Įprastai rugsėjo–gruodžio mėnesiais krovinių pervežimo įkainiai šoktelėdavo 20–30 proc., penktadaliu išaugdavo krovinių srautai, tačiau tokių tendencijų vežėjai jau nebejautė 2011 m. rudenį Jau pernai prieššventinio periodo rinka buvo gerokai sulėtėjusi. Įsibėgėjus 2012-ųjų rudeniui, vežėjai ir vėl jaučiasi sutrikę: vilkikų parkai padidinti, krovinių lyg ir turėjo būti daugiau, tačiau rinkoje, deja, vėl matomas sąstingis.

Dirbantiems rytų rinkose – sunkiau

Šiemet daugelis Lietuvos krovinių vežimo kompanijų vykdė planinę automobilių parkų plėtrą, tikėdamiesi, augančių krovinių srautų ir aukštesnių frachtų. Nors ACEA duomenimis, per pirmuosius 8 metų mėnesius Lietuvoje parduota gerokai mažiau vilkikų nei pernai tuo pačiu metu, pardavėjai džiūgauja, kad patys geriausi pardavimų rezultatai buvo pasiekti rugsėjo mėnesį ir toliau prognozuoja vilkikų pardavimų augimą.

Tuo metu vežėjai, atsinaujinę transporto parkus, nekantraudami laukė rudens, iš kurio tikėjosi pagausėjusio krovinių derliaus ir, žinoma, aukštesnių frachtų, tačiau bent kol kas, daugeliui vežėjų bent kol kas ruduo nieko gero neatnešė. „Šiemet labai silpni buvo visi metai, todėl labai laukėme priešventinio periodo, kuomet per spalį, lapkritį, gruodį anksčiau pavykdavo uždirbti dvigubai nei kitais mėnesiais,“ – pasakojo komercinės įmonės „Ekosig“ vadovas Sigitas Česnavičius, tačiau anot jo, pelningasis sezonas šiuo metu dar neatėjo: „nei krovinių padaugėjo, nei frachtai pakilo“. Visų metų silpnumą patvirtina ir Lietuvos Statistikos departamento duomenis, atskleidžiantys, kad antrąjį metų ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 3,4 procento mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2012 m. II ketv. – 27,7 mln. t, 2011 m. II ketv. – 28,7 mln. t).

S. Česnavičius, atstovaujantis nedidelę krovinius į rytus vežančią kompaniją, sakė, kad „iki šiol tokio „stebuklo“ dar nebuvo“, tačiau vilties neprarado ir tikisi, kad nors ir pavėluotas, bet sezoninis vežėjų verslo pagyvėjimas dar ateis.

Kiti vežėjai dirbantys su rytų rinkomis, atskleidė, kad vežimo įkainiai ne tik, kad neaugo, bet ir sumažėjo. Tam įtakos turėjo Rusijos ir Lenkijos susitarimas dėl papildomų leidimų apsikeitimo dar šiems metams, susilpninęs Lietuvos vežėjų konkurencingumą. Ne ką mažesne kliūtimi tapo ir eilės pasienyje. Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, iš kaimyninės šalies pusės, pastarosiomis savaitėmis driekiasi kilometrinės krovininio transporto eilės, kurios vežėjams atneša milžiniškus nuostolius. Susisiekimo ministerijos teigimu, jau spalį Medininkų pasienio punkto projektinis pralaidumas padidės nuo 2900 iki 3200 automobilių per parą.

Dirbantys vakaruose gyvena geriau?

Krovinių vežimo kompanijos dirbančios Europos Sąjungoje išvengia nemažai kliūčių, su kuriomis susiduria rytuose dirbantys vežėjais (leidimai, eilės pasienyje ir t.t.), todėl situaciją vertina ramiai. Nors pelningasis „prieškalėdinis“ periodas vėluoja beveik pas visus, transporto sektoriaus atstovai nusiteikę pozityviai.

Ekspedijavimo kompanijos „Mdi transport“ vadovas Darius Eidukonis patvirtino, kad „prieškalėdinis“ laikotarpis kol kas neprasidėjo. „Šiuo metu jaučiamas importo krovinių stygius ir didesni krovinių srautai yra eksportuojami,“ – situaciją apibūdino D. Eidukonis. Jo nuomone,  greičiausiai krovinių skaičiaus padidėjimas prasidės lapkričio viduryje. Kitos ekspedinės kompanijos „Baltic solutions“ direktorius Dmitrij Juvko atskleidė kad: „Pagyvėjimas transporto rinkoje jaučiamas, tačiau jei lygintume jį su praėjusiais metais, šiemet jis vėlesnis. Pernai sezoninį atsigavimą jautėme jau rugsėjo pradžioje. Dabar rinkoje jaučiama dinamika, nes krovinių kiekis didėja, bet tai sezoniškumas, kuris yra visada, ką bedarytum, ar kokia finansinė situacija būtų pasaulyje“.

Vakarų rinkose dirbantys vežėjai, kol kas nemato pagrindo nerimauti ir situaciją vertina kaip stabilią. Vienos didžiausių krovinių pervežimo ir logistikos kompanijos „Finėjas“ komercijos direktorius Aidas Plaščinskas sakė: „Šventės dar toli ir kol kas prieššventinio periodo labai nesijaučia. Šiuo metu situacija dirbant su Europos Sąjungos rinka stabili. Kuro kainos stabilizavosi, frachtai truputį kilstelėję, bet nedaug.“

Dėl visko kalta ne tik situacija

Nors daugelis transporto verslo atstovų konstatavo, kad šiais metais prieššventinis periodas gerokai vėluoja, ne visi linkę kaltinti tik tai situaciją rinkoje. D. Juvko sako, kad frachtų įkainiai ir krovinių srautai labai priklauso ir nuo pačios įmonės įdirbio ir požiūrio į darbo, todėl negalima kaltinti vien tik situacijos. „Mano nuomone, daug priklauso nuo to, kaip pati įmonė žiūri į savo klientą. Kas tau jis yra – pinigų uždirbimo mašina, ar žmogus, kuriuo tu rūpiniesi, maksimaliai gerai įvykdai užsakymus, ir dar parodai dėmesį, pavyzdžiui, prieš šventes… Logistikos verslas kiekvieną dieną keičiasi, pasaulis keičiasi, o jei pats nesikeiti, tai negali ir krovinių daugėti,“ – sakė D. Juvko, atskleisdamas kliento vertinimo svarbą.

“Linavos” prognozės: kiti metai turėtų būti stabilūs

Vežėjų asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrisevičius pastebi, kad jau keletą metų didelių prieššventinių pakilimų ir kritimų joms pasibaigus neliko. Anot jo, darbas tapo stabilesnis ir kiek daugiau prognozuojamas, nes krovinių savininkai ir siuntėjai kitaip planuoja savo logistikos grandines, jie gabena iš anksto numatę kokių prekių poreikis tam tikru metu bus. “Tai dalinai ir modernių tiekimo grandinės valdymo technologijų taikymo pasekmė, nes planuoti krovinių srautus daugelyje strambių prekybos ir gamybos įmonių padeda programinė įranga bei logistikos profesionalai,” – sakė A. Kondrusevičius.

Kalbėdamas apie vežėjų darbą skirtingose rinkose, asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį į konkurenciją, kuri šiuo metu didėja vežant krovinius rytų kryptimi.  ”Situacija, kuri tęsėsi nuo 2009-ųjų, kai sunkumų įvažiuojant į Rusiją turėjome ir mes ir kitos kaimyninės šalys iš esmės baigėsi šį rudenį šalims susitarus trejiems metams dėl pakankamo leidimų kiekio. Turime aiškią perspektyvą keliems metams į priekį, o tai vežėjų versle retas reiškinys,” – situaciją rytų rinkoje apibūdino A. Kondrusevičius. Kalbėdamas apie vakarų kryptis, prezidentas sakė, kad dirbantiems vakaruose niekuomet nebuvo lengva dėl nuožmios konkurencijos su kolegomis iš Rytų ir Vidurio Europos šalių, o dabar ir eurozonos problemos kiek koreguoja jų darbą.

Pagal “Linavos” prezidento prognozes, jei kitais metais, jei pasaulyje neįvyks ypatingų ekonominių kataklizmų, turėtume dirbti panašiu tempu, nes krovinių srautas iš vakarų į rytus tebėra dominuojantis kelių transporte. “Kol turime žinias ir sugebame dirbti netrukdomi išorinių ir vidinių jėgų, tol galime užimti šią rinkos nišą,” – sakė A. Kondrusevičius.

Nors tarptautinių gabenimų rinkoje vyrauja rimtis ir susikaupimas, vežėjai, jau išgyvenę vieną krizę, per daug nesibaimina. Šiuo metu daugeliui svarbiausia išlaikyti stabilumą ir kaupti apyvartines lėšas. Vis tik, iki didžiųjų metų švenčių laiko dar yra, todėl tikėkimės, kad kalbintų vežėjų prognozės išsipildys ir ruduo bus finansiškai geras.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nenumaldomai artėja lapkričio 1 d. kai įsigalios Europos Sąjungos padangų žymėjimą reguliuojanti direktyva nuo pagal kurią visos padangos, pagamintos nuo 2012 m. liepos 1 d. privalės būti pažymėtos pagal naują standartą. Ar vežėjams perkantiems padangas, iki šiol buvo svarbūs tie kriterijai, kurie nuo lapkričio bus žymimi specialiuose lipdukuose ir padės lengviau išsirinkti padangas?

Naujas padangų žymėjimas

Nuo lapkričio 1 d. visos naujos transporto priemonių padangos Europos Sąjungoje turės būti ženklinamos pagal degalų sutaupymo efektyvumą, sukibimą su kelio danga ir triukšmingumą. Pagrindinis naujojo žymėjimo siekis –padidinti saugumą keliuose, ekonominius ir ekologinius rodiklius, skatinti efektyvų kuro sunaudojimą, mažinti sunkiasvorių automobilių skleidžiamą triukšmą.

Kaip teigiama dar 2009 m. priimtame Europos Parlamento ir tarybos reglamente, naujoji sistema nukreipta ne tik į vartotojus, tačiau ir į padangų gamintojus. Įvedus naują žymėjimą, padangų gamintojai bus priversti pasitempti, ir rinkai siūlyti kuo aukštesnės kokybės produkciją. Praėjus metams po direktyvos patvirtinimo prasidėjo konkretūs darbai: sukurta dešimties laboratorijų grandinė ir pradėtas tyrimas, kuriame buvo bandomos garsių gamintojų – „Apollo Vredestein“, „Bridgestone“, „Continental“, „Goodyear“, „Michelin“ ir „Pirelli“ – padangos. Tyrimo metu nustatyta, kad net 20–30 proc. degalų transporto priemonės sunaudoja dėl padangų, o ypač dėl jų pasipriešinimo riedėjimui. Todėl, sumažinus padangų pasipriešinimą riedėjimui, kelių transporto priemonės daug efektyviau naudotų degalus, o kartu ir išmestų mažiau teršalų. Kaip teigiama Europos Parlamento ir tarybos reglamente, sutaupytų degalų kaina visiškai kompensuoja ir net viršija didesnę padangų kainą, kurią lemia išaugusios gamybos sąnaudos.

Padangų pardavėjai tiki žymėjimo nauda vežėjams

Susisiekėme sus keliais skirtingais sunkvežimių padangų pardavėjais. Dauguma jų, tiki, kad Europos Sąjungos nutarimas dėl padangų žymėjimo, nebus dar vienas biurokratinis sprendimas, o suteiks realią naudą galutiniams pirkėjams. AB „Vilniaus Lytagra“ vadybininkas Martynas Misiūnas sakė: „Naująjį padangų žymėjimą vertinu gerai, ir, manau, jis tikrai bus naudingas pirkėjams. Vežėjai, perkantys padangas, iš karto gaus svarbią informaciją. Jiems nereiks abejoti, ar pardavėjas tiesą sako. Viskas bus parašyta, tad pirkėjas matys, ką perka.“

Kitos kompanijos specialistas įžvelgė dar vieną svarbų aspektą, į kurį dėmesį reikėtų atkreipti krovinius Skandinavijos kryptimis vežantiems vežėjams. Anot, UAB „Autotrade“ Vilniaus atstovybės vadovo Arvydo Sinkevičiaus, šis žymėjimas tinkamas vasarinėms padangoms. „Jei žmogus žiemines padangas rinksis pagal tai, kad būtų mažiausias pasipriešinimas riedėjimui ir mažiausias triukšmo lygis, nemanau, kad išsirinks geriausią variantą žiemai.“

Svarbu paminėti, kad naujasis žymėjimas, padangų kainų neįtakos. „Gamintojai daro žymiai daugiau nei šie trys testai, todėl dėl naujo žymėjimo padangų kaina neturėtų keistis,“ – patikino A. Sinkevičius. Be to, vienas iš naujojo žymėjimo tikslų yra tas, gamintojai didintų atsakomybę vartotojų atžvilgiu ir kokybišką produktą siūlytų nebūtinai už aukščiausią kainą. Tikimasi, kad gamintojai, norėdami užkariauti didesnę rinkos dalį, dar labiau tobulins padangas ir sieks, kad jos būtų už kuo mažesnę kainą.

Padangų prekybininkus dėl naujojo žymėjimo nuo lapkričio 1 d. tikrins ir kontroliuos Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Kaip CargoNews informavo šios inspekcijos Paslaugų kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Leopoldas Konopackas, 2012 metų ketvirtą ketvirtį inspekcija suplanavusi transporto priemonių sudėtinių dalių (tame tarpe padangoms) atlikti 8 patikrinimus ir 28 vertinamuosius vizitus. Prekių, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka, pardavimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje – pardavėjams užtraukia įspėjimą arba baudą: individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims 50-150 Lt., įmonių darbuotojams – 200-500 Lt. Pakartotiniai pažeidimai bus baudžiami dar didesnėmis baudomis.

Vežėjai mažai kreipia dėmesį į naujame žymėjime rodomus parametrus

Sena britų aristokratų išmintis sako „Nesame tokie turtingi, kad pirktume pigius daiktus“. Ar šiuo posakiu vadovaujasi ir Lietuvos vežėjai pasiteiravome pas padangų prekybininkus. „Mano nuomone, šiais laikais gera kaina už gerą kokybę yra lemiamas pasirinkimo kriterijus, o vėliau, gal bus kreipiamas dėmesys ir į kitus aspektus,“ – sakė Vilniaus serviso „Autotrekas atstovas „Giedrius Uždavinys. Anot jo, kriterijai gali kiek pasikeisti įvedus naują žymėjimą. Tuomet vežėjai pirkdami padangas galės palyginti jas pagal skirtingus kriterijus. G. Uždavinys pabrėžė, kad šiandien techniniai parametrai labiau rūpi tiems vežėjams, kurie ieško kokybiškų padangų ir yra pasiruošę už jas mokėti daugiau.

„Autotrade“ atstovas kalbėdamas apie vežėjų padangų pasirinkimo ypatumus pastebėjo, kad vežėjams svarbiausia kuo didesnė rida ir, kad padangos tiktų restauravimui. Tas segmentas, vežėjų, kuriam svarbiausia kaina, dažniausiai važinėja regioniniais keliais arba jiems visiškai neturi įtakos padangų amžius. „Pavyzdžiui, jei vairuotojas užvažiuos ant aštresnės plytos ar kitos kliūties, padanga gali suplyšti nors ji ir būtų nauja. Taigi, tokie vežėjai renkasi kuo pigesnį variantą,“ – sakė A. Sinkevičius.

Kaip jau minėjome, padangos bus žymimos pagal tris esminius kriterijus padangų sukibimą su danga, kuro ekonomiją ir triukšmingumo lygį. Kalbintų specialistų teigimu, iki šiol vežėjams iš šių trijų kriterijų svarbiausias buvo sukibimas su kelio danga. Tai ypač aktualu vykstantiems į Skandinavijos šalis, arba perkantiems padangas žiemą. Kuro ekonomijos vežėjai pirkdami padangas kol kas neįvertina. Nors dabar yra naujų padangų, kurios padeda sumažinti kuro sąnaudas, tačiau anot A. Sinkevičiaus, kuro ekonomiją labai dažnai pakeičia vairuotojas neteisingai pakraudamas sunkvežimį ar net nupildamas kurą savoms reikmėms. Paskutinis naujojo žymėjimo aspektas – padangų keliamas triukšmo lygis – vežėjams rūpi mažiausiai ir iki šiol šiuo aspektu praktiškai niekas nesidomėjo.

Kaip matome, vežėjams ne visuomet svarbūs padangų, pagamintų po 2012 m. liepos 1 d. parametrai, bus privalomi nuo lapkričio 1 d. Tačiau daugelis prekybininkų jau sulaukė iš gamintojų naujų padangų su naujuoju žymėjimu. Reglamento rengėjai tikisi, kad nauji standartai padės vežėjams pasirinkti saugias, ekonomiškas ir patikimas padangas, bet ar toks nutarimas pasiteisins praktikoje, laikas parodys.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kompanija „Continental“ sukūrė padangas skirtas „MAN Concept S“ vilkikui. Teigiama, kad šis vilkikas jau dabar demonstruoja kokie jie bus ateityje, tad padangų gamintojas savo ruožtu bando pritaikyti padangas būtent ateities transporto priemonėms.

Jau dabar kuro ekonomija yra vienas iš svarbiausių faktorių pervežimų versle. Taupūs vilkikai yra paklausūs, tačiau savo žodį siekiant maksimalaus taupumo turi tarti ir padangų gamintojai. Jie taip pat turi siekti maksimalaus kuro taupumo.

Pasibaigusioje komercinio transporto parodoje Hanoveryje buvo pristatytas „MAN Concept S“ vilkikas, ant kurio buvo sumontuotos naujosios „Continental“ padangos. „Continental EcoPlus S“ padangos buvo kurtos specialiai šiam vilkikui. Jų dydis ir išvaizda pritaikyta prie vilkiko ir jo dizaino, tačiau esminiai kriterijai liko tie patys: ilgaamžiškumas ir kuo mažesnis pasipriešinimas riedėjimui.

Kol kas detalesnės informacijos gamintojas nepateikia, tačiau akcentuoja, kad jų ateities padangos bus kuriamos pagal konkrečius vilkikus, kad, kuo labiau atitiktų konkretaus vilkiko ekonomiškumo reikalavimus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 metų rugsėjo 18 dieną premium klasės padangų gamintojas Hankook sėkmingai pristatė e-Cube MAX sunkvežimių padangų seriją Hanoveryje. Radialinių komercinių transporto priemonių padangų e-Cube MAX koncepcija sukurta siekiant maksimalaus efektyvumo ir energijos vartojimo taupymo. Šios padangos draugiškos aplinkai.

Nauja Hankook sunkvežimių padangų serija susideda iš priekinės ašies AL10, varančiosios ašies DL10 + ir priekabos TL10 + + padangų. Kuriant šias padangas vis didesnis dėmesys buvo skiriamas tolimųjų reisų transporto priemonių sklandumui ir važiavimo veiksmingumui užtikrinti. Siekiant šio tikslo, priekinės ašies padangoms AL10+ buvo panaudota nauja Spiralinė technologija. Naujoji technologija efektyviai sumažina kuro sąnaudas ir paailgina padangų gyvavimo laiką. Be to, šios technologijos dėka, užtikrinamos geresnės vairavimo stabilumo ir pasipriešinimo riedėjimui savybės. Varančiosios ašies DL10+ padangos sukurtos su 3 dimensijų skirtingomis lamelėmis, kurios suteikia geresnį valdymą ir stabilumą. Patentuota Hankook dizaino technologija užtikrina subalansuotą padangų slėgio pasiskirstymą. Padangų protektorius sustiprintas struktūrizuotos juodos anglies pluošto mišiniu, kuris suteikia saugumo.

„Naujoji e-Cube MAX serija yra logiškas papildymas mūsų e-Cube serijai, kuri jau ypač sėkmingai įsitvirtinusi rinkoje ir net pranoksta ją savo draugiškumu aplinkai bei ekonominiu veiksmingumu. Ekologija ir ekonomika vis labiau tampa lemiamu veiksniu pirkimo sprendimo priėmimui sunvežimių sektoriuje, – aiškino Hankook padangų prezidentas ir generalinis direktorius Europoje Jin-Wook Choi, – „Mes nuolat investuojam į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad pasiūlytume savo klientams modernius su aukščiausiu techniniu lygiu padangų sprendimus.”

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

2012 m. spalio 17 d. (trečiadienį) apie 13.00 val. prie krantinės Nr. 69, kurios operatorius – KJKK „Bega“, buvo prišvartuotas iki šiol didžiausios talpos į Klaipėdos uostą atplaukęs sausakrūvis laivas „Venus Horizon“.

„Venus Horizon“ ilgis – 235 m, plotis– 38 m, o DWT – 95 755 tonų. Su Kipro vėliava plaukiojantį laivą agentuoja KJKK „Bega“. Iš prie krantinės Nr. 69 prišvartuoto laivo bus iškraunami sojos rupiniai.

Š. m. kovo mėn. Klaipėdos uoste prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO naudojamos krantinės Nr. 5 buvo prišvartuotas šiek tiek mažesnės talpos sausakrūvis laivas „Venus Heritage“, į kurį buvo pakrauta 74,3 tūkst. t trąšų. Šio laivo ilgis – 235 m, plotis – 38 m, o DWT – 95 650 tonų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Baltijos valstybių uostai pajėgūs atlaikyti stiprėjančią Rusijos uostų konkurenciją. Net ir varžydamiesi dėl klientų krovinių kaimynai ketina koordinuoti veiksmus ir nesileisti manipuliuojami.

Netoli Estijos sienos sparčiai plėtojamas Rusijos Ust Lugos uostas, veiklą pradėjęs prieš 7 metus, pernai perkrovė 25 mln. tonų krovinių, šių metų plane – 40 mln. tonų. Pagal apyvartą Rusijoje jis atsidūrė ketvirtoje pozicijoje, po Novorosijsko, Primorsko ir Sankt Peterburgo, o ateinančiais metais tarp pirmūnų turėtų kilti dar aukščiau. Į sukurtą naują logistikos atšaką krypsta ir natūralus Maskvos regiono vartojimo prieaugis, ir anksčiau per kitus Baltijos uostus gabenti kroviniai. Šiuo metu veikia 9 iš numatytų statyti 20 terminalų, tačiau ir dabartinis jų apkrovimas kelia įtampą Suomijos bei rytinės Baltijos pakrantėje.

Stiprėja vidinė Rusijos uostų konkurencija. Sankt Peterburgo 9 mėnesių apyvarta smuktelėjo 3,5 proc., iki 43,3 mln. tonų, dalies naftos krovinių neteko ir gretimai esantis Vysockas. Visų Rusijos uostų apyvarta per 9 mėnesius, palyginti su pernai, padidėjo 5,2 proc., iki beveik 420 mln. tonų.

Nukentėjo ne visi

Baltijos valstybių uostai per 9 mėnesius krovė 111,43 mln. tonų krovinių, panašiai tiek pat kaip pernai. Ust Lugos įtaką jie jaučia nevienodai. Talino jungtinio uosto krova, oficialios statistikos duomenimis, pernai buvo 2010 metų lygio, o šiemet mažėja. Per 9 mėnesius apyvarta krito 18,3 proc., iki 22,5 mln. tonų. Šį skirtumą lėmė penktadaliu sumenkusi rusiško tranzito dalis. Tačiau Talino uosto ekonomiką stabilizuoja jūrų turizmas – laivų keleivių padaugėjo 5 proc., iki 6,8 milijono.

Arčiausiai Rusijos sienos esantis estų Silamejės uostas, pagal interneto svetainėje pateiktą prognozę, tikisi 1 mln. tonų didesnės apyvartos – iš viso 6 mln. tonų.

Latvių sėkmė

Latvijos uostai apdoroja maždaug pusę visų per Baltijos valstybių uostus gabenamų krovinių, šiemet iki spalio krovė 57 mln. tonų. Trys pagrindiniai išsiskiria gerėjančiais rezultatais, ypač Ventspilis (+15 proc., iki 24,3 mln. tonų) ir Liepoja (+49 proc., iki 5,3 mln. tonų), sulaukusi lietuviškų grūdų. Rygos uosto apyvarta padidėjo 8,8 proc., iki 27,39 mln. tonų. Bet mažiesiems latvių uostams sekasi sunkiau – jie šiemet dešimtadalį kiekio prarado ir krovė lygiai 1 mln. tonų vietos krovinių, daugiausia – medienos.

Stabdo krantinių statyba

Rygai nusileidęs Klaipėdos uostas šiemet vejasi pernykščius rekordinius rodiklius. Trijų ketvirčių apyvarta 5,4 proc. mažesnė nei pernai, nesiekia 26 mln. tonų. Uosto vadovybė tai aiškina neritminga baltarusiškų trąšų prekyba ir Mažeikių naftos gamyklos remontu. Tačiau krovos kompanijų atstovai pažymi, kad veiklą, be kita ko, apsunkina lėti krantinių statybų tempai. Dėl metais vėliau įrengto laivų švartavimo pirso “Begoje”, kuris išbandomas tik šiomis dienomis, kompanija teigia negalėjusi priimti 0,5 mln. tonų žemės ūkio produktų.

Dalysis informacija

Latvijos transporto ministras Aivas Ronis nurodo, kad dabartinis Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis Baltijos valstybėms buvo sėkmingas – padidėjo sektoriaus konkurencingumas. Sukurta gera antžeminė transporto infrastruktūra. Latviai akylai stebi ne tiek statybų bumo apimtą Ust Lugą, kiek Klaipėdos uostą, su kuriuo varžosi dėl Baltarusijos krovinių.

“Nekonkuruojame su Rusijos uostais, jie krauna savo eksportą ir importą, be to, Rusija tampa tranzito šalimi Azijos kroviniams. Kai Ventspilyje nebeliko “Belkalio” trąšų, šnairavome į Klaipėdą, įkalbinėjome baltarusius grįžti. Šiemet Latvijos geležinkelių apyvarta ir be trąšų padidėjo. Sulaukėme daug paklausimų iš Lietuvos dėl grūdų eksporto per Liepoją”, – kalbėjo jau antrą kartą šiemet Klaipėdoje apsilankęs Latvijos transporto ministras A.Ronis.

Pasak Lietuvos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, Klaipėdos uostui gali turėti įtakos Ust Lugos trauka, nors rusiški kroviniai čia sudaro tik 13 proc. visos apyvartos. “Nesame pririšti prie Rusijos, galime priimti įvairius krovinius. Prarastus jų kiekius ateityje kompensuos Europos ir Azijos prekyba”, – pažymėjo E.Masiulis.

Dėl tranzito konkuruojančių valstybių ministrai pažymėjo, kad apkarto situacija, kai klientai laksto pas abiejų šalių geležinkelininkus derėdamiesi dėl vis didesnių nuolaidų. Svarstoma, kad varžydamiesi dėl krovinių uostai koordinuotų geležinkelių veiksmus, jog “krovinių siuntėjai informacija nemanipuliuotų”.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo Geležinio Vilko gatvės rekonstrukciją. Įgyvendinus projektą bus pastatyta nauja estakada, sukantiems iš Geležinio Vilko gatvės į A.Goštauto gatvę, išplatinta Geležinio Vilko gatvė, įrengiant lėtėjimo juostą užvažiavimui ant estakados ir greitėjimo juostą įsukantiems į Geležinio Vilko gatvę iš A.Goštauto gatvės. Taip pat bus įrengti šaligatviai pėstiesiems bei dviračių takai. Projektą numatoma baigti 2014 metais.

Vilniaus miesto savivaldybės įgyvendinamam projektui „Geležinio Vilko g. nuo A. Goštauto iki M. K. Čiurlionio g. rekonstrukcija“ finansuoti 2012 m. rugsėjo 26 dieną pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis.

Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ priemonę „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“. Projekto įgyvendinimui skirta 17,7 mln. Lt Europos Sąjungos fondų ir 2,1 mln. Lt Valstybės biudžeto lėšų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tarptautinis tyrimas patvirtino stacionarių greičio matavimo įrenginių naudą. Eismo įvykių su kūno sužalojimais vidutiniškai sumažėja 20 proc.* tuose kelio ruožuose, kuriuose įrengti greičio matavimo prietaisai. Atliekant tyrimą taip pat buvo nagrinėjami šalutiniai greičio matavimo įrenginių padariniai ir „kengūros efektas”, kai pamatę greičio matuoklį vairuotojai staigiai spaudžia stabdžio pedalą, o jį pravažiavę vėl padidina greitį.

Tyrimas rodo, kad stacionarių ir laikinai įrengiamų greičio matavimo prietaisų poveikis yra skirtingas. Pirmieji yra žymiai efektyvesni ir sumažina eismo įvykių skaičių net 35 proc. Laikinieji greičio matuokliai nelaimingo atsitikimo tikimybę sumažina 14 proc. Greičio viršijimas yra pagrindinė vairuotojų sukeliamų eismo įvykių priežastis. Todėl siekiant keisti blogus vairuotojų įpročius ir atkreipti dėmesį į greičio apribojimus būtina naudoti įvairius metodus, pavyzdžiui, greičio matavimo įrenginius.

Vairuotojui pravažiavus greičio matavimo vietą, greičio matavimo įrenginio poveikis tęsiasi daugiausiai 10 km. Šis atstumas pailgėja, kai įrenginiai yra gerai matomi, specialiai pažymėti, pastebimi iš toli, o informacija apie netrukus kelyje būsimą įrenginį yra pateikiama prieš kelis kilometrus. Minėtais būdais galima išvengti ir „kengūros efekto”. „Staigus stabdymas ir greitėjimas daro neigiamą poveikį visam eismo srautui, aplinkai ir saugumui. Jei tokie argumentai neįtikina vairuotojų, verta paminėti ekonominį aspektą. Tolygaus greičio palaikymas leidžia sutaupyti degalų”, – aiškina „Renault” vairavimo mokyklos instruktoriai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vežėjai turėtų atkreipti dėmesį į atsiradusias naujas mažos taršos zonas Vokietijoje ir Italijoje.

Daugiausiai naujienų bus Italijoje. Lombardijos regione nuo spalio 15 d. didžiausiuose regionu miestuose vežėjai turėtų stebėti kelio ženklus, nes čia įvedami žieminiai mažos taršos zonų apribojimai.

Romoje nauji apribojimai prasideda lapkričio 1 d.

Genujoje atsirado Euro 3 standarto apribojimai.

Toskanoje, Capanori ir Livorno miestuose naikinamos žemos taršos zonos arba keičiami jų reikalavimai. Vairuotojams reiktų stebėti kelio ženklus.

Panaši situacija ir Bolonijoje, Carpi, Faenza, Ferrara, Forli, Monte San Pietro, Reggio Emilia ir šalia šių miestų esančiose teritorijose.

Vokietijoje, Naujajame Ulme nuo lapkričio 5 d. griežtėja čia esančios mažos taršos reikalavimai. Dabar čia galės važinėti tik tos dyzelinės transporto priemonės, kurios atitinka bent Euro 3 emisijos standartą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Įsigaliojus 2012 m. gegužės 29 d. reglamentui dėl lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių variklių Euro 5 ir Euro 6 bus taikomi nauji transporto priemonių registravimo reikalavimai.

Informuojame, kad nuo 2012 m. gruodžio 31 d. M1 ir N1 klasių transporto priemonės, neatitinkančios Reglamento  reikalavimų, nebus registruojamos. Variklio išmetamieji teršalai ir variklio išmetamųjų teršalų sertifikatuose nurodyta raidė, žyminti Euro normos įgyvendinimo etapą, turės atitikti Reglamento nuostatas.


Nebepriimtini Euro 5 išmetamųjų teršalų sertifikatai su raidėmis: A, B, C, D, E.


Nebepriimtini Euro 6 išmetamųjų teršalų sertifikatai su raidėmis: N, O, P.

Naujos M1 ir N1 klasių transporto priemonės, neatitinkančios Reglamento nuostatų, po 2013 m. sausio 1 d. bus registruojamos tik su EB atitikties liudijimais, prieš registraciją pažymėtais Inspekcijos žyma apie taikytiną išimtį, pagal iš anksto pateiktą sąrašą. Gamintojai ir įmonės, atstovaujančios gamintojams, transporto priemonių sąrašą dėl anksčiau išvardytų priežasčių Inspekcijai gali pateikti iki 2012 m. gruodžio 14 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1141 pakeitus (papildžius) Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – programa) finansavimo 2012 metų sąmatą, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos parengė susisiekimo ministro įsakymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektus dėl papildomų programos lėšų paskirstymo savivaldybėms, kitoms įmonėms ir įstaigoms.

Programos finansavimo 2012 metų sąmatoje svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių tiksliniam finansavimui numatyta 38 371 200 litų, iš jų 5 658 000 litų 2012 m. spalio 16 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-674 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3-362 „Dėl Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2012 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ skirta papildomai. Šios papildomos lėšos skiriamos įgyvendinti svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo lėšomis finansuojamus projektus (tarp jų Jonavos rajono Dumsių seniūnijos vietinės reikšmės privažiuojamojo kelio nuo magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis iki Gulbiniškių kaimo rekonstravimas įrengiant bituminę dangą, Radviliškio rajono vietinės reikšmės kelio Nr. RD0215 Dambava–Areiniškiai–Vaižgai rekonstravimas, dviračių tako palei rajoninės reikšmės kelią Nr. 1209 Anykščiai–Niūronys–Stakės Anykščių rajone tiesimas, Gariūnų gatvės Vilniaus mieste rekonstravimas, dviračių ir pėsčiųjų tako šalia Elektrėnų miesto Elektrinės, Šviesos, Pergalės ir Draugystės gatvių tiesimas).


Programos finansavimo 2012 metų sąmatoje valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti (programos finansavimo lėšų rezervas) numatyta 47 964 000 litų, iš jų 7 072 500 litų 2012 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė skirti papildomai. Nutarimu paskirstomos papildomos ir perskirstomos savivaldybių, kitų įstaigų ir įmonių kai kuriems objektams finansuoti skirtos 2012 metų programos rezervo lėšos. Savivaldybės, kitos įstaigos ir įmonės raštu informavo Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kad, užsitęsus objektų projektų parengimui ir darbų viešųjų pirkimų procedūroms, nepanaudota dalis programos rezervo lėšų, skirtų darbams finansuoti (tarp jų Obelių miesto S. Dariaus ir S. Girėno, J. Zaukos gatvėms, kurios sutampa su krašto keliu Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys, ir Vytauto gatvei, kuri sutampa su krašto keliu Nr. 117 Zarasai––Bradesiai–Obeliai, ir šių gatvių sankryžai bei Zarasų miesto Kauno, D. Bukonto ir Vytauto gatvėms, kurios sutampa su magistraliniu keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, rekonstruoti).


Sutaupytos lėšos bus skirtos objektams, kuriuose darbai jau atlikti, finansuoti. Be to, prašoma patikslinti kai kurių objektų pavadinimus. Papildomų programos rezervo lėšų skirta 27 objektams finansuoti, tarp jų Rumšiškių seniūnijos Karčiupio kaimo Miško gatvei rekonstruoti, Garliavos miesto Stadiono gatvės, kuri sutampa su krašto keliu Nr. 139 Kauno HE–Garliava, šaligatviams įrengti, Šilutės miesto Santaros ir Statybininkų gatvėms rekonstruoti, vietinės reikšmės privažiuojamajam keliui prie Liudvinavo seniūnijos Nartelio kaimo nuo krašto kelio Nr. 182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna taisyti (remontuoti), Velžio seniūnijos Liūdynės kaimo Parko gatvei, kuri jungiasi su krašto keliu Nr. 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys, rekonstruoti, viadukui per geležinkelį Tilžės gatvėje rekonstruoti, Pakruojo miesto Vasario 16-osios gatvei, kuri jungiasi su rajoniniu keliu Nr. 2905 Pakruojis–Sosdvaris–Mikniūnai, rekonstruoti, Rietavo miesto Plungės gatvei, kuri yra krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė tęsinys, rekonstruoti, vietinės reikšmės keliui nuo Vilniaus miesto ribos iki krašto kelio Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė toliau rekonstruoti, automobilinėms ašinio svėrimo svarstyklėms, padėsiančioms užtikrinti kelių tinklo funkcionavimą, įsigyti.


LAKD inf.

Kurbevė (Courbevoie), 2012 m. spalio 19 d. Du jauni prancūzai inžinieriai vasario mėnesį pradėję neįtikėtiną kelionę, žinomą kaip „Elektros Odisėja“, pasiekė savo užsibrėžtą tikslą – apkeliauti pasaulį elektra varoma transporto priemone ir užtikrinti jai ateities transporto priemonės vardą. „GEFCO“, vienas iš devynių šio projekto rėmėjų, prisidėjo savo patirtimi kaip logistikos paslaugų teikėjas ir savo kompetencija tvarkyti muitinių ir mokesčių reikalus.  

Misija pavyko. Iš Alsatano (Alsatian) miesto vasario mėnesį savo didingą kelionę pradėję Antoninas Gajus (Antonin Guy) ir Ksavieras Degonas (Xavier Degon) į Strasbūrą atvyko praėjus septyniems mėnesiams, spalio 24 d. Šia kelione jie siekė pagerinti visuomenės nuomonę apie elektra varomas mašinas ir pademonstruoti, kad jos yra nebrangios ir patogios ateities transporto priemonės.

Spalio 27 d. ir 28 d. stabtelėję Paryžiaus „Motor show“ renginyje ir su projekto partneriais atšventę sugrįžimą į Prancūziją, praėjusią savaitę Antoniną ir Ksavierą pasveikino Prancūzijos reindustrializacijos ministerija ir ministras Arnaudas Montebourgas.

Savo pirmosios kelionės aplink pasaulį metu inžinieriai susidūrė su nenumatytu iššūkiu: keliaudami per 17 šalių jie turėjo pasikliauti vien žmonių gerumu ir kiekvienąsyk sustoję prašyti elektros jungiklio, kad galėtų pakrauti savo gamybinio modelio elektrinę transporto priemonę „Citroën C-Zéro“. Nuvažiavusi 25 000 kilometrų įgula pergalingai įveikė dar vieną iššūkį, tiesa, ne be „GEFCO“ pagalbos.

Unikali patirtis nepaprasto projekto metu

Kaip šio nuotykio partneris „GEFCO“ ne tik įgijo naujos patirties pervežime ir logistikoje, bet ir pritaikė jau turimą kompetenciją tvarkyti muitinių ir mokesčių reikalus. Turėdama platų tarptautinį tinklą „GEFCO“ koordinavo kelionės veiksmus ir įtraukė savo filialus, atlikusius esminį vaidmenį „Odisėjos“ metu.

„Citroën C-Zéro“ tris kartus buvo suteiktas jūrų transportas: vasario mėnesį per Atlanto vandenyną iš Nyderlandų į Jungtines Valstijas, balandžio mėnesį per Ramųjį vandenyną į Japoniją ir gegužės mėnesį per Kinijos jūrą. Siekdama šio tikslo Grupė bendradarbiavo su „NYKLine“.

Be to, įvairiais atvejais „GEFCO“ tvarkė visus su muitinėmis susijusius formalumus. Būtent todėl keliauninkai baigė kelionę be rūpesčių – jie žinojo, kad visada gali pasikliauti tarptautiniu mastu pripažinta Grupės patirtimi.

Antonino ir Ksaviero nuomone, projekto partneris „GEFCO“ puikiai atliko savo vaidmenį ir suteikė stabilias, patikimas ir aukščiausios kokybės paslaugas. Jų teigimu, buvo itin svarbu turėti šalia tokį savo srities ekspertą kaip „GEFCO“, nes tai leido jiems susitelkti ties pačiu nuotykiu, nesirūpinant administracinėmis procedūromis ar kitomis su transporto priemonės perkėlimu per vandenį susijusiomis prievolėmis. Kai tik automobilį pakraudavo į konteinerį, jie atsipalaiduodavo.

SIA Cohn & Wolfe

Dauguma vežėjų ir logistų yra susidūrę su unikaliais kroviniais, kurių pervežimo metu reikia pademonstruoti savo profesionalumą, ilgametę patirtį ir sėkmingai atlikti užsakymą.

Atliekant tokius pervežimus kartais neužtenka tik sėkmingai suplanuoti maršrutą ir parūpinti transporto priemones, atsiranda ir kitų nenumatytų faktorių į kuriuos reikia atsižvelgti ir įvertinti.

Kompanija „DHL“ pademonstravo logistikos galimybes ir per mažiau nei 24 valandas atgabeno du Sumatros tigrus į Londono zoologijos sodą. Vienas iš jų atgabentas iš JAV Akrono, kitas iš Australijos Perto zoologijos sodų.

Šiems nestandartiniams „kroviniams“ gabenti buvo sukurti specialūs narvai, kuriose sumontuota speciali technika galėjo sekti tigrų būklę kelionės metu. Abi laukinės katės per mažiau nei parą iš vieno zoologijos sodo atsidūrė kitame.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Jei manote, kad mūsų didžiuosiuose miestuose eismo spūstys yra labai didelės, apsilankykite Stambule, Varšuvoje arba Marselyje. Naujas tyrimas rodo, kad būtent šių miestų gatvės yra labiausiai „užkimštos“ transporto. Navigacijos prietaisų gamintojas „Tom Tom“ renka informaciją apie milijonus automobilių kelionių, lygindamas atskirų gatvių pralaidumą tam tikru paros metu.

Tai parodė, kad didžiausio Turkijos miesto Stambulo gatvės spūsčių metu yra 57 procentais labiau perkrautos nei „laisvomis“ valandomis. Antroje vietoje liko Lenkijos sostinė, kur gatvių apkrova piko metu padidėja 45 procentais, trečioje vietoje – Pietų Prancūzijos miestas Marselis, nedaug aplenkęs Sicilijos miestą Palermą.

Labiausiai transportu apkrautų miestų dešimtuke yra Paryžius, Roma, Hamburgas ir Štutgartas. Labiausiai transportu apkrautų Europos miestų dešimtukas: įvertinimas procentais, kiek padidėja gatvių apkrova piko metu.

1. Stambulas (Turkija), 57 proc.

2. Varšuva (Lenkija), 45 proc.

3. Marselis (Prancūzija), 40 proc.

4. Palermo (Italija), 40 proc.

5. Roma (Italija), 34 proc.

6. Paryžius (Prancūzija), 34 proc.

7. Štutgartas (Vokietija), 33 proc.

8. Briuselis (Belgija), 32 proc.

9. Hamburgas (Vokietija), 32 proc.

10. Stokholmas (Švedija), 30 proc.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

140 milijonų litų atsiėjęs Jakų žiedo rekonstrukcijos antrasis etapas sulaukė kasdien šia sankryža važiuojančių vairuotojų priekaištų. Mokslininkai teoretikai tai vadina jų prognozių išsipildymu, o praktikai įrodinėja, kad viskas suprojektuota teisingai. Esą reikia tik sulaukti Joniškės gatvės rekonstrukcijos pabaigos. O kada vyks trečiojo rekonstrukcijos etapo darbai – estakadų Palanga-Klaipėda ir Palanga-Šilutė statyba – visiškai neaišku.

Statė pagal projektą

Nemažai klaipėdiečių jau senokai piktinosi, kad užuot stačius estakadą, leisiančią “Vilniaus ponams” vasaros metu patogiai nuvažiuoti į Palangą, verčiau jau būtų buvusi rekonstruota Baltijos ir Vilniaus prospektų bei Šilutės plento sankryža, ties kuria po pirmojo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo persikėlė automobilių spūstys.Negana to, kad šie pasipiktinusiųjų balsai nebuvo išgirsti, antrojo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo metu klaipėdiečiams buvo sukurta dar viena problema. Iki 140 mln. litų kainavusios estakados Palanga-Kaunas ir Kaunas-Palanga statybų pabaigos įvažiuoti į žiedą buvo skirtos dvi eismo juostos, o dabar liko tik viena. Tai tapo piko metu susidarančių spūsčių priežastimi.

