Rusijos rinka atsiveria vis plačiau?
2012 07 30
- Smulkiau
Į beveik 20 metų gyvuojančios Pasaulinės prekybos organizaciją (PPO) įsijungia ir Rusija. Kalbos ir derybos dėl Rusijos stojimo į šią organizaciją tęsėsi nuo 1995 m. ir šiais metais visos derybos baigtos, parašai sudėti, dokumentai ratifikuoti. Tačiau ar tai tikrai atneš naudos užsienio verslininkams, tame tarpe ir Lietuvos vežėjams?
Stojimas į PPO
2011 m. gruodžio 16 Ženevoje pasirašytas Rusijos prisijungimo protokolas ir Rusija per 220 dienų turėjo Ratifikuoti šį dokumentą. Ilgai delsusi, Rusija likus keletui dienų iki termino pabaigos tai padarė ir tapo 156 PPO nare.
Pagal susitarimą, nuo šių metų rugsėjo 1 d. Rusijos vyriausybė pradės mažinti importo tarifus, kurie iki 2015 m. laipsniškai sumažės nuo vidutinių 9,5 proc. iki 6 proc.
Ko tikėtis Lietuvos vežėjams?
Kalbinti pramonės ir transporto sričių atstovai Rusijos įstojimą į PPO vertina optimistiškai. UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenko nesiryžo prognozuoti toli į priekį, tačiau dabartinę situaciją vertina teigiamai, nors ir įžvelgia keletą grėsmių: „Kaip pats faktas, kad Rusija stoja į PPO yra labai teigiamas dalykas, bet kas bus vėliau, ir ar tai duos realios naudos, sunku pasakyti. Vežėjai, kurie veža krovinius į Rusiją, tai vertina teigiamai, žinoma, reikės laiko, kol adaptuosis visos naujos procedūros. Mažinant muitus, eksportas į Rusiją turėtų didėti, o vežėjams tuomet darbo atsiras. Kitas klausimas, ar rusai nepradės įvedinėti politinių apribojimų Europos sąjungos vežėjams.“
Asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius tokį Rusijos žingsnį taip pat vertina teigiamai ir tiki, kad Rusijai įstojus į PPO sumažės biurokratinės kliūtys gabenant prekes į Muitų sąjungą: „Taip kaip Rusija dabar elgiasi proteguodama savo gamintojus ar paslaugų tiekėjus nėra suderinama su naryste PPO ir skaidrios konkurencijos principais. Tikimės, kad narystė PPO sumažins iš Rusijos pusės konkurencijos ribojimus: pervežimų rūšies traktavimą, įvairios produkcijos įvežimo apribojimus.“
A. Kondrusevičius linkęs manyti, kad ir krovinių srautai padidės ir Lietuvos transporto ir logistikos įmonės turės daugiau darbo: „Tikrai tikimės, kad padidės prekyba su Rusija ir padidės eksportas į šią šalį iš visos ES. Muitinės sandėliai, terminalai, vežėjai, paslaugų tiekėjai, visi turės galimybę dalį tų padidėjusių srautų aptarnauti.“
Ar Rusija kompensuos sumažėjusius importo tarifus.
Jau dabar Rusijos valdžia stengiasi kompensuoti sumažėjusius muitus ir įvedinėja naujus mokesčius. Vienas tokių – utilizacijos mokestis į Rusiją įvežamoms transporto priemonėms atitinkančioms M ir N tipą.
Nuo rugpjūčio 1 d. už visas pirmą kartą Rusijoje registruojamas transporto priemones teks mokėti utilizacijos mokestį. Apie kažkokios, naudotų transporto priemonių utilizacijos programos kūrimą ir jos finansavimą iš surinktų lėšų rusai neužsimena.
Šis mokestis bus taikomas ir naujoms ir naudotoms transporto priemonėms. Išimtis – Muitų sąjungoje pagamintoms transporto priemonėms, kurios turės Muitų sąjungos prekių statusą.
Priklausomai nuo variklio darbinio tūrio, amžiaus ir kitų techninių savybių, bus taikomas skirtingas mokesčių koeficientas. Skaičiuojama, kad lengvojo automobilio utilizacijos mokestis sieks 20-45 tūkst. rublių, o sunkvežimio 150 – 400 tūkst. rublių, tačiau neatmetama, kad išskirtiniams modeliams ar senesnėms transporto priemonės gali būti pritaikytas ir didesnis mokestis.
Vertindamas tokią Rusijos politiką, kuomet vieni mokesčiai keičiami kitais Artūras Michejenko linkęs manyti, kad tai nebus kasdienybė: „Jeigu Rusijos ekonomika liks panaši ir vidaus paklausa nemažės, tai ten daugės prekių iš ES. Ar jie nepradės dirbtinai didinti visų kitų mokesčių, tam, kad kompensuotų prarandamus muito mokesčius sunku pasakyti. PPO turi griežtus reikalavimus, jei jie kels kitus mokesčius, manau, tai gali atsiliepti ir jų pačių gerovei.“
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|