Baltijos šalys siekia sparčiai ir koordinuotai įgyvendinti projektą „Rail Baltica". Projekto pažangą ir jo įgyvendinimo valdymo klausimus Baltijos šalių transporto ministrai aptaria šiandien Rygoje vykstančiame susitikime.
„Džiaugiamės, kad Lietuva jau gali pristatyti visuomenei ir verslui projekto „Rail Baltica" rezultatus. Mums, visoms trims Baltijos valstybėms, svarbu derinti veiksmus ir sustiprinti bendrą projekto valdymą, kad nekiltų vėlavimo problemų. Svarbu pasiekti tikslą – nutiesti bendrų techninių parametrų „Rail Baltica" liniją ir įgyvendinti tarpusavyje sąveikaujantį geležinkelio projektą", – sako susitikime dalyvaujantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Viena didžiausių grėsmių atsilikti nuo planuojamo darbų grafiko Baltijos šalių ministrai įvardina neužtikrintas pakankamas Europos Sąjungos fondų investicijas į „Rail Baltica".
„Esame priklausomi nuo Europos Sąjungos fondų finansavimo, ir užsitikrinti maksimalų finansavimą projektui ateinančioje ES finansinėje perspektyvoje yra kritiškai svarbu. Mums kelia nerimą tarpiniai 2021–2027 m. ilgalaikio ES biudžeto derybų rezultatai. Preliminariais skaičiavimais, projektui „Rail Baltica" gali būti skirta iki 1,1 mlrd. eurų, tačiau reikia dar 2 mlrd. eurų. Turime diskutuoti aukščiausiu lygiu su ES institucijomis, kaip įgyvendinsime šį prioritetinį ES projektą", – atkreipia dėmesį ministras J. Narkevičius.
Sklandžiam „Rail Baltica" įgyvendinimui užtikrinti Lietuva taip pat siūlo sustiprinti projekto valdymą. Siūloma depolitizuoti bendrą įmonę „RB Rail" ir sukurti atsakingų ministerijų aukšto lygio formatą, kur būtų sprendžiami politiniai projekto įgyvendinimo klausimai.
Nepaisant diskusijų dėl tolesnio projekto įgyvendinimo koordinavimo, Lietuva sėkmingai vykdo numatytus darbus ir tarp Baltijos šalių yra labiausiai pažengusi įgyvendinant projektą „Rail Baltica". Jau baigtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros „Rail Baltica" geležinkelio linijai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Pasirašyta virš 1700 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų, bendras visuomenės poreikiams suformuotas žemės plotas siekia 1245 ha. Savo apimtimi ir atlikimo terminais tai pirmas toks atvejis Lietuvoje.
Vyriausybė inicijavo keturis projektui „Rail Baltica" skirtus teritorijų planavimo procesus, kurių pagrindu iki 2021 m. projekto „Rail Baltica" trasa bus nustatyta visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant ir jungtį Vilnius–Kaunas. Šiuo metu vykdomas ruožo nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos projektavimas. Jau kitais metais planuojama atlikti „Rail Baltica" infrastruktūros statybos darbų pirkimus ruožui nuo Kauno Latvijos sienos link.
Vykdomi aktyvūs rangos darbai Kauno mazge. Europinei geležinkelio linijai pasiekus Kauno intermodalinį terminalą, bus atvertas kelias verslui naudotis „Rail Baltica" galimybėms.
Bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija vyksta dialogas su NATO partneriais dėl „Rail Baltica" infrastruktūros panaudojimo karinio mobilumo tikslais, vertinamos karinės technikos judėjimo iki Kauno galimybės.
Siekiant sparčiau įgyvendinti „Rail Baltica" visose trijose Baltijos valstybėse, numatoma sutarti dėl aiškių pažangos kriterijų, kuriuos būtų galima įvertinti Baltijos šalių premjerų susitikimuose kiekvienų metų pabaigoje.
LR Susisiekimo ministerija
