Naujienos

2012-11-12

Nekilnojamojo turto tarpininkai džiūgauja, kad atsigauna sandėliavimo patalpų rinka, tačiau logistikos bendrovės ramina: menamas atsigavimas esąs sezoninis ir didesnių pokyčių bent artimiausiu metu neverta tikėtis.

Nekilnojamojo turto paslaugų UAB „Ober-Haus“ pranešė, kad laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis Vilniaus regione sumažėjo nuo 6,1 proc. iki 2,9 procento. Trečiojo ketvirčio pabaigoje neužimtų sandėlių plotas sudarė tik 12,3 tūkst. kv. metrų. Anot pranešimo, šiandien surasti didesnes, 3-5 tūkst. kv. m, vienoje vietoje koncentruotas patalpas itin sudėtinga.

„Ober-Haus“ rinkotyros ekspertai skaičiuoja, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo pastatų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose pakilo beveik dešimtadaliu.

Diktuoja Kalėdos

„Tai normalus tradicinis pakilimas metams einant į pabaigą. Iš tikrųjų nieko neįvyko. Kaip visada artėjant kalėdinei prekybai, padidėja ir sandėlių paklausa. Ar tas reiškinys bus ilgalaikis šiemet, matysime“, – LŽ sakė tarptautinės logistikos kompanijos „DB Schenker“ Lietuvos padalinio vykdomasis direktorius Edmundas Daukantas.

Apie anksčiau nei paprastai šiemet prasidėjusį prekybininkų pasirengimą kalėdinei prekybai kalbėjo ir logistikos UAB „Vingės terminalas“ generalinis direktorius Dainius Petravičius. „Dar visai neseniai prieškalėdinis bumas logistikos bendrovėms būdavo lapkritį – visiems reikėdavo labai skubiai pasirūpinti prekėmis, todėl kildavo ir krovinių gabenimo, ir sandėliavimo paslaugų kainos, – aiškino bendrovės vadovas. – Dabar klientai linkę kalėdinių prekių atsivežti kuo anksčiau.“

Pasak jo, dar prieš trejus metus prekybininkai rūpintis kalėdinėmis prekėmis pradėdavo spalį, pernai – rugsėjį, o šiemet vartojimo prekių, numatytų kalėdinei prekybai, srautai neįprastai padidėjo jau paskutinį vasaros mėnesį.

„Rugpjūtis ne tik mums, bet ir daugumai Lietuvos logistikos bendrovių buvo geresnis už rugsėjį. Dabar ir svarstome, ar tai buvo jau „prieškalėdinis“ mėnuo, ar kokios kitos priežastys lėmė tokį sujudimą. Šią savaitę suskaičiuosime spalio rezultatus, tada gal kas ir paaiškės“, – teigė įmonės vadovas.

Prekybininkai repetuoja

Prekybininkai LŽ tvirtino skubinti šiųmečių kalėdinių mugių neketina, tačiau pirmosios jų prekės jau pasirodė prekybos tinkluose.

Prekybos centruose „Maxima“ šiuo metu turėtų būti prekiaujama kalėdiniais atvirukais, bet tikrąją šventinę mugę, anot šio tinklo operatoriaus atstovės spaudai Olgos Malaškevičienės, planuojama pradėti tik lapkričio pabaigoje.

Tai nereiškia, jog bendrovė nusprendė ignoruoti praėjusių metų prieškalėdinę prekybininkų sėkmę, kai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje skambėjo pranešimai, kad lietuviams nusibodo taupyti. „Mūsų virtuvės meistrai ruošia daug staigmenų šventiniam stalui. Jau spalį įmonėje vyko ne viena degustacija“, – pripažino „Maximos“ atstovė.

Prekių įvairovė

D. Petravičiaus teigimu, ir šiemet nemažą dalį sandėliuose laikomų prekių sudaro buitinė technika, maisto produktai, statybinės medžiagos, gamybos įranga, plataus vartojimo prekės. „Lietuvoje turime tris didelius terminalus: Klaipėdoje, Vilniaus-Kauno plente ir Minsko plente šalia Vilniaus. Visi jie pilni, laisvų vietų nėra“, – patikino D. Petravičius.

Pasak E. Daukanto, pastaruosius kelerius metus ir terminalų apyvarta gana nebloga. Mat įmonės jau nustojo gaminti tam, kad sandėliuotų, gamina tiek, kiek reikia konkrečiam užsakovui, todėl terminalas tapo ne saugojimo vieta, o tik tarpine stotele paskirstyti gaminius ir išvežioti užsakovams.

Iš trečiųjų – pas trečiuosius

LŽ pašnekovai pripažino, kad Lietuvos vartotojams skirti kroviniai sudaro visiškai mažytę dalį, palyginti su tais, kurie atplukdomi laivais į Klaipėdos, retkarčiais – į Latvijos ar Lenkijos uostus ir, perkrauti Lietuvos terminaluose, tranzitu toliau gabenami į Rytus, daugiausia į Rusiją.

„Taigi tai daugiausia tranzitiniai kroviniai, ne Lietuvos ūkio subjektų indėlis. Tie gaminiai atplukdomi iš Tolimųjų Rytų. Lietuvos vartotojams „Vingės terminalas“ teikia daugiausia distribucijos – prekių sandėliavimo ir skirstymo – paslaugas“, – pasakojo D. Petravičius.

Apie tikrąją krovinių padidėjimo priežastį, anot logistikos bendrovės vadovo, spręsti ankstoka, juolab kad tranzitu tarp trečiųjų šalių šiemet daugiau gabenama visų grupių prekių – nuo pramonės įrangos iki alkoholio.

E. Daukantas prekių įvairovę ir dominuojančią kryptį į Rytus aiškino vienareikšmiškai: Rytai, ypač Rusija, pabrangus naftai ir jos produktams bei kitoms žaliavoms, turi pinigų didinti vartojimą.

