Almatoje (Kazachstane) šiandien atidaryta tarptautinė paroda „Transit-Kazakhstan 2015“, joje pristatomas ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Lietuvą šioje parodoje reprezentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, LINAVA, UAB „Girteka“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Arijus“ ir kt.
„Apyvartumas tarp Lietuvos ir Kazachstano per pastaruosius 10 metų išaugo 12,5 karto. Kažkada Klaipėdos uostas turėjo beveik 1 mln. tonų Kazachstano krovinių, šiandien mūsų tikslas tą skaičių padidinti kelis kartus. Verslo santykiai su Kazachstanu turi neišnaudoto potencialo, todėl matome perspektyvą stiprinti bendradarbiavimą su šia valstybe“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
„Lietuva tampa labai svarbia pasaulio logistikos rinkos žaidėja ir sistemingai šio tikslo siekia. Per valstybės teritoriją eina visi sausumos krovinių keliai tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europos valstybių, o neužšąlantis Klaipėdos uostas leidžia kontroliuoti krovinių srautus Baltijos jūros regione. Šilko kelio atkūrimas leis sustiprinti bendradarbiavimą tarp Azijos ir Europos transporto, prekybos ir kitose srityse. Lietuva turi ambicijų tapti svarbia tiekimo grandinės tarp Rytų ir Vakarų dalimi ir dirbti globaliose rinkose“, – tvirtino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Lietuvos ir Kazachstano tarpusavio verslo ryšiai vis labiau stiprėja. Kad Kazachstano verslininkai domisi investicijomis Lietuvoje, parodė ir šiais metais Klaipėdos įvykusi tarptautinė konferencija „Naujas šilko kelias – patikimas Europos ir Azijos ryšys“, kurioje dalyvavo ir Kazachstano delegacija. Forumo metu pasirašyti trys memorandumai. Tarp bendrovės „KTZ EXPRESS“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pasirašytas susitarimas aktyviau bendradarbiauti investicijų, tranzito, logistikos ir transportavimo srityse. Bendradarbiavimą skatinsiantys susitarimai pasirašyti ir tarp bendrovių „Kazlogistics“ ir „Lineka“ bei „V. Paulius & Associates Real Estate“ ir „KTZ EXPRESS“.
„Klaipėda – vienas iš svarbiausių mūsų uostų Baltijos regione. Jį vertiname kaip svarbų eksporto ir importo krypties tašką“, – per tarptautinę konferenciją Klaipėdoje teigė Kazachstano geležinkelių bendrovės AB „Kazahstan Temyr Zholy“ prezidentas Askar Mamin.
Kazachstanas siekia realizuoti logistikos projektus, leisiančius padidinti intermodalių terminalų pajėgumus Kinijoje ir ES šalyse. Kazachai kuria krovinių koridoriaus Rytai–Vakarai paskirstymo centrą ir numato įgyvendinti Aktau jūros uosto plėtros ir specialiosios ekonominės zonos projektą „Chorgosas – Rytų vartai“. Lietuva analogiškai plėtoja ES regioninio transporto mazgo projektą „Klaipėda – Vakarų vartai“. Pastarojo operatorė – Klaipėdos kompanijos „VPA Logistics“ kartu su Kazachstano geležinkelių kompanija įsteigta bendra įmonė.
Bene svarbiausia ir strateginė jungtis, susiejanti Kazachstaną ir Lietuvą – gerai išplėtotas geležinkelių tinklas, galintis efektyviai sujungti Europą su Kinija. Lietuvoje egzistuoja dvi geležinkelių sistemos – europinio (1435 mm) ir rusiško (1520 mm) pločio vėžės. Šalies teritoriją kerta du transeuropiniai geležinkelių transporto koridoriai, kuriais gabenama apie 80 proc. visų tranzitu per Lietuvą vežamų krovinių.
„Kazachstano Respublika yra svarbiausia Lietuvos geležinkelių partnerė Vidurio Azijoje. Jau šešerius metus stebime nuosekliai augančios tarptautinės prekybos tarp mūsų valstybių apimtis. Esu tikras, kad šią savaitę Kazachstane atidaryta „Lietuvos geležinkelių“ atstovybė leis dar aktyviau plėtoti krovinių pervežimus, vystyti logistikos centrus, konteinerinių traukinių projektus“, – teigė S. Dailydka.
Pasak S. Dailydkos, sprendimą atidaryti atstovybę Kazachstane lėmė bendros ekonominės ir geopolitinės tendencijos pasaulyje. Tikimasi, kad tai leis „Lietuvos geležinkeliams“ aktyviau dirbti milžiniškoje Azijos–Europos pervežimų rinkoje, kurti naujus bei vystyti jau egzistuojančius ir veikiančius bendrovės produktus, tokius kaip konteinerių traukinys „Saulė“. Gerai organizuojant traukinių judėjimą, ypač intensyvinant „Saulės“ traukinio judėjimą, Baltijos jūrą iš Kinijos kroviniai gali pasiekti per 16 parų, t. y. mėnesiu greičiau nei krovinį gabenant jūra.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
