Jeigu dėl galimo rusiškų dujų embargo Lietuvoje jų alternatyvos kainuotų 50 arba 100 proc. brangiau, jau per pirmus metus Lietuvos verslas būtų praradęs atitinkamai 1,6 arba 1,9 mlrd. litų – tai prilygsta šalies investicijoms į dujotiekio jungtį su Lenkija arba SGD terminalą. Tokius duomenis pateikė tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, atlikusi tyrimą „Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams 2014“.

Kasmetinio tyrimo, kuris buvo atliekamas jau ketvirtą kartą, metu buvo aiškinamasi, kaip energijos išteklių kainų pokyčiai veikia 6 sektorius: transportą, pramonę, prekybą, paslaugas, statybą ir miškininkystę bei žvejybą. KPMG pateikė iš viso penkis kainų kitimo scenarijus, atskleidžiančius, kaip šiuos sektorius paveiktų energijos išteklių kainų pokyčiai.

Be kiekvienais metais pateikiamų optimistinio, realistinio ir pesimistinio energetinių išteklių kainų kitimo scenarijų, šiemet KPMG papildomai skaičiavo, kiek per metus būtų sumažėjęs Lietuvos verslo pelnas, jei dėl rusiškų dujų embargo būtų pakilusi dujų kaina Lietuvoje.

 
„Nustatėme, kad rusiškų dujų embargo atveju verslo praradimai per metus būtų labai panašūs į sumas, kurias valstybė iš viso moka už dujų tiekimo diversifikavimo projektus. Tai reiškia, kad į energetinį  saugumą mes investuojame iš esmės tuos pačius pinigus, kuriuos kitu atveju, tikėtina, per vienerius metus būtume tiesiog praradę dėl politinių aplinkybių. Įvertinus galimą kelerių metų nuostolį dėl embargo, tampa akivaizdu, kad išvengėme labai didelės finansinės rizikos“, – sako KPMG partneris Rokas Kasperavičius.

 
Pasak R. Kasperavičiaus, toks palyginimas padeda kitu kampu įvertinti investicinių projektų svarbą ir patvirtina, kad milijardus mokėti už dujų tiekimo diversifikavimo galimybes tikrai verta.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas: www.sgd.lt