„Europoje padėtis kitokia: nesakyčiau, kad recesija, veikiau užtruko stagnacijos laikotarpis – nei aukštyn, nei žemyn. Ten prigaminta prekių atsargų, sumažėjęs vartojimas. Ko daugiau tikėtis, jei pramonės augimas skaičiuojamas procento dalimis“, – darė išvadą „Schenker“ Lietuvos padalinio vadovas. Jo manymu, dabar gerai gyvena šalys, kurios parduoda žaliavas.

E. Daukantas pabrėžė, kad dabar būtų sunku ką nors pasakyti apie kokias naujas krovinių gabenimo tendencijas, juolab jog „Schenker“ dirba visame pasaulyje. „Vienose valstybėse krovinių srautai didėja, kitose mažėja. Iš tikrųjų metai didelių pokyčių nepateikė, tad nedaug kas pakito ir prekybos sektoriuje. Šiemet sumažėjo Vidurio Europos prekių eksportas į Lietuvą, nors ir lietuvių vartojimas nekyla“, – svarstė jis.

Plėstųsi su sąlyga

LŽ pašnekovai patvirtino, kad šį rudenį logistikos paslaugos iš tiesų suaktyvėjo: terminalai pilni, apyvarta nebloga. Tačiau sandėlių plėtros bent kol kas jie neplanuoja.

„Mūsų ekonomistai niekaip neapsisprendžia: bus ta krizė ar nebus. Vienas kalba apie būsimą ekonomikos krizę, kitas – apie augimą. Kai prognozės tokios skirtingos, apie plėtrą mąstyti rizikinga“, – sakė D. Petravičius.

Jo žodžiais, jei būtų konkretus projektas konkrečiam laikotarpiui, pavyzdžiui, 5–10 metų, stipresnės logistikos bendrovės bet kada galėtų statyti naujus sandėlius. „Kiekvienas pajėgus logistas tai darytų neabejodamas“, – patikino „Vingės terminalo“ vadovas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-12

ASTIC (Ispanija) pranešė IRU, kad lapkričio 14 d. (trečiadienį) Ispanijoje vyks visuotinis streikas. Todėl sutrikimų galima tikėtis uostuose, pramoniniuose rajonuose ir pakrovimo punktuose.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-12

Visuomenėje seniai susiformavo nuomonė, kad šventinis laikotarpis ir papildomi laisvadieniai dažnai tampa nelaimingų atsitikimų, avarijų ir kitų nelaimių keliuose priežastimi. Draudimo bendrovė BTA, peržvelgusi vidinius kompanijos duomenis, linkusi manyti kitaip.

„Spūstys keliuose prieš šventes, skubantys ir neatidūs vairuotojai – dažniausias tokio meto reiškinys, kuris gali būti gausesnio avaringumo keliuose priežastimi. Peržvelgę BTA statistiką likome nustebinti, nes mūsų duomenys rodo visai ką kitą”, – stebėjosi draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Draudimo bendrovės duomenimis, eismo įvykių šių metų Vėlinių savaitgalį įvyko 25 proc. mažiau nei bet kurį kitą spalio savaitgalį, tačiau lapkričio 1-oji buvo 20 proc. avaringesnė nei pernai.

„Bendrai lapkričio 1 dieną avarijų įvyksta kone trečdaliu mažiau nei bet kurią kitą dieną spalio mėnesį, tačiau lyginant šių metų Vėlinių švenčių savaitgalį su bet kuriuo kitu šių metų spalio savaitgaliu, situacija, avarijų prasme, buvo geresnė perpus (49 proc.). Peršasi išvada, kad didelis avaringumas keliuose švenčių metu – tik muilo burbulas”, – kalbėjo K. Karpova.

Šiais metais per Vėlines, lyginant su bet kuria kita spalio mėnesio diena, draudimo bendrovė BTA registravo 40 proc. mažiau nelaimingų atsitikimų Lietuvos keliuose. Vis dėlto daugiausia įvykių užregistruota rytinėje šalies dalyje ir Vilniuje. Dažniausiai nesuvaldę savo transporto priemonės vairuotojai eismo įvykius patyrė pasirinkdami nesaugų atstumą tarp automobilių arba įvažiuojant į žiedines sankryžas ir išvažiuojant iš šalutinio kelio nepraleisdami pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-12

Moteris už vilkiko vairo iki šiol yra gana retas reginys. Daug kas teigia, kad ši profesija yra nemoteriška ir šis stereotipas gajus iki šiol. Tačiau įvertinus šių dienų didžiausias vežėjų problemas, tarp kurių yra ir vairuotojų trūkumas, galbūt vertėtų ne taip skeptiškai žiūrėti į tokią galimybę.

Nesiruošiame analizuoti darbuotojų ir darbdavių santykių bei kiekvienos įmonės personalinės kadrų politikos, o tik apžvelgiame globalias priežastis, kodėl moterų už vilkiko vairo yra tiek nedaug.

Europoje vilkikus vairuojančios moterys sudaro 1 proc. visų šių sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų. Kituose žemynuose situacija yra panaši išskyrus Šiaurės Ameriką. Čia šis skaičius siekia 5 proc. Tiesa, patys amerikiečiai nėra patenkinti tokiais rezultatais ir siekia, kad moterys sudarytų bent 10 proc. vilkikų vairuotojų.

Kodėl Šiaurės Amerikoje tiek daug, palyginti su kitais žemynais vairuotojų moterų? Pirmiausiai, reikia atkreipti dėmesį į patį vilkiką. Šiame kontinente naudojami vilkikai yra daug komfortiškesni ir jame be vargo gali važiuoti du vairuotojai: vyras ir žmona, tėvas ir dukra, nesusituokusi pora ir pan. Tokiuose vilkikuose galima rasti mini virtuvėlę, patogius gultus ir kitus naudingus įrenginius. Poroms tai ne tik būdas užsidirbti, bet ir pakeliauti po didžiulę savo šalį kartu.

Europa tokių vilkikų pasiūlyti negali. Tačiau pastangų pakeisti situaciją tikrai yra. Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir keliose kitose šalyse yra organizacijos, kurios skatina moterų įdarbinimą vilkikų vairuotojomis. Ypač sėkmingai tokios organizacijos veikia Švedijoje.

Kaip didžiausią problemą moterims įdarbinti vairuotojomis Europoje, šios organizacijos nurodo pigesnę darbo jėgą rytuose. Patyrę vairuotojai iš rytų Europos traukia į vakarus ir ten įsidarbina vairuotojais. Į rytų Europą po truputi plūsta darbo jėga iš Muitų sąjungos valstybių ir Ukrainos. Šie vairuotojai užima norinčių ir galinčių vairuoti moterų vietą.

Nuo 1999 m. „Volvo“ kompanija rengia „Damų dienas“. Šio renginio metu organizuojami moterų susitikimai su vilkikų vairuotojomis, pristatomos šio darbo subtilybės ir suteikiama galimybė pavairuoti vilkiką.

Kalbėdami apie tokios akcijos motyvus „Volvo“ atstovai teigia, kad nors jie tiesiogiai vairuotojų ir neįdarbina, tačiau yra visiškai priklausomi nuo vežėjų ir kuo efektyviau dirbs jie, tuo daugiau naudos gaus ir vilkikų gamintojai.

Didžioji dalis vežėjų kol kas nemato vairuotojų moterų kaip vairuotojų trūkumo sprendimo problemos. Vilkikus vairuojančios moterys teigia, kad moteris ne tik gali vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę, bet ir daro tai neprasčiau nei vyrai. Konkrečios statistikos pateikti negalime, tačiau dauguma sutiks, kad moterys vairuoja atsargiau nei vyrai, o tai turėtų užtikrinti saugesnį vilkiko eksploatavimą.

Šiandien didžiausiu iššūkiu moteriai tampa visuomenės nuomonė, kad jos nėra tinkamos vairuoti sunkiasvores transporto priemones. Vilkikų gamintojų atstovai su tuo nesutinka ir teigia, kad naujieji vilkikai yra pritaikyti bet kokio kūno sudėjimo ir fizinių galimybių vairuotojui.

Alvydas Šukšta „IVECO“ komercijos vadovas Baltijos šalyse akcentuoja, kad kuo toliau, tuo labiau vilkikai tampa universalūs ir juos gali vairuoti ir vyrai, ir moterys. „Kurdami naująjį „STRALIS“, inžinieriai glaudžiai bendradarbiavo su klientais, kas leido sukurti ypatingai klientų poreikiams pritaikytą automobilį su komfortabilia ir iš aukštos kokybės medžiagų įrengtą vairuotojo darbo vieta. Automatizuota pavarų dėžė, pagalbinės elektroninės bei kitos sistemos, sukuria galimybes optimaliai ir lengvai valdyti automobilį tiek vairuojančiam vyrui, tiek ir moteriai. Neretai aukštus estetinius reikalavimus automobiliui keliančioms dailiosios lyties atstovėms turėtų ypatingai patikti šiuolaikinis automobilio dizainas, modernus aukštos kokybės kabinos interjeras.“

UAB „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus taip pat pritarė savo kolegai: „Skirtumo, kas vairuoja vilkiką, iš esmės nėra. Sėdynė, vairas – viskas reguliuojasi. Jie pritaikyti tiek mažam tiek ir dideliam žmogui. Galbūt sudėtingiau dirbti su tentu ir krovinių tvirtinimu, kur reikia daugiau jėgos, bet vairavimui tai jokios įtakos vairuotojo lytis neturi.“

Žinoma, pakrovimo aspektai yra svarbūs, taip pat kelyje gali atsirasti techninių problemų, kurioms spręsti reikia vyriškos jėgos, tačiau moteris už vilkiko vairo ateityje turėtumėm matyti dažniau. Juk tikrai ne mitas yra tai, kad vairuotojai labai solidarūs ir kelyje padeda vienas kitam, tad ištikus bėdai, matyt ne vienas vairuotojas vyras sutiktų pagelbėti dailiosios lyties atstovei.

O jei vieną vilkiką pasikeisdami vairuotų vyras ir žmona, greičiausiai išvis būtų idealu ir bent dalinai būtų išspręsta vairuotojų trūkumo problema.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-09

Prieš LR Seimo rinkimus, daugelis kandidatų švaistėsi pažadais apie minimalaus atlyginimo didinimą. Vieni žadėjo didinti daugiau, kiti – mažiau, tačiau dalindami pažadus rinkėjams ne visi prisimindavo verslą ir tolimesnį jo likimą. Kaip gi minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas įtakotų transporto sektorių?

Transporto sektoriui MMA didinimas turės vidutinę įtaką. Rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform“ duomenimis, pernai transporte dirbo 11,3 tūkst. darbuotojų (16 proc.) gaunančių mažesnį nei 1000 Lt atlyginimą ir 26,4 tūkst. darbuotojų (37 proc.) gaunančių 1001-1500 Lt atlyginimą. Anot „Creditreform“ eksperto, Romualdo Trumpos, MMA padidėjimas nuo rugpjūčio 1 d. kelių transporte galėjo įtakoti momentinių skolų „Sodrai“ padidėjimą spalio mėnesį. Tačiau kol kas šios padidėjusios skolos padengiamos jau per pirmas 10 dienų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-09

Naujuoju Kauno oro uosto vadovu paskirtas Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą laimėjęs Povilas Ugianskis, vadovavęs UAB „Vakoil“. Darbą jis pradės ateinantį pirmadienį.

Ministerijos skelbtame konkurse dalyvavo trys asmenys.

„Konkursą laimėjo geriausias kandidatas. P. Ugianskis buvo įvertintas geriausiai dėl jo vadybinių sugebėjimų, kurie bus labai svarbūs vadovaujant Kauno oro uostui“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Susisiekimo ministerija naujam Kauno oro uosto vadovui kelia tikslą pritraukti naujų aviakompanijų, plėsti skrydžių maršrutų tinklą, didinti neaviacines pajamas, per oro uostą gabenamų krovinių srautus.

„Naujam vadovui bus ypač svarbu sėkmingai bendradarbiauti su Kauno regiono savivaldybėmis. Pritraukus savivaldybes mums prieš kelis metus pavyko sukurti modelį, pagal kurį Kaune buvo įkurta „Ryanair“ bazė“, – sakė E. Masiulis.

Per 10 mėnesių Kauno oro uoste aptarnauta 777 tūkst. keleivių – 5,5 proc. daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2012-11-09

Kuris vilkikas yra taupiausias – tai klausimas kamuojantis daugumą vežėjų. Vokietijos įmonė „TÜV SÜD“, atliekanti įvairiausius testus ir bandymus, tikėtina, kad galės pateikti tiksliausią atsakymą į šį klausimą.

Vokiečiai stebi 9 vilkikus važinėjančius Europos keliais ir gautus duomenis registruoja. Po paskelbtų pirmųjų tarpinių rezultatų, jau galima daryti ir pirmasias išvadas.

Didžiausias istorijoje vilkikų bandymo testas prasidėjo šių metų balandį. „Reinert Logistics“ naudoja 9 vilkikus standartinėmis eismo sąlygomis. Pasibaigus bandymams, vilkikai bus vertinami pagal 4 kriterijus: taupumas, patikimumas (išlaidos remontui), efektyvumas (fiksuotos ir kintamos sąnaudos, nusidėvėjimas) ir vairuotojų atsiliepimai (miego kokybė, patogumas, vairavimas, asmeninė nuomonė).

Kol kas pateikiami tik tarpiniai rezultatai, tačiau jie išties įdomūs. Šiuo metu bandomi vilkikai jau yra nuvažiavę po daugiau nei 40 tūkst. km. Planuojama, kad iš viso jie įveiks po 360 tūkst. km. Pagrindiniai maršrutai driekiasi tarp Magdeburgo, Vienos ir Linco. 90 proc. atstumo vilkikai nuvažiuoja užmiestyje. Bandymas truks 3 metus, o kas ketvirtį tarpusavyje bus keičiamos vilkikų puspriekabės ir vairuotojai.

Kokie vilkikai bandomi?

Visų vilkikų galia siekia nuo 420 iki 460 A. j.

DAF XF 105.460 (Euro 5, EEV,SCR, 460 A. j., Space Cab)

IVECO EcoStralis AS-N 440 S 46 (Euro 5, EEV, SCR, 460 A. j., Active Space)

MAN 18.440 TGX Efficiency Line (Euro 5, EEV, SCR, 440 A. j., XLX)

Mercedes-Benz 1842 LS New Actros (Euro 5, SCR, 422 A. j., StreamSpace 2.5)

Mercedes-Benz 1842 LS New Actros (Euro 6, SCR, 422 A. j., StreamSpace 2.5)

Renault Premium L 430.19 (Euro 5, SCR, 430 A. j., Kurzfahrerhaus)

Scania R 420 (Euro 5, EEV, SCR, 420 A. j., Highline)

Scania R 440 (EGR, Euro 5, 440 A. j., Highline)

Volvo FH 420 4×2 T (Euro 5, EEV, SCR, 420 A. j., Globetrotter XL)

Visi šie vilkikai krovinius veža „Schmitz Cargobull Ferroplast“ puspriekabėmis, kuriose sumontuotos „SAF“ ašys.

Kodėl 9 vilkikai, o ne 7?

Tuo metu, kai buvo pradėtas bandymas buvo nuspręsta išbandyti ne po 1 kiekvieno didžiojo gamintojo vilkiką, o 9. Naudojami „Mercedes Actros“ „Euro 5“ ir „Euro 6“ standartą atitinkantys vilkikai, kad būtų galima palyginti skirtingų emisijos klasių rezultatus, o taip pat bandyme dalyvauja ir du „Scania“ sunkvežimiai, kurie „Euro 5“ standartą atitinka dėl skirtingų juose naudojamų sistemų.

Kitos sąlygos

Visi vilkikai naudoja vienodas „Michelin“ padangas. Prieš tęstą buvo atlikta vilkikų techninė patikra, padarytas ratų suvedimas. Naudojamas „Shell“ degalinėse parduodamas kuras. Tai tik keletas aspektų, visi kiti taip pat maksimaliai suvienodinti.

Rezultatai

Nuvažiavus po 40 tūkst. km. vidutinis degalų suvartojimas yra 28,77 l/100 km. Trys geriausieji rezultatai neviršija 28 l/100 km. ribos. Testą atliekanti kompanija yra šiek tiek nustebusi esamais rezultatais. Pirmoje vietoje šiuo metu yra „Mercedes Benz Actros Euro 6“ (27.67 l/100 km). Stebina ne gamintojas, o tai, kad geriausia rezultatą parodė „Euro 6“ emisijos standartą atitinkantis modelis. Antrasis liko „Renault Premium Euro 5“ (27.69 l/100 km). Trečiasis rikiuojasi „MAN TGX EfficientLine Euro 5“ (27,75 l/100 km). Tolesnes pozicijas užima „Mercedes Benz New Actros Euro 5“ (28.26 l/100 km.) ir „Scania R440 AGR Euro 6“ (30.20 l/100 km).

