Klaipėdos jūrų krovinių apyvarta vasario mėnesį išaugo daugiau kaip 8 procentais, o nuo metų pradžios – per sausį ir vasarį - ūgtelėjo beveik 11 procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Uosto krovinių apyvartą labiausiai augino birieji kroviniai.

Vasario mėnesį Klaipėdos jūrų uosto krovos įmonės krovė daugiau kaip 3,68 mln. tonų krovinių, viršydamos 8,4 proc. praėjusių metų vasario krovinių apyvartą. Didžiausias prieaugis fiksuotas biriųjų krovinių segmente – 26,1 proc.

Per pirmus du šių metų mėnesius krauta 7,5 mln. tonų krovinių, t. y. 10,6 proc. daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Augimo kreivė akivaizdi visose krovinių grupėse: birieji kroviniai augo 17,8 proc., skystieji – 7 proc., o generaliniai ūgtelėjo 2,8 proc.

„Dviejų mėnesių rezultatai yra puikūs ir džiuginantis. Galime sakyti, kad metų pradžia atitinka dabartinę verslo poziciją užsiauginti „lašinių“ ateičiai. Tačiau sunku šiandien būtų prognozuoti krovos augimą ateinančiais mėnesiais. Tad labai tikimės, kad tas prieaugis, kurį turime dabar, kompensuos ateinančio laikotarpio galimą neapibrėžtumą. Džiaugtumėmės, jei pirmą ketvirtį baigtume praėjusių metų rezultatų vidurkiu“, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Sausio ir vasario mėnesiais į Klaipėdos uostą atplaukė 1063 laivai – 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau keleivių skaičius sumenko – šiuo laikotarpiu laivais per Klaipėdos uostą keliavo 20 467 keleiviai, 8,3 proc. mažiau, nei lyginamuoju laikotarpiu.

Palyginti su kitais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais minimu laikotarpiu Klaipėda viena iš nedaugelio išlaikė augimo tendenciją.

Krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, tūkst. t.

Šaltinis KVJUD