Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų pirmą kartą Lietuvoje atlikta socialinės ekonomikos analizė parodė, kad prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo galėtų prisidėti socialinio verslo ekosistemos plėtra. Tai turėtų pagerinti skurdo, žemo darbo produktyvumo ir įsitraukimo į darbo rinką rodiklius.

EBPO ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos, kaip paskatinti socialinio verslo ekosistemos augimą – geresnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas kuriant bendrą socialinio verslo viziją, didesnis prieinamumas prie finansinių išteklių bei patraukli viešųjų pirkimų sistema. Socialinio verslo ekosistemos bendruomenei EBPO ataskaitos rekomendacijos buvo pristatytos „Socialinio verslo forume" balandžio mėnesį.

„Gautos rekomendacijos tik parodo, kad šiuo metu esame teisingame kelyje stiprinant Lietuvos socialinio verslo ekosistemą, o šiuo metu derinamas Socialinio verslo plėtros įstatymas tai tik paspartins. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar šiais metais yra numačiusi finansines priemones pradedantiems socialiniams verslininkams, o jau parengtas viešųjų paslaugų perdavimo socialiam verslui modelis ne tik prisidės prie Lietuvos socialinės ekonomikos kūrimo, socialinių problemų sprendimo bet ir leis sumažinti savivaldai tenkančią naštą bei padidins gyventojams teikiamų viešųjų paslaugų kokybę", – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

EBPO atstovai pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje su socialiniu verslu dirba kelios institucijos, tačiau trūksta bendro tarpinstitucinio koordinavimo. Jie siūlo sudaryti bendrą grupę, kuri būtų atsakinga už socialinio verslo plėtros vizijos, veiksmų plano sudarymą bei koordinavimą. Rekomendacijose taip pat minima, kad VšĮ „Versli Lietuva" turėtų tapti dar stipresniu socialinio verslo katalizatoriumi, kuris užtikrintų vieningą politikos formavimą bei socialinių verslų skaičiaus augimą. Šių metų balandžio mėnesį pristatytas „Viešųjų paslaugų perdavimo gidas" yra minimas kaip viena iš priemonių, kuri turėtų padėti šių tikslų įgyvendinimui.

„Savivaldybių bei valstybės institucijų įsitraukimas į viešųjų paslaugų perdavimą socialiniam verslui, bendruomenėms bei NVO prisidės ne tik prie šių organizacijų plėtros, bet ir padidins teikiamų paslaugų poveikį tikslinėms grupėms. Mūsų parengtas „Viešųjų paslaugų perdavimo gidas" suteikia galimybę savivaldybėms lengviau perduoti šias paslaugas, nes gide yra pateiktas perdavimo modelis su pirkimo dokumentų pavyzdžiais. Manome, kad šis gidas padidins socialinio verslo teikiamų paslaugų paklausą, taip paskatins ir jų spartesnį kūrimąsi", – teigia Gytis Morkūnas, VšĮ „Versli Lietuva" Verslumo departamento vadovas.

Anot jo, šiuo metu socialiniai verslininkai gali naudotis specialiai šiai veiklos formai skirtomis Žemės ūkio ministerijos finansuojamomis priemonėmis verslo pradžiai ir plėtrai. Dar šiais metais atsiras galimybė gauti finansavimą ir iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.

Europos Komisijos duomenimis, socialinė ekonomika Europos Sąjungoje sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Kas ketvirta ES įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų, t. y. 6 proc. dirbančių ES gyventojų.

Socialinis verslas – tai verslo modelis, pagal kurį pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, taikomos socialinės inovacijos, o didžioji dalis iš ekonominės veiklos gauto pelno skiriama visuomenės socialinėms problemoms spręsti. Socialinis verslas remiasi viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis.

VšĮ "Versli Lietuva"