Per pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į uosto infrastruktūros vystymą investavo apie 24 mln. eurų, penktadalį lėšų iš struktūrinių fondų skyrė ES. Nors pandemija įvedė sumaišties verslo sektoriuje, nė vienas investicinis projektas Klaipėdos uoste nesustojo.

Sėkmingai baigta gilinti Malkų įlankos akvatorija (šiuo metu čia pasiektas 14,5 m gylis), rekonstruotos krantinės, kuriomis naudojasi UAB LJKK „Bega“ ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), pailgintas UAB Centrinio Klaipėdos terminale esantis pirsas, prie kurio galės švartuotis didesni laivai. Iki šiol pirsas buvo pritaikytas laivams iki 200 m, po rekonstrukcijos čia bus galima priimti 230 m ilgio laivus.

„Uosto direkcijos įgyvendinamos investicijos – vienas iš svarbių veiksnių, nuo kurių priklauso uoste veikiančių krovos kompanijų veikla ir jų pasiekiami rezultatai. Šiais metais uosto dar laukia ne vienas atsakingas projektas – artimiausiu metu planuojama pradėti uosto bangolaužių rekonstrukciją. Yra rengiamas techninis projektas, kurį įgyvendinus laivybos kanale šiaurinėje uosto dalyje iki pirmojo laivų apsisukimo rato bus pasiektas 17 m gylis“, – sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Šiuo metu Klaipėdos uoste intensyviausi infrastruktūros tobulinimo darbai vyksta pietinėje uosto dalyje. Išgilinus Malkų įlanką iki 14,5 m, bus rekonstruojamos čia veikiančių bendrovių (Vakarų laivų gamyklos, Malkų įlankos terminalo, Klaipėdos konteinerių terminalo) krantinės. Baigus darbus bus galima švartuoti didesnių parametrų laivus. Įsibėgėjo ir AB „Klaipėdos nafta“ naudojamos krantinės Nr. 1 rekonstrukcijos darbai. Po rekonstrukcijos šioje uosto vietoje bus pasiektas maksimalus 17 m gylis, čia vienu metu bus galima švartuoti nebe du, o tris tanklaivius.

2020–2023 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vystant Klaipėdos uosto infrastruktūrą planuoja investuoti 352,4 mln. eurų, numatyta, kad bus panaudota 135,2 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų.

Šaltinis KVJUD