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-09

Lietuvos skirstomųjų tinklų operatorius AB “LESTO” informavo, kad elektros tiekimo kokybei užtikrinti vykdomas tinklo remontas ir 2012 m. lapkričio 14 d. nuo 8:00 iki 16:30 elektra nebus tiekiama Kauno m. Taikos pr. 135D. Todėl tą dieną nedirbs asociacijos “LINAVA” Kauno skyrius. Rekomenduojame Kauno skyriuje TIR knygeles imantiems ir priduodantiems vežėjams paimti reikiamą kiekį knygelių anksčiau, arba 2012 m. lapkričio 14 d. kreiptis į kitą jiems artimiausią asociacijos “LINAVA” skyrių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-09

Penktadienio naktį lijo didžiojoje šalies dalyje, rytą lyja visoje Lietuvoje, išskyrus Kauno apskritį. Magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos šlapios, pranešė Automobilių kelių direkcija.

Dieną bus debesuota su pragiedruliais. Vietomis trumpas lietus, kai kur – rūkas. Aukščiausia temperatūra – nuo 5 iki 9 laipsnių šilumos. Vakare eismo sąlygas vietomis sunkins plikledis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-09

Viešųjų pirkimų tarnyba bendrovei “Lietuvos geležinkeliai” leido tęsti du didelės vertės konkursus, kurių laimėtojai turėtų tiesti antruosius geležinkelio kelius vakarų Lietuvoje.

Įvertinusi antrojo kelio statybos ruožuose Kūlupėnai–Kretinga ir Plungė–Šateikiai rangovų viešuosius konkursus, VPT spalio 31 dieną padarė išvadą, jog jie įgyvendinti skaidriai, be pažeidimų, todėl konkursų procedūros gali būti tęsiamos, pranešė tarnyba. 120,879 mln. litų vertės sutartis dėl kelio statybos ruože Kūlupėnai–Kretinga pasirašyta spalio 31-ąją, o 174,538 mln. litų vertės sutartis dėl ruožo Plungė–Šateikiai tikriausiai nebus pasirašyta.

“Lietuvos geležinkelių” atstovas spaudai Vidmantas Gudas pakartojo, kad pastarasis projektas įtrauktas į rezervinį sąrašą, nes jam neskirta pinigų, todėl bendrovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama, kad konkursas būtų nutrauktas. VPT atstovė spaudai Aušra Pocienė sakė, kad abu konkursus tarnyba tikrino savo iniciatyva, jie buvo atrinkti pagal planą. “Tai yra keistas nesusišnekėjimas – vieni žmonės tikrino pasirinktų konkursų dokumentus, kiti gavo “Lietuvos geležinkelių” prašymą nutraukti konkursą dėl Plungės–Šateikių. Dėl pastarojo mes jau paprašėme papildomų dokumentų, laukiame jų”, – sakė A.Pocienė. Anot jos, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis anksčiau jau buvo pasirašęs įsakymą dėl ES paramos skyrimo šiam projektui, tačiau vėliau jis buvo pakeistas ir pinigai neskirti.

Abu VPT tirtus konkursus laimėjo Lenkijos geležinkelių ir kelių infrastruktūros grupės “Trakcja-Tiltra” valdoma didžiausia Baltijos šalyse kelių infrastruktūros statybos įmonė “Kauno tiltai” kartu su koncerno “MG Baltic” valdoma statybos bendrove “Mitnija”.

Bendrovės praėjusią savaitę jau pasirašė tris bendros 330 mln. litų vertės sutartis su “Lietuvos geležinkeliais” dėl antrųjų kelių tiesimo, o ketvirtoji – dėl Plungės–Šateikių – kol kas nepasirašyta, nors konsorciumas laimėjo ir šį konkursą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-09

Vilkikas_raudonasAutomobilių pramonė, kurios sektoriuose dirba 12 mln. darbuotojų, yra gyvybiškai svarbi Europos gerovei ir naujų darbo vietų kūrimui. ES reikės išlaikyti pasaulinio lygio automobilių pramonę, gaminančią efektyviausiai energiją vartojančias ir saugiausias transporto priemones ir sukuriančią milijonus aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

Siekdama šių tikslų, Europos Komisija pateikė veiksmų planą CARS 2020, kuriuo siekiama stiprinti pramonės konkurencingumą ir tvarumą iki 2020 m. Komisija skatina daug investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal Europos ekologiškų transporto priemonių iniciatyvą. Bus glaudžiau bendradarbiaujama su Europos investicijų banku, kad būtų finansuojamos inovacijos, o MVĮ turėtų daugiau galimybių gauti kreditą. ES standartinis elektromobilių baterijų įkrovimo infrastruktūros tinklas užtikrintų reguliavimo tikrumą, būtiną siekiant žengti svarbų žingsnį gaminant elektromobilius.

Automobilių pramonės inovacijos taip pat bus skatinamos taikant visa apimantį priemonių paketą: bus siekiama mažinti išmetamo CO2 kiekį, teršalų ir keliamo triukšmo lygį, didinti kelių eismo saugą ir plėtoti pažangiąsias transporto sistemas (angl. ITS).

Be to, Komisija taip pat siūlo spręsti opias automobilių sektoriaus problemas. Komisija, reaguodama į Europos automobilių rinkų paklausos mažėjimą ir į pranešimus apie gamyklų uždarymą, lapkričio mėn., t. y. iki kito Konkurencingumo tarybos posėdžio, surengs automobilių gamintojų, profesinių sąjungų atstovų ir pramonės ministrų susitikimą. Bus peržiūrėtos priemonės, siekiant darniau spręsti dabartinės krizės keliamus uždavinius. Automobilių pramonė svarbi visai Europai, todėl būtina imtis veiksmų Europos mastu. Susitikime svarbu daugiausia dėmesio skirti perteklinio pajėgumo, socialinių ir technologinių investicijų klausimams, taip pat nagrinėti valstybės pagalbos ir su paklausa susijusias priemones; vėliau vyks aukščiausio politinio lygmens diskusijos.

Už įmones ir pramonę atsakingas Europos Komisijos narys, Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Europa gamina geriausius pasaulyje automobilius. Europos Komisija tikisi, kad Europa šioje srityje ir toliau pirmaus, ir kad sugebėsime gaminti dar saugesnes ir mažiau taršias transporto priemones. Todėl Komisija šiandien pristato ES automobilių pramonės strategiją ir ketina imtis skubių veiksmų šio sektoriaus dabartinėms problemoms spręsti. Svarbu, kad restruktūrizavimas vyktų koordinuotai. Šis automobilių sektoriaus planas yra pirmasis spalio 10 d. pristatytos Komisijos naujos pramonės revoliucijos strategijos vaisius. Automobilių pramonė turi viską, ko reikia dabartinėms problemoms išspręsti, likti konkurencingai, įgauti daugiau tvarumo ir išsaugoti gamybos bazę Europoje. Maža to, dėl savo didinamojo poveikio, kurį ji daro ekonomikai, automobilių pramonė turėtų suteikti svarų postūmį išsaugoti tvirtą pramonės pagrindą Europoje. Šiandienos veiksmų planu suteikiame automobilių pramonei visokeriopą politinę paramą.“

Naujos galimybės vis konkurencingesniam sektoriui

Tikėtina, kad artimiausią dešimtmetį labai išaugs besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse parduotų automobilių skaičius. Tai atvers ES automobilių pramonei naujų galimybių, tačiau padidės spaudimas gerinti tvarumą ir atlaikyti didėjančią pasaulinę konkurenciją.

Veiksmų plane numatyta konkrečių politinių iniciatyvų pasiūlymų, kuriomis siekiama:

1. skatinti investicijas į netaršių transporto priemonių pažangias technologijas, pavyzdžiui, taikant visa apimantį priemonių, skirtų mažinti išmetamą CO2 kiekį, teršalų ir keliamo triukšmo lygį, rinkinį;

imantis kelių eismo saugos priemonių, įskaitant pažangiąsias transporto sistemas;

diegiant alternatyviojo kuro (elektros energijos, vandenilio ir gamtinių dujų) infrastruktūrą;

nustatant ES elektromobilių baterijų įkrovimo infrastruktūros tinklo standartą;

imantis Europos ekologiškų transporto priemonių iniciatyvos pagal programą „Horizontas 2020“, kad būtų skatinamos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

2. gerinti rinkos sąlygas, pavyzdžiui,

stiprinant transporto priemonių bendrąją rinką taikant patobulintą tipo patvirtinimo sistemą, įskaitant rinkos stebėseną, kad būtų išvengiama nesąžiningos konkurencijos;

racionalizuojant netaršių transporto priemonių finansines paskatas;

nuosekliai taikant pažangaus reglamentavimo principus, įskaitant svarbiausių politinių iniciatyvų konkurencingumo patikrinimą, siekiant nustatyti tokių politinių iniciatyvų konkretų poveikį automobilių pramonei;

3. didinti pramonės dalyvavimą pasaulinėje rinkoje

sudarant subalansuotus prekybinius sandorius, apdairiai vertinant šių prekybos sandorių bendrą poveikį, taip pat skatinant ir tęsiant dvišalius dialogus su svarbiais trečiųjų šalių partneriais ir

tarptautiniu mastu intensyviau derinant transporto priemonių srities teisės aktus. Galutinis tikslas – tarptautinis automobilio tipo patvirtinimas ir elektromobilių ir jų baterijų pasauliniai saugos reikalavimai;

4. skatinti investicijas į naujus įgūdžius ir mokymą, siekiant prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių ir numatyti užimtumo ir gebėjimų poreikius, pavyzdžiui, skatinant šiam tikslui naudotis Europos socialiniu fondu (ESF).

Europos automobilių pramonės rodikliai

Visa automobilių pramonė (automobilių gamintojai, tiekimo grandinė ir antrinė rinka, įskaitant tūkstančius MVĮ), yra strategiškai svarbi Europos ekonomikai, nes šiame sektoriuje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba 12 mln. žmonių, jame sukuriama 4 proc. BVP ir 90 mlrd. eurų prekybos perviršis (2011 m.) Ši pramonės sritis yra didžiausias privatus investuotojas į mokslinius tyrimus ir inovacijas – kasmet investuojama apie 30 mlrd. eurų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-08

Baltarusijoje priimtas sprendimas dėl darbo dienų perkėlimo. Vežėjai turintys verslo reikalų šioje šalyje turėtų atkreipti dėmesį į tai ir planuoti savo veiklą atsižvelgdami į pasikeitimus.

Darbo diena iš pirmadienio gruodžio 24 d. perkeliama į šeštadienį, gruodžio 22 d.

Taip pat priimti sprendimai ir dėl kitų metų darbo dienų perkėlimo. Sausio 2 d. trečiadienis bus nedarbo diena, o už ją atidirbinėti reikės sausio 5 d. Šeštadienį.

Gegužės 10 d., penktadienis, taip pat bus nedarbo diena. Už ją baltarusiai dirbs gegužės 18 d, šeštadienį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-08

Pernai birželį Lietuvoje atidarytas tarptautinės logistikos kompanijos „JCL Logistics“ padalinys trims Baltijos šalims „JCL Logistics Baltics“ įmonių grupei atvėrė naujus krovinių gabenimo kelius tarp Europos, Baltijos, ir NVS šalių. Plėtros strategijos sėkmę patvirtina finansiniai rezultatai – Lietuvoje įsikūrusi įmonė šiemet ketina viršyti 10 mln. Lt planą ir metų
gale skaičiuoti 14 mln. Lt apyvartą.

