Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariams pristatė uosto plėtros planus, pabrėždama, jog uosto galimybės toliau didinti krovą išseks maždaug po dešimties metų, tad planuoti tolimesnę uosto plėtrą būtina jau šiandien.

„Klaipėdos uostas šimtmečius turėjo vieną ir tą pačią problemą – žemės ploto stoka ir gylio nepakankamumas. 1993-iais, įkūrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, jai patikėta valdyti 419 ha žemės, šiuo metu jos turime 552 ha. Krova anuomet siekė 15 mln. tonų per metus, o šiuo metu sudaro 38,5 mln. tonų. Skirtumas vos 100 ha, o krovos apimtis pakito keletą kartų. Šiemet ketiname pasiekti 40 mln. tonų krovą, tačiau esant tokiam gyliui esamame plote mūsų galimybės išseks jau 2026 metais“, – pristatydamas uosto plėtros galimybes sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.

Anot Uosto direkcijos vadovo, kaip rodo pavyzdžiai, Klaipėdos uostas dirba itin efektyviai - 1 ha tenka tris kartus didesnis krovinių kiekis nei Rygos uoste, valdančiame apie 2 000 ha teritoriją. Neabejojama, kad neplėtojant uosto, netruktume pajusti skaudų kritimą, o tai atsilieptų ne tik verslui.

Pernai Klaipėdos uostas į valstybės ir savivaldybių biudžetus sugeneravo apie 684 mln. Eur. Klaipėdos uostas yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje – uoste ir su juo susijusiose įmonėse dirba apie 58 tūkstančiai darbuotojų. Uosto direkcija Klaipėdos miesto infrastruktūros ir socialiniams projektams skyrė beveik 54 mln. eurų.

Tarybos posėdžio metu, dalyvaujant gausiam būriui uosto kompanijų vadovų, miesto politikams pristatytos bendrojo plano koncepcijos keturios alternatyvos.

„Mūsų akimis, miestas yra pagrindinis asmuo, derinant uosto plėtros planus. Šiuo metu turime tik viziją, koncepciją. Tikiuosi, jog kartu rasime abi puses tenkinantį sprendimą“, – sakė A. Vaitkus.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas