, kad „Rail Baltica" projekte yra nustatytos valdymo funkcijos, atsakomybės ir procedūros, bet dėl projekto valdymo trūkumų kyla rizika, kad bus viršytas sutartas biudžetas, o pats projektas nebus įgyvendintas laiku iki 2026 m.

„Rail Baltica" yra didžiausias infrastruktūros projektas nepriklausomų Baltijos valstybių istorijoje. Apskaičiuota, kad 870 km geležinkelio linijos nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos kaina sieks 5,79 mlrd. EUR. Šiam projektui Europos Sąjunga pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę iki šiol yra skyrusi apie 85 proc. lėšų,. Vadovaujantis dotacijų su Europos Sąjunga susitarimais, projekto paramos gavėjai yra dalyvaujančių šalių ministerijos, atsakingos už projektą ir bendra įmonė „RB Rail AS", o jį įgyvendina nacionaliniai projekto vykdytojai – geležinkelių įmonės.

Projektų vykdytojams iki šiol nepavyko laikytis sutarto veiklos laiko grafiko ir numatyto biudžeto, kuris nustatytas Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijų susitarimuose. Nuo sutarto laiko grafiko viso projekto atskirų veiklų įgyvendinimas atsilieka vidutiniškai 1,5 metų. „RB Rail AS" bendrovė 2019 m. birželio mėn. įvertino, kad, jei pasitvirtintų rizikos ir laiku nebus gauta finansavimo, projektas gali būti atidėtas iki 2030 m. kovo mėn. Nepaisant to, 2017 m. atlikta sąnaudų ir naudos analizėje numatyta projekto vertė ir pabaigimo data neatnaujintos. Apskaičiuota, kad pirmojo pasirašyto dotacijos susitarimo biudžetas bus viršytas 59,3 mln. Eur, nors antrojo dotacijos susitarimo biudžetas yra 231 tūkst. Eur mažesnis už nustatytąjį.

Auditas parodė, kad pasirinktas projekto įgyvendinimo modelis neprieštarauja Baltijos valstybių teisės aktams, o tarp paramos gavėjų ir projekto vykdytojų nėra interesų konfliktų. Tačiau nėra mechanizmo, kuris užtikrintų bendros išeities, kai nesutampa jų poreikiai, radimą. Taip prarandamas laikas, nes skiriasi Baltijos šalių tolimesnė projekto valdymo vizija, pavyzdžiui, ieškant sprendimų dėl „RB Rail AS" tolimesnio finansavimo ar infrastruktūros valdymo modelio.

AAI taip pat nustatė, kad, nors visos trys Baltijos šalys yra įtraukusios projektą „Rail Baltica" į valstybės biudžeto planavimą, tačiau nė viena iš jų nėra pasitvirtinusi ilgalaikio finansavimo planų iki projekto pabaigos. Šalys taip pat neturi planų, užtikrinančių projekto nacionalinį finansavimą, jei jo įgyvendinimo išlaidos būtų didesnės, nei planuotos, ir (arba) Europos Sąjungos bendras finansavimas būtų mažesnis, nei numatyta.

Įgyvendindama projektą „RB Rail AS" bendrovė parengė išsamias, į projektą orientuotas viešųjų pirkimų ir sutarčių vykdymo procedūras ir taisykles. Be to, sukūrė kokybės kontrolės sistemą, ir rengia rizikos valdymo sistemą.

AAI pateikė rekomendacijas „RB Rail AS" ir jos akcininkams bei atsakingoms ministerijoms visose šalyse. Pagrindinės: visais lygmenimis susitarti dėl sprendimo priėmimo mechanizmo įgyvendinant projektą, pokyčių ir rizikos valdymo planų, siekiant sumažinti riziką, kad projektas nebus įgyvendintas laiku ir bus viršytas jo biudžetas. Rekomenduota įvertinti ir ilgalaikį projekto nacionalinį finansavimą, įskaitant atvejus, kai išlaidos didėja arba Europos Sąjungos finansavimas yra mažesnis, nei planuota. Audituojamieji pritarė audito metu pateiktoms rekomendacijoms, tačiau kai kurios ministerijos nėra linkusios planuoti nacionalinių lėšų ilguoju laikotarpiu iki projekto pabaigos.

Bendroji informacija

2018 m. rugsėjo 6 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos pasirašė susitarimą atlikti bendrą projekto „Rail Baltica" auditą, kurio tikslas – įvertinti projekto vidaus kontrolės sistemų ir viešųjų pirkimų valdymą.

Atliekant „RB Rail AS" bendrovės, atitinkamų nacionalinių ministerijų ir kitų projekto dalyvių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bendrą auditą, buvo vertinama, ar projekto „Rail Baltica" viešųjų pirkimų ir sutarčių sudarymo sistemos yra pakankamai efektyvios, kad jis būtų veiksmingai ir ekonomiškai įgyvendintas. Daug dėmesio skirta valstybės lėšų naudojimui.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos taip pat yra atlikusios nacionalinius auditus apimančius projekto „Rail Baltica" įgyvendinimą. Lietuvoje audito ataskaita paskelbta 2018 m., Estijoje – 2019 m., Latvijoje – 2020 m.

Visą bendros audito ataskaitos tekstą anglų kalba galima rasti Estijos, Latvijos ir Lietuvos AAI interneto svetainėse.

Valstybės kontrolė