„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė išankstiniais duomenimis per pirmus devynis šių metų mėnesius gavo 327,6 mln. eurų pajamų – 11 proc. mažiau, nei tuo pačiu periodu praėjusiais metais (368,4 mln. eurų). Tačiau dėl pandemijos poveikio sumažėję šių metų pajamos rugsėjį jau prisivijo praėjusių metų rodiklius (40,4 mln. šių metų rugsėjį, 41,0 mln. praėjusiųjų), o krovinių buvo pervežta net daugiau nei pernai.

„Šie metai yra kupini iššūkių visoms mūsų veikloms. Pandemijos pradžioje svarstėme ir labai pesimistinius, ir kiek optimistiškesnius verslo scenarijus, o rugsėjo veiklos rezultatus galima vertinti santūriai optimistiškai. Tikiu, kad rezultatų kreivės tik kils“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Pasak grupės vadovo, LTG komanda itin dinamišku laikotarpiu sugebėjo prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų ir ne tik užtikrino veiklos tęstinumą, bet ir padėjo svarbius pamatus augimui.

„Džiaugiuosi, kad ieškodami sprendimų šiandienos problemoms spręsti, nepamiršome ir mūsų ateities tikslų – vykdėme strateginius infrastruktūros modernizavimo projektus, ieškojome ir radome naujų paslaugų šalies verslui. Pasirašę susitarimus su Lenkijos PKP grupės įmonėmis, vis tvirčiau statome koją ir už Lietuvos ribų“, – sako M. Bartuška.

Krovinių apimtys rugsėjį viršijo praėjusių metų rezultatus

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sausio-rugsėjo mėnesiais pervežė 38,8 mln. tonų krovinių – 6 proc. mažiau, nei pernai (41,2 mln. tonų). Tačiau po permainingos metų pradžios bendrovė rugsėjį jau fiksavo augimą – vežė 5 mln. tonų krovinių arba 9 proc. daugiau, nei pernai rugsėjį (4,6 mln. tonų). Tai antras iš eilės mėnuo, kai „LTG Cargo“ krovinių apimtys perkopė praėjusių metų rezultatus.

Daugiausiai augo krovinių srautas Klaipėdos jūrų uosto kryptimi – ūgtelėjo gabenamų trąšų, augalinės kilmės produktų, daugiausiai grūdų, pervežimai. Tuo pačiu periodu kiek sumenko naftos produktų ir juodųjų metalų apimtys.

„LTG Cargo“ vertindama neapibrėžtumą pasaulinėse rinkose, geopolitines ir COVID-19 pandemijos rizikas, deda pastangas dar labiau diversifikuoti krovinių srautą. Tuo tikslų rugsėjį „LTG Cargo“ dukterinė bendrovė „LTG Cargo Polska“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį su Lenkijos kompanija „PKP Cargo“ dėl bendros įmonės steigimo. Naujai steigiama bendra įmonė veiklą pradės pirmąjį kitų metų ketvirtį ir, visų pirma, pasiūlys intermodalinių krovinių vežimą – pirmieji bandomieji puspriekabių pervežimo maršrutai jau sujungė Vokietijos terminalus su Lietuvoje esančiais intermodaliniais terminalais Kaune ir Vilniuje.

Populiariausi maršrutai – į Kauną, Ignaliną ir pajūrį

Tuo tarpu keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, skaičiavusi trejus paeiliui rekordinius keleivių srauto augimo metus, šiais metais dėl koronaviruso pandemijos fiksuoja sumenkusius veiklos rodiklius. Pagrindiniu bendrovės iššūkiu tapo ne keleivių srauto auginimas, o keleivių ir darbuotojų saugumo užtikrinimas sudėtingu pandemijos laikotarpiu.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius keliones traukiniais vietiniais maršrutais rinkosi 2,52 mln. žmonių – 28 proc. mažiau nei pernai (3,51 mln. žmonių). Rugsėjį rezultatai gerėjo ir keliaujančiųjų buvo 13 proc. mažiau – 331 tūkst. šiais metais ir 380 tūkst. praėjusiais.

Tarptautiniai traukinių maršrutai dėl pandemijos tebėra uždaryti, didžioji dalis vietinių – vykdomi, nuolat stebint keleivių srautus.

Populiariausiu šalyje maršrutu išlieka Vilnius–Kaunas – juo per devynis mėnesius jau keliavo 738 tūkst. žmonių (977 tūkst. tuo pat periodu pernai). 447 tūkst. keleivių rinkosi Vilnius–Ignalina kryptį (566 tūkst. pernai), 373 tūkst. keliavo Vilniaus–Klaipėdos maršrutu (465 tūkst. praėjusiais metais).

Beje, keleiviai ir šią vasarą noriai rinkosi „Pajūrio ekspreso“ maršrutą, kuris jungtinėmis traukinio ir autobuso kelionėmis sujungė Vilnių su Palanga ar Kuršių nerija. Šio maršruto keleivių srautai beveik atitinka praėjusiųjų metų tendencijas.

Rugsėjį „LTG Link“ pasirašė ketinimų protokolą su Lenkijos geležinkelių keleivių vežimo bendrove „PKP Intercity“ dėl maršruto Vilnius–Varšuva atidarymo 2021 m. antroje pusėje.

Aktyvus infrastruktūros modernizavimo metas

Šalies geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra“ per pirmus devynis mėnesius fiksavo 23,65 mlrd. tkm. traukinių darbo apimtis – šis rodiklis nusako kiek traukinių važiavo šalies geležinkeliais, kokio svorio sąstatus jie gabeno ir kiek įveikė kilometrų. Praėjusių metų tuo pačiu periodu šis rodiklis siekė 24,35 mlrd. tkm. Tiesa, rugsėjo skaičiai jau atspindi ir ūgtelėjusias krovinių apimtis, ir atsistatančius keleivių srautus – 2,99 mlrd. tkm. šiais metais ir 2,65 mln. tkm. praėjusių metų rugsėjį.

„LTG Infra“ vykdo kelis itin svarbius infrastruktūros modernizavimo projektus, kuriais šalies geležinkelių tinklas bus pritaikytas greitesnėms ir ekologiškesnėms kelionėms. Visų pirma, pagrindiniame šalies koridoriuje Vilnius-Klaipėda yra statomi antrieji keliai, kurie leis ženkliai padidinti ruožo pralaidumą kroviniams bei keleiviniams traukiniams.

Taip pat, pagreitį įgauna to paties ruožo elektrifikavimo projektas, leisiantis visą šalį kertančiu geležinkeliu važiuoti naudojantis ekonomiškesne ir ekologiškesne elektrine trauka. Įgyvendinus projektą, bus elektrifikuotas 731 km išplėstinis ruožas. Šis geležinkelio ruožas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos yra aktyviausiai naudojamas – juo vežami kroviniai į Klaipėdos uostą, šiame ruože yra vieni populiariausių keleivių maršrutų.

Skaičiuojama, jog šia atkarpa pradėjus kursuoti elektra varomiems traukiniams, bus 150 tūkst. tonų per metus sumažinama oro tarša, taip pat, mažės vežėjų patiriamos sąnaudos, o Lietuva įgaus konkurencinį pranašumą kroviniams gabenti.

Bendrovė „LTG Infra“ taip pat įgyvendina „Rail Baltica“ projektą. Intensyviausi darbai šiuo metu vyksta Kauno regione, kur šį mėnesį europine vėže prie „Rail Baltica“ buvo prijungtas Kauno intermodalinių krovinių terminalas, tapęs šiauriausiu europine 1435 mm vėže pasiekiamu krovinių terminalu.

Lietuvai sukurta vertė

LTG grupė praėjusiais metais gavo 505,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 58,1 mln. eurų grynojo pelno. Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pervežė 55,2 mln. tonų krovinių, o keleivinių traukinių operatorius „LTG Link“ viso vežė 5,5 mln. keleivių.

Šalies geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra“ aktyviai vykdė infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektus, skyrusi tam 86,7 mln. eurų.

Grupės bendrovės akcininkui – Lietuvos valstybei – šiemet išmokės 38 mln. eurų dividendus. Taip pat, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, LTG grupės bendrovės 2019 m. sumokėjo daugiausiai mokesčių šalyje – 96,2 mln. eurų.

Šaltinis www.litrail.lt