Lietuvai rengiantis pirmojo jūrinio vėjo parko statyboms, o Klaipėdos uostui – būti svarbia vėjo jėgainių gamybos platforma, uostamiestyje surengta tarptautinė konferencija vėjo energetikos tema. Čia patirtimi dalijasi ir gausi delegacija iš Nyderlandų.
Valstybėms vis sparčiau žengiant į atsinaujinančią energetiką, jūrinio vėjo energetika tampa ypač reikšminga siekiant energetinio nepriklausomumo, Europos Žaliojo kurso ir klimato kaitos mažinimo tikslų. Vystant šią sritį ypatingai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas, suteikiantis galimybę šalims naujokėms pasisemti reikalingos patirties. Tad Klaipėdoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje žiniomis dalijasi didžiulę patirtį turintys ekspertai iš Nyderlandų, viešojo ir privataus sektoriaus atstovai. Konferenciją rengia Nyderlandų ambasada Lietuvoje.
„Jūrinio vėjo energetika Baltijos jūroje šiandien yra labai perspektyvi, o Lietuva aktyviai tam rengiasi. Mes džiaugiamės, kad įdėtos pastangos ir tai, kad Klaipėdos uostas yra šios veiklos vystymo dalimi, jau veikia ir duoda rezultatų – šiandien Klaipėdoje vyksta tarptautinė jūrinio vėjo energetikos konferencija. Ji subūrė ekspertus, vėjo energetika besidominčius žmones bei verslo atstovus, vystančius šią veiklą. Neabejojame, kad tokių tarptautinių renginių Klaipėdoje tiktai daugės“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos jūrų uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei bei jų priežiūros baze. Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau vyksta paruošiamieji darbai. Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha uosto teritorijos. Investicijos į infrastruktūrą gali siekti daugiau kaip 30 mln. eurų. Privatus verslas investuoja į suprastruktūrą.
Planuojama, jog pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradės veikti 2028 m.
Iki 2030 m. Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo.
Šaltinis KVJUD
