Rimantas Juška: „Klaipėdos Smeltė“ jau išplaukė ir į tarptautinius vandenis“

2015 08 17

 

Kiek mažiau negu dvi minutės. Tiek laiko „Klaipėdos Smeltėje“ šiandien užtrunkama iškraunant konteinerį iš laivo. Tačiau taip nebuvo visada. Prieš naujo konteinerių paskirstymo centro atidarymą mobilieji uosto kranai konteinerį iškraudavo per tris ar net keturias minutes, taip sulėtindami visą bendrovės darbą. R. Juška, „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius, sutiko papasakoti apie pokyčius naujame konteinerių paskirstymo centre ir apie tai, kokią reikšmę „Klaipėdos Smeltės“ atgimimui turėjo inovacinės technologijos.

 

„Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška Kaip atsirado „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centras?
2008 m. rugsėjo 15 d. pasikeitus „Klaipėdos Smeltės“ pagrindiniams akcininkams, buvo pristatyta ir nauja modernaus konteinerių paskirstymo centro vizija. Kai pirmą kartą apie šį planą pranešiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) vadovybei, man buvo pasakyta, kad tai ne vaikų darželis, tad ir pasakų sekti nereikia. Tačiau šiandien drąsiai galiu sakyti, kad nuėjus labai ilgą kelią, pasaka tapo tikrove.

 

Kas buvo sunkiausia įgyvendinant konteinerių paskirstymo centro projektą?
Visų pirma, parengti teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus. Tenka pripažinti, kad užtrukome net penkerius metus, kol buvo parengtas išsamus techninių projektų planas, gautas leidimas statyboms, pasirinkti rangovai. Pačios statybos užtruko vos aštuoniolika mėnesių. Taigi juokaujant galima pasakyti, kad užaugome kaip pievagrybiai gerame šiltnamyje.

 

Antra, sulaukėme ir neigiamos klientų reakcijos. Su keliais netgi teko atsisveikinti, tačiau dauguma išliko mūsų klientais. Patikėjo visus penkerius metus trukusiomis kalbomis, kuomet teritorijoje niekas nevyko.

 

Galiausiai sunku buvo ir įgyvendinti KVJU direkcijos projektus, užbaigti krantinių statybą. Per penkerius metus patyrėme daug išgyvenimų ir streso. Uosto direkcija net tris kartus keitė šių statybų rangovus, jiems teko varstyti ir teismų duris. Atrodė, kad tikslas buvo jau visai nebepasiekiamas.

 

Galbūt rengdami projektą naudojotės ir kitų šalių patirtimi?
Be jokios abejonės. Daugiausiai naudojomės mūsų akcininkų „Terminal Investment Limited“ patirtimi. Lankėmės ir kituose jų valdomuose konteinerių terminaluose, tokiuose uostuose kaip Valensija, Bremerhafenas ir Antverpenas. Daug klausinėjome, kaupėme žinias ir patirtį. Didžiulę pagalbą mums suteikė patys „Terminal Investment Limited“ specialistai. Tai žmonės, turintys patirties ir galintys šia patirtimi pasidalinti. Turėjome patarėjus, kurie prižiūrėjo konteinerių sandėliavimo, aikštelių įrengimo darbus. Kiti konsultavo įrangos įsigijimo, informacinių technologijų, draudimo, teisės klausimais. Turint tiek pagalbininkų mūsų žinios ir profesionalumas didėjo tiesiog septynmyliais žingsniais.

 

Kaip „Klaipėdos Smeltėje“ atsirado mokymams skirtas uosto kranų darbo imitatorius?
Dideliems laivams iškrauti mūsų turimi mobilūs kranai buvo netinkami. Kadangi planavome, kad į Klaipėdą turi būti atgabenti didžiuliai jūriniai konteinervežiai, ir darbui su jais jau buvome užsakę specialius konteineriams krauti skirtus krantinių ir aikštelių kranus, buvo suplanuota imtis mokymų, kaip valdyti tokius specializuotus kranus. Akcininkai padėjo mums sudaryti sutartį su tarptautiniu mokymų centru „Maersk Training Center“, kuris parengė mums specialias programas. Sudarę sutartį, įsigijome Indijoje pagamintą imitatorių ir šiandien patys galime mokyti ir ugdyti uosto darbuotojų įgūdžius.

 

Esame pateikę paraišką plėsti mokymų centro veiklą, t. y. norime gauti licenciją mokyti ne tik mūsų uosto darbuotojus, bet ir kitus tokio tipo kranais norinčius dirbti žmones. Mūsų akcininkai tikisi, kad „Klaipėdos Smeltė“, įsigydama šią licenciją, galės teikti mokymų paslaugas ir kitiems „Terminal Investment Limited“ terminalams, atrinkdama ir mokydama žmones dirbti tokio tipo kranais.

 

Jau sulaukėme net ir kranų gamintojo iš Suomijos „Konecranes“ užklausos, ar jie galėtų rekomenduoti kranų pirkėjams kreiptis į „Klaipėdos Smeltę“ dėl darbuotojų mokymų. Tai mums būtų didžiulis pasiekimas.

 

Kuo „Klaipėdos Smeltė“ skiriasi nuo kitų Europos ar net pasaulio uostuose veikiančių terminalų?
Skiriamės savo noru bendrauti ir siekti žinių, požiūriu į darbų saugą, kokybę. Būtent kokybė yra vienas iš tų dalykų, dėl kurių mus vertina mūsų akcininkai ir rodo kaip pavyzdį kitiems terminalams. Taigi šiuo atžvilgiu jau esame išplaukę ir į tarptautinius vandenis.

 

„Klaipėdos Smeltė“ turi ir išskirtinį konteinerių terminalo technikos remonto ir aptarnavimo centrą – mechanines dirbtuves. Šios mechaninės dirbtuvės yra unikalios tuo, kad analogiškų dirbtuvių Europoje tiesiog nėra. Mūsų akcininkai juokiasi, kad negali šių dirbtuvių nuotraukų rodyti kitiems, nes ir šie norės įsigyti tokią pat įrangą.

 

Visai neseniai „Klaipėdos Smeltėje“ lankęsi valstybinės komisijos atstovai, apžiūrėję mechanikų darbo ir buitines patalpas, stebėjosi, kad ne visi biurai Lietuvoje turi tokias tvarkingas ir modernias patalpas.

 

Kaip manote, ar Lietuvos įmonės, norinčios bendradarbiauti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, gali dirbti be modernių technologijų?

 

Šiandien į Lietuvą jau nebežiūrima kaip į pigios darbo jėgos arba pigios gamybos šalį. Šalyse, tokiose kaip Lietuva, terminai, kokybė ir kaina – viskas yra labai apgalvota ir labai konkurencinga. Tai pasiekiama tik lietuvišku darbštumu, komunikabilumu ir, be jokios abejonės, taikant inovacijas

 

AB SEB bankas

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt