Šeštadienį pirmą kartą į kosmosą pakilo grįžtančioji amerikiečių bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja. Šis įvykis, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekano Andriaus Vilkausko teigimu, atverčia naują puslapį kosmoso versle, nes turėtų ženkliai atpigti skrydžiai į Žemės orbitą ir Tarptautinę kosminę stotį (TKS).
Bandomoji „SpaceX“ raketa nešėja „Falcon 9“, po keletą kartų atidėto starto, sausio 10 d. 11 val. 47 min. Lietuvos laiku galiausiai pakilo iš Kanaveralo kyšulyje (Florida, JAV) esančio kosminio centro. JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) užsakymu, į TKS ji nugabens krovininę kapsulę „Dragon“. Skrydis buvo tiesiogiai transliuojamas http://www.spacex.com/webcast/
Šis skrydis išskirtinis tuo, kad bus bandoma saugiai ant Atlanto vandenyje įrengtos autonominės nusileidimo aikštės, kurios plotas prilygsta futbolo aikštei, nutupdyti dalį milijonus dolerių kainuojančios raketos-nešėjos. Iki šiol jos nukrisdavo vandenyne ir daugiau jų panaudoti nebuvo galima.
Tiesa, pats „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pabrėžia, kad skrydis yra bandomasis, todėl sėkmės ir nesėkmės galimybė yra lygi. Artimiausiais metais tokių skrydžių bus surengtas ne vienas.
„Iki šiol vieną didžiausią nano palydovų kūrimo išlaidų dalį sudarydavo jo pakėlimo į kosmosą kainą. Jei pirmąją raketos pakopą bus galima vėl užpildyti degalais ir naudoti daug kartų, ženkliai atpigs skrydis į kosmoso, o tai tiesiogiai liečia ir Lietuvą, nes planuojamoms kosminėms misijoms, vystoma palydovų orientavimosi erdvėje sistemą, kuria labai domisi NASA“, – sakė vienas iš pirmojo lietuviško kosminio palydovo „LitSat-1“ kūrėjų, KTU MIDF dekanas A. Vilkauskas.
Jis pabrėžė, kad net jei šį kartą ir nepavyktų sėkmingai susigrąžinti pirmos paleidimo raketos sekcijos, vis tiek bus įgyta neįkainojama patirtis ir žinios, padėsiančios „SpaceX“ siekti savo tikslo.
Lietuva kosmine valstybe tapo 2014 m., kai metų pradžioje į erdvę pakilo du lietuviški nano palydovai ir vasario 28 d. į Žemės orbitą atskriejo žodžiai „Lietuva myli laisvę“, kuriuos ištransliavo KTU ir Lietuvos kosmoso asociacijos sukurtas palydovas „LitSat-1“.
Kauno technologijos universitetas
