„Kiekvienas uosto gylio centimetras yra be galo svarbus, nes tai leidžia generuoti daugiau krovinių. Šiuo atveju atsiranda galimybė gerokai pilniau pakrauti laivus, o tai uostą daro dar patrauklesnį mūsų partneriams, mažėja kaštai jų logistinėje grandinėje. Kartu tai yra didelė mūsų daromų investicijų į infrastruktūrą grąža valstybei“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Iki šiol didžiausia leistina grimzlė uoste buvo 13,4 m. Nuo AB KLASCO naudojamos krantinės į Kiniją šiandien išplaukė laivas ECOSAND G.O., pakrautas daugiau kaip 68 tūkst. tonų trąšų, su 13,6 m grimzle, vandens lygiui akvatorijoje šiuo metu nukritus 10 cm. Atlikti šiaurinės uosto dalies ir išorinio laivybos kanalo gilinimo darbai atvers didžiulę perspektyvą ir AB „Klaipėdos nafta“ bei UAB Krovinių terminalui.

„Didesnė leistina grimzlė – tai vienas esminių pokyčių Klaipėdos uoste šiais metais, žingsnis į priekį siekiant į „Panamax“ laivus krauti kuo daugiau krovinių. Kartu tai galimybė išlaikyti Lietuvai tranzitinių krovinių srautus. Džiugu, kad šis laivas išplaukia iš KLASCO, mums tai stimulas kartu su Uosto direkcija sutelkti pajėgas kitiems žingsniams, kad pritrauktume dar daugiau birių krovinių, nes sandėlių pajėgumai tai leidžia“, – sakė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO vadovas Audrius Pauža.

Šių metų kovo pradžioje buvo baigti daugiau kaip 1 mln. eurų vertės gilinimo iki 15,5 m darbai atviroje jūroje esančiame laivybos kanale, o praėjusių metų pabaigoje dalis vidinio laivybos kanalo buvo išgilinta iki 15 m. Šių darbų vertė siekė 4,14 mln. eurų. Tai pirmieji svarbūs žingsniai Klaipėdos uoste siekiant 17 metrų gylio.

Apskaičiuota, kad viena krovinio tona valstybės biudžetą papildo 17,8 euro. Pernai Klaipėdos uoste perkrovus 38,5 mln. tonų krovinių valstybė gavo daugiau kaip 684 mln. eurų pajamų.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas