Baigus elektrifikuoti geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kroviniai ir keleiviai bus vežami su nuline CO2 emisija, o į aplinką bus išmesta apie 150 tūkst. tonų mažiau teršalų. Palyginimui – skaičiuojama, kad visos Vilniaus transporto priemonės per metus į aplinką išskiria beveik 108 tūkst. tonų teršalų.
„Geležinkelis yra ekologiškiausia transporto priemonė. Net naudojant dyzelinius riedmenis, pervežant toną krovinio geležinkeliu išmetama 3,5 karto mažiau CO2 nei vežant kelių transportu. Įvertinus tai, kad LTG grupės įmonės naudoja tik žaliąją, iš atsinaujinančių išteklių gaunamą elektros energiją, mūsų CO2 išmetimai bus nuliniai“, - sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Geležinkelio ruožą nuo Vilniaus iki Klaipėdos, kuris yra tarptautinio IXB transporto koridoriaus dalis, planuojama elektrifikuoti iki 2023-ųjų pabaigos. Skaičiuojama, kad baigus įgyvendinti projektą, geležinkelių tinkle veikiantiems vežėjams kuro sąnaudos sumažės ne mažiau nei 30 proc., o į aplinką nebus išmesta apie 150 tūkst. tonų teršalų.
Prisidės prie žaliosios energijos vystymo
Šiuo metu geležinkelio ruožas nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra intensyviausiai naudojamas Lietuvos geležinkelis. Juo pervežama daugiau kaip 60 proc. geležinkeliu gabenamų krovinių bei apie 40 proc. keleivių srauto. Keleivinis maršrutas Vilnius-Klaipėda – vienas populiariausių traukinių maršrutų, kuriuo norint važiuoti vasarą, bilietus dažnai reikia įsigyti iš anksto.
Įvertinus tai, kad šiuo metu kuriama sistema, kur keliavimas traukiniais bus integruotas su viešuoju transportu bei dalijimosi automobiliais platformomis, keleiviai galės naudotis visa aplinkai draugiška transporto sistema keliaujant „nuo durų iki durų“.
„Elektrifikuojant geležinkelį aplinkosaugos veiksnys yra ne mažiau svarbus nei ekonominis naudingumas. Jau kelis metus LTG grupės įmonės naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių gaunamą elektros energiją. Būtent tokią ketiname naudoti ir traukiniams elektrifikuotame ruože, tad tikimės, jog užbaigus projektą ne tik prisidėsime prie aplinkos taršos mažinimo, bet ir padarysime reikšmingą įtaką žaliosios elektros energijos gamybos augimo procesams“, - sako K. Sankovski.
Šiuo metu Lietuvoje naudojami elektriniai traukiniai per metus sunaudoja apie 15 GWh elektros energijos, o užbaigus elektrifikavimo projektą šis poreikis išaugs iki 280 GWh per metus. Specialistų skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje išgaunamos ir per biržą perkamos žaliosios energijos LTG įmonėms pakaks, tačiau toks žaliosios energijos poreikio augimas turėtų skatinti didinti jos gamybos pajėgumus.
Vežėjai dairosi į elektrinius lokomotyvus
Pasak K. Sankovski, realiai žaliosios elektros energijos poreikis LTG įmonėse turėtų dar labiau išaugti, nes geležinkelio elektrifikavimas – tik vienas iš LTG grupės strateginių projektų, kurie susiję su aplinkos apsauga.
„Jau žinoma, kad yra paskelbtas šiuolaikiškų elektrinių ir baterinių riedmenų pirkimo konkursas. Kalbama, kad vežėjai ketina kai kuriuose neelektrifikuotuose geležinkelio ruožuose paleisti elektra varomus riedmenis su akumuliatoriais. Taip pat nepamirškime, kad aktyviai vystomas „Rail Baltica“ geležinkelis, kuris bus pilnai elektrifikuotas ir taip pat naudos iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją“, - pasakoja „LTG Infra“ vadovas.
Pasak jo, geležinkelio elektrifikavimo projektai yra prioritetiniai ne tik geležinkelių infrastruktūros valdytojui, bet ir visos ES mastu, nes tai viena iš ES Žaliojo kurso krypties įgyvendinimo priemonių.
Šiuo metu Lietuvoje yra elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai –Vilnius- -Kaunas, Lentvaris-Trakai ir Vilnius-Kena-Valstybės siena su Baltarusija. Įgyvendinant geležinkelio ruožo tarp Vilniaus ir Klaipėdos elektrifikavimo projektą papildomai bus elektrifikuotas geležinkelio ruožas nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos bei geležinkelio aplinkkelis prie Vilniaus per Vilniaus intermodalinį terminalą. Iš viso numatoma elektrifikuoti 731 km ilgio išplėstinį ruožą.
Šiuo metu Lietuvoje geležinkelis yra vienas mažiausiai elektrifikuotų Europoje, mūsų šalyje elektrifikuotas geležinkelis sudaro vos 9 proc. viso tinklo. Baigus projektą bus elektrifikuota 30 proc. Lietuvos geležinkelių, o užbaigus ir „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje bus elektrifikuota apie 40 proc. geležinkelio. ES valstybėse elektrifikuoto geležinkelio vidurkis siekia 54,3 proc.
Šaltinis LTG