„JCL Logistics Baltics“ padalinys Lietuvoje – vienas sparčiausiai augančių tarptautinėje logistikos bendrovių grupėje „JCL Logistics“, siūlančioje novatoriškus krovinių transportavimo sprendimus. 2011 m. reguliariai gabenusi krovinius maršrutais tarp Beniliukso šalių, Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos ir Baltijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Kazachstano, šiemet „JCL Logistics Baltics“ atvėrė naujas smulkių, dalinių ir pilnų krovinių gabenimo žeme linijas, sujungiančias Ispaniją, Prancūziją, Italiją su Baltijos ir NVS šalimis.

Per pirmuosius veiklos metus Lietuvoje įsikūręs įmonės padalinys 2011 m. pasiekė 4,634 mln. Lt apyvartą ir pervežė 1365 krovinius. Šiemet „JCL Logistics Baltics“ pervežtų krovinių skaičius išaugo kelis kartus, įmonė planuoja pasiekti 14 mln. litų apyvartą. Visos „JCL Logistics“ grupės klientų skaičių padidinęs padalinys Lietuvoje pusės užsakymų sulaukia iš Europos šalių, likusių – iš Baltijos valstybių, Baltarusijos ir Rusijos. Apie 60 proc. visų kompanijos pervežamų krovinių keliauja į NVS šalis.

„Remdamiesi ilgamete „JCL Logistics“ grupės patirtimi, klientams teikiame integruotą logistikos paslaugą konkrečiam produktui – nuo specialistų atrinkimo, ruošimo, informacinių technologijų diegimo iki produkto pakavimo, sandėliavimo, tarpininkavimo tvarkant formalias procedūras muitinėje, transportavimo. Manau, mūsų sėkmę lemia kūrybiškas požiūris į klientų poreikius ir siekis sumažinti jų patiriamus kaštus,“ – teigia „JCL Logistics Baltics“ direktorė Ovidija Jankauskaitė.

Nemažiau nei plačiu klientų ratu ir siūlomų maršrutų gausa įmonė didžiuojasi aukštos kompetencijos darbuotojų kolektyvu, kuris lėmė jog šiuo metu trylika darbuotojų turintis „JCL Logistics Baltics“ yra sėkmingiausiai startavęs padalinys grupės istorijoje ir toliau planuoja augimą: „2013 metais „JCL Logistics Baltics“ ketina plėsti savo veiklą atidarydama naujus krovinių gabenimo žeme maršrutus tiek Europoje, tiek už jos ribų. Tolimesnėje ateityje planuojama organizuoti krovinių pervežimą jūra, oru ir geležinkeliais,“ – teigė O. Jankauskaitė., „

„JCL Logistics“

2012-11-08

Valstybės valdomi “Lietuvos geležinkeliai” skuba panaudoti europinės paramos lėšas ir skelbia vieną po kito konkursą geležinkelio infrastruktūrai plėtoti.

“Verslo žinios” rašo, kad kai kurie konkursai dėl neva didelių siūlomų kainų stringa ir skelbiami iš naujo, tačiau rangovai problemų nedramatizuoja, nes įgyvendinant didelės vertės projektus panašiai elgiasi daugelis užsakovų.

“2007-2013 metais geležinkelio projektams yra numatyta 1,653 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Šiuo metu jau pasirašyta 807 mln. litų vertės sutarčių dėl paramos, rangovai parinkti, darbai vyksta arba jau atlikti. Iki naujųjų metų planuojame pasirašyti dar 400 mln. litų vertės sutarčių, konkursai jau paskelbti, todėl metams baigiantis turėsime sutarčių dėl 1,218 mlrd. litų paramos lėšų. O kitąmet pasirašysime sutartis visai likusiai 430 mln. litų paramos daliai”, – sakė “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.

Transporto investicijų direkcijos direktorius Alminas Mačiulis sakė, kad skaičiuojant ir transeuropinio transporto tinklo plėtros lėšas, geležinkelio sektoriui numatyta net 1,9 mlrd. litų paramos lėšų. Iš jų išmokėta jau per 500 mln. litų, panašios vertės projektai jau pradėti įgyvendinti – vyksta konkursai techniniams projektams rengti arba rangos darbams atlikti.

“Projektai didžiuliai, jie pradedami planuoti prieš 5-10 metų, o per tą laiką reikšmingai pasikeičia ir skaičiai, ir poreikiai, ir reikalavimai. Kiek tenka susidurti, stambių projektų užsakymai visada turi panašių niuansų. Paprastai užsakovas elgiasi priklausomai nuo to, kokie jo prioritetai: arba iš naujo skelbia konkursą, arba derasi ir ieško kompromiso”, – sakė “Kauno tiltų” valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-08

2012 m. lapkričio 7 d. keitėsi eismo organizavimas tiesiamo Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio antrojo etapo darbų vykdymo vietoje, rekonstruojamoje Galvės ir Kirtimų gatvių sankirtoje.

„Demontavus pastolius pradėti darbai po Galvės viaduku, dėl ko teko keisti eismo organizavimą ir sumažėjo tos sankryžos pralaidumas. Darbų eigoje radome galimybių eismo organizavimą dar pakoreguoti, kad pralaidumas kiek padidėtų, o vairuotojai kuo mažiau gaištų. Kita vertus, visiškai pašalinti eismo trukdžių galimybės tikrai neturime“, – skubančių vairuotojų atsiprašo rangos darbus vykdančios AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.

Rangovai tikisi vairuotojų tolerancijos ir geranoriškumo, kad tos sudėtingos eismo organizavimo prasme savaitės praeitų kaip galima sklandžiau. Esami papildomi eismo apribojimai Kirtimų-Galvės gatvių sankirtoje, atliekant darbus po statomu viaduku, galios iki gruodžio mėnesio pradžios. Žiemos sezonui darbai bus sustabdyti ir dar kartą pakoreguota eismo organizavimo schema, kad automobilininkų patiriami nepatogumai būtų kaip galima mažesni. Darbai sankryžoje bus tęsiami pavasarį.

