LKL Prezidentas Smetona Šventojoje 1939-08-0

1935 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“.

Šis buvęs I-ojo pasaulinio karo Vokietijos karinio minų traluotojas „M-59“ buvo pastatytas 1917 m. G. Seebeck laivų statykloje Gestemuende. Laivo vandentalpa 525 tonos, kūrenamas anglimis. Turėjo dvi kūryklas, kiekvienoje po dvi krosnis, dvi „Shulzo“ firmos garo mašinas, kiekviena po 1000AJ galingumo, konstrukcinis didžiausias greitis 17 jūrmylių per valandą, kuros atsarga 120 tonų anglies, radijo ryšys iki 1300 jūrmylių, grimzlė 2,2 m, 2 stiebai, 2 sraigtai. Lietuva jį nuginkluotą įsigijo 1927 m. ir buvo jis priskirtas Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiai Pasienio policijai: jūroje saugojo valstybės sieną, gaudė kontrabandininkus.  Vėliau, įsigijus naujų patrulinių katerių, skirtų pakrančių apsaugai, 1932 m. laivas „Prezidentas


Plk. Dirmantas ir A.Smetona

Smetona“ buvo perkeltas į rezervą.

1935 m. įsteigus karo laivą, jo vadu buvo paskirtas jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – leitenantas Povilas Labanauskas, inžinieriumi mechaniku – Antanas Darginavičius, navigacijos karininku – Vytautas Kuizinas, įgulą iš viso sudarė apie 70 karininkų, puskarininkių ir būtinosios karo tarnybos jūreivių. Laivas buvo apginkluotas dvejais 20 mm automatiniais priešlėktuviniais pabūklais ,,Oerlikon”, dvejais sunkiaisiais kulkosvaidžiais ,,Maksim” ir dvejais lengvaisiais kulkosvaidžiais ,,Brno”. Įgula buvo ginkluota pistoletais ir karabinais.

Laivas iki nepriklausomybės netekimo 1940 m. atliko mokomąsias užduotis, kasmet rengė ateityje planuojamo plėsti karo laivyno rezervą. Siekiant užtikrinti Lietuvos teritorinių vandenų kontrolę ir apsaugoti Klaipėdos uostą nuo stiprėjančių to meto agresyvių kaimynų, Lietuvos karo laivyno plėtros planuose buvo numatyta įsigyti daugiau laivų – minininkų, minų tralerių, povandeninių laivų. Šioje planavimo srityje didelį darbą nuveikė antrasis laivo „Prezidentas Smetona“ vadas kapitonas leitenantas Povilas Labanauskas, į pareigas paskirtas 1940 m.

1939 m. kovo 22 d., Adolfo Hitlerio valdomai Vokietijai pagrasinus pulti visą šalį, Lietuva Klaipėdos kraštą perleido Vokietijai. Karo laivas „Prezidentas Smetona“, 6 pakrančių apsaugos kateriai, kaip ir kai kurie Lietuvos kariuomenės daliniai, pasitraukė iš Klaipėdos. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams. Šventojoje 1939 m. vasarą kpt. ltn. Povilas Labanauskas ėmėsi iniciatyvos organizuojant uosto gilinimo darbus. Ir 1939 m. rugpjūčio 1 d. karo laivas „Prezidentas Smetona“ iškilmingai grįžo į Lietuvą, į Šventosios uostą.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, ir jau birželio 22 d. okupantų karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula pereitų į sovietų pavaldumą, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną Sovietų Sąjungos vėliavą. Laivo vadas kpt. ltn. P. Labanauskas ir kiti karininkai, nepakluso tokiam okupantų reikalavimui. Jie nuleido Lietuvos karinio laivyno vėliavą nuo laivo ir naktį su jachta iš Šventosios pasitraukė į Vakarus, taip oficialiai ir neperdavę sovietams laivo. 1940 m. tai buvo vienintelis Lietuvos kariuomenės dalinys tokiu būdų atsisakęs vykdyti okupantų reikalavimus. Lietuvos karo laivyno vėliava buvo išsaugota, vėliau kpt. ltn. Povilas Labanauskas išvežė ją į Jungtines Amerikos Valstijas.

Okupantų valdžia buvusį Lietuvos karo laivą pavadino „Pirmūnu“. Vėliau, pervadintas „Korall“, jis buvo perduotas sovietų Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Pasienio apsaugos Baltijos jūros II divizionui. Antrojo pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukė ant minos ir nuskendo Suomijos įlankoje.

2009 m. rugpjūčio mėn. Aegnos salos rajone (Suomijos įlanka, netoli Talino) buvusio Lietuvos laivo „Prezidentas Smetona“ žūties vietą nustatė ekspedicijoje su Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivu N42 „Jotvingis“ dalyvavę Klaipėdos universiteto narai vadovaujami povandeninės archeologijos profesoriaus Vaidoto Žulkaus, taip pat jiems talkinę KJP Povandeninių veiksmų komandos (PVK) narai.

2017 m. liepos mėn. antros ekspedicijos į Suomijos įlanką metu su Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“, universiteto mokslininkai, padedant KJP PVK narams su specialia jūros dugno skanavimo įranga, nufotografavo ir identifikavo žuvusį buvusį Lietuvos karo laivą.

Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos, atkurtos 1992 m. liepos 4 d., šiandien, jau beveik po 3 dešimtmečių, gali didžiuotis, kad yra kur kas pajėgesnės ir gausesnė nei kada nors anksčiau. Šiandien KJP Karo laivų flotilę sudaro 8 laivai ir 2 uosto kateriai. Karinės jūrų pajėgos aktyviai ir sėkmingai ir profesionaliai vykdo visas joms pavestas nacionalines ir tarptautines užduotis, skiria laivus į NATO Nuolatinės parengties pajėgas, sėkmingai dalyvauja tarptautinėse minų naikinimo operacijose ir kitose įvairiose tarptautinėse didelio mąsto karinėse jūrų pratybose. Be to, Lietuvos KJP karių pagrindu sudarytos Lietuvos kariuomenės grupės dalyvauja Europos Sąjungos tarptautinėse operacijose: „ATALANTA“, užtikrinant JTO maisto paramos laivo saugumą nuo piratų puldinėjimų Indijos vandenyne prie Somalio krantų; ir operacijoje „IRINI“ Viduržemio jūroje, užkardant neteisėtą žmonių gabenimą bei ginklų kontrabandą iš Afrikos į Europą.  

KJP archyvo nuotraukos.

Šaltinis Karinių jūrų pajėgų štabas