Kaip jau buvo skelbta, Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio antrojo etapo vykdymo metu rekonstruojama 1,4 kilometro ilgio Kirtimų gatvės atkarpa, įrengiant keturių eismo juostų gatvę su skiriamąja juosta. Šiame etape Kirtimų gatvės sankirtoje su geležinkeliu rengiama dviejų lygių sankryža, pastatant 34 su puse metro ilgio ir beveik 7 metrų pločio geležinkelio viaduką. Taip pat naikinama vieno lygio sankryža su Granito gatve. Kirtimų gatvėje šioje vietoje įrengiama nuovaža link Galvės gatvės ir Granito gatvės žiedinė 30 metrų skersmens sankryža.

Kirtimų ir Galvės gatvių sankryža rekonstruojama į dviejų lygių sankryža. Statomo viaduko per Galvės gatvę ilgis – beveik 92 metrai, plotis – beveik 26 metrai. Galvės ir Kirtimų gatvių jungiamųjų kelių sankryžoje eismui reguliuoti bus įrengti šviesoforai.

Taip pat šiame etape naikinama vieno lygio Kirtimų-Fermentų ir akligatvinės gatvės sankryža. Kirtimų gatvė tiesiama taip, kad tiesioginio ryšio nei su Fermentų gatve, nei su pramoniniais objektais neturės. Susisiekimui su Fermentų gatve ir bei kitais objektais numatyta nuovaža, kuri su Fermentų gatve ir esamu akligatviu jungsis žiedinėje sankryžoje. Išorinis žiedo skersmuo – 40 metrų.

Kad transportas patektų į esamus pramoninius objektus, esančius šalia Kirtimų gatvės, statoma dubliuojanti gatvė. Į šią gatvę bus perkeltas visuomeninis transportas bei pėsčiųjų ir dviračių takas. Visoje rekonstruojamoje Kirtimų gatvės atkarpoje skiriamojoje juostoje rengiami atitvarai, panaikinant galimybę apsisukti ar atlikti kairiuosius posūkius. Pėsčiųjų ir dviračių takas tiesiamas vakarinėje Kirtimų gatvės pusėje. Taip pat statomas 43 metrų ilgio ir 4 metrų pločio pėsčiųjų viadukas, kuris sujungs pėsčiųjų ir dviračių takus.

Antrajam projekto etapui priklauso ir rekonstruojamas transporto mazgas, kur Kirtimų gatvė kertasi su veikiančia geležinkelio linija Vilnius-Kaunas. Senąjį viaduką rangovai demontavo ir stato naują 264 metrų ilgio estakadą virš esamo geležinkelio, toliau pratęsiant ją ir virš perspektyvinės geležinkelio linijos. Tai – ilgiausia estakada Vilniaus pietiniame išoriniame aplinkkelyje ir viena ilgiausių estakadų sostinėje. Estakada suprojektuota iš dviejų dalių. Siauresnioji, 13 metrų pločio dalis, kurios betonavimas jau pradėtas, bus skirta įvažiavimui į Vilniaus miestą, o platesnioji, 16 metrų pločio, dalis bus skirta išvažiavimui iš miesto. Estakados dviejų dalių plotis su šalitilčiais – 30 metrų, ilgiausias tarpatramis siekia 42 metrus.

Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio statybos antrojo etapos rangos darbus vykdo jungtinės veiklos pagrindu apsijungusios trys šalies įmonės: „Panevėžio keliai“, „Lemminkainen Lietuva“ ir „Kauno tiltai“. Darbų kaina – 24 milijonai eurų. Tai – vienas didžiausių darbų apimtimi ir sudėtingiausių inžinerine prasme šiuo metu vykdomų Lietuvos sostinės susisiekimo infrastruktūros projektų. Užsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo minsiterijos. Vilniaus pietinis išorinis aplinkkelis yra Lietuvos teritoriją kertančio IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalis. Aplinkkelis pagerins susisiekimą Minsko ir Klaipėdos kryptimis, nukreips tranzitinio transporto srautus nuo Vilniaus miesto, bus svarbus tiek keleiviniam transportui, tiek krovinių gabenimui.

Projektas „Traseuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas“ pradėtas įgyvendinti 2011 metų pavasarį. Šis į tris etapus išskaidytas projektas, kurio vykdymą planuojama baigti 2013 metų pabaigoje, taps patogia transporto jungtimi tarp Vilniaus-Kauno-Klaipėdos ir Vilniaus-Minsko magistralių. Pagal projektą, Vilniaus miesto pietinio išorinio aplinkkelio trasa, sutampanti su Kirtimų gatve bei krašto keliu Naujoji Vilnia-Rudamina-Pagiriai, tiesiama esamą 2 eismo juostų kelią rekonstruojant į 4 eismo juostų kelią su 2 metrų skiriamąja juosta. Esamos vieno lygio sankryžos rekonstruojamos į skirtingų lygių sankryžas.

Statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai bei visuomenei svarbių statinių grupei. Aplinkkelio trasa sutampa su tarptautinio transporto koridoriaus trasa, todėl tiek kelio dangai, tiek eismo organizavimo priemonėms skiriamas ypatingas dėmesys.

Aplinkkelis priskiriamas A2 greito eismo gatvių kategorijai, taip pat magistralinių kelių pirmajai kategorijai. Vyraujanti statybos rūšis – nauja statyba ir rekonstrukcija. Aplinkkelio trijų etapų ilgis – 7 kilometrai 600 metrų. Darbai pirmajame etape praktiškai baigti, vykdomi antrojo ir trečiojo etapo darbai.