Statybos darbus atlikusios bendrovės “Kauno tiltai” atstovė Rimantė Jablonskytė teisinosi, esą tai ne statybininkų išradimas. Iki šiol eismą gerinusios dvi įvažos juostos buvo tik laikinas sprendimas. Projektuotojai nė nemanė jas palikti visam laikui. O pagal techninį Klaipėdos Jakų žiedo rekonstrukcijos projektą, įvažiavimui į Jakų žiedą iš Palangos pusės yra suprojektuota viena transporto juosta. Taip esą pasielgta todėl, kad trečiajame žiedo rekonstrukcijos etape turėtų iškilti dar dvi estakados, kurios sujungtų Klaipėdos ir Palangos bei Palangos ir Šilutės kelius.

Beje, būtent šiems būsimiesiems darbams paliktos neužbaigtos geležbetoninės konstrukcijos irgi kelia klausimų vairuotojams – žmonės įžvelgia grėsmę, jog ypač atvažiuojantieji nuo Kauno gali nulėkti nuo estakados. ”Pirmojo statybų etapo metu buvo atlikta dalis darbų, reikalingų antrajam – virš estakados Klaipėda-Kaunas buvo iškelta dalis dabar jau funkcionuojančios estakados Palanga-Kaunas. Dabar pagal projektą buvo atlikta dalis darbų trečiajam etapui. Yra įrengti nukreipiamieji ženklai, pastatyti gelžbetoniniai užtvarai, viskas atlikta pagal saugos reikalavimus”, – aiškino pokalbininkė.

Tiesa, kada vyks trečiojo rekonstrukcijos etapo darbai – nėra aišku. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius patvirtino, kad kol kas bus apsiribota tais darbais, kurie jau atlikti. ”Apie trečiąjį etapą kol kas net nemąstome”, – užtikrino R. Lipkevičius.

Kalta kita rekonstrukcija?

Jakų žiedinę sankryžą projektavo Kauno bendrovės “Kelprojektas” specialistai. Klaipėdiečiai piktinasi, esą kauniečiai neįvertino mūsų miesto specifikos ir privėlė klaidų. Tačiau jie tvirtina, kad viskas čia padaryta gerai. ”Nors rekonstrukcijų darbai yra baigti, pilnai projekto privalumus vairuotojai pajaus tik baigus Klaipėdoje esančios Joniškės gatvės rekonstrukciją. Rugsėjo viduryje uždarius šią gatvę, ženkliai padidėjo eismo intensyvumas nuo Palangos iki Jakų žiedo. Apmaudu, tačiau vairuotojai šioje atkarpoje kurį laiką dar užtruks spūstyse”, – vakar išplatintame pranešime spaudai cituojamas UAB “Kelprojektas” Kelių skyriaus projektų vadovas Giedrius Sarapinas.

Tos pačios bendrovės Klaipėdos filialo direktorius Edmundas Kolakauskas gina kolegas ir tvirtina, kad sankryža suprojektuota pagal visus eismo saugumo reikalavimus. Projektuotojas irgi mano, kad spūstys ties žiedu susidaro tik todėl, kad rekonstruojama Joniškės gatvė.

“Klaipėda dabar turi tik du šoninius įvažiavimus į miestą. O vienas panaikintas. Todėl kelio atkarpa ties žiedu ir užkemšama. Aišku, iš Palangos pusės būtų galima įvažiuoti ir Liepojos gatve pro ligonines. Be to, yra dar vienas naujas įvažiavimas pro Tauralaukį. Kodėl juo nepasinaudojus

Tikrai nėra taip, kad mes, projektuotojai, vieni kitus dengiame, tačiau Jakų sankryžoje viskas suprojektuota teisingai. Tikrai nėra didelės tragedijos, kad tenka kelias minutes palaukti. Piko valandomis taip visuomet būna. Aš kasdien važiuoja šia sankryža, todėl galiu ją įvertinti ir kaip vairuotojas. Man svarbiausia yra ne kuo greičiau, o kuo saugiau įvažiuoti į žiedą ir pasiekti tikslą. O į žiedą įvažiuoti saugiausia yra būtent viena eismo juosta. Pažvelkite į Vilniaus plentą ties Baltijos prospektu. Juk čia automobiliai išsirikiavę net trijose eismo juostose, tačiau spūstyse sugaišta kur kas ilgiau nei ties Jakų žiedu. Problema išsispręs, kai bus rekonstruota Joniškės gatvė. Iki šiol šia gatve važiavusieji renkasi kitus kelius. Dažniausiai – pro Jakų sankryžą. Todėl čia piko valandomis ir susidaro spūstys”, – išeitį siūlo E. Kolakauskas. Rugsėjį prasidėjusi Joniškės gatvės rekonstrukcija užtruks metus. Dėl nenumatytų aplinkybių darbus vykdanti įmonė terminą galės pratęsti dar trimis mėnesiais.

Pigesnė buvo atmesta

Inžinierius Stanislovas Buteliauskas, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Inžinerinės vadybos katedros lektorius, matydamas ties rekonstruotu Jakų žiedu susidarančias automobilių eiles, aiškina, kad išsipildė jo prognozės.

“Dar prieš šios sankryžos rekonstrukciją sakiau, kad po 5-10 metų čia susidarys tokios pat spūstis, kaip ir iki tol. Visa bėda, kad buvo pasirinktas būtent toks variantas, o ne toks, kokį sukūriau ir siūliau aš”, – “Vakarų ekspresui” aiškino S. Buteliauskas.

Inžinieriaus teigimu, jo užpatentuota sankryža “Pinavia” būtų buvusi ir pigesnė, ir efektyvesnė. ”Mano apskaičiavimais, sankryžą būtų buvę galima rekonstruoti už 100 milijonų litų. Be to, už tą pačią sumą žiedo viduryje būtų buvę galima pastatyti ir kelių aukštų automobilių saugojimo aikštelę, kurioje būtų tilpę nuo 500 iki 1 000 automobilių. Iki žiedo atvažiavusieji čia galėtų palikti savo mašinas, o į miestą važiuoti maršrutiniais autobusais. Dėl to neliktų spūsčių ir ties Baltijos prospekto sankryža”, – savo pasiūlymą priminė S. Buteliauskas. Šis inžinierius dar 2006-aisiais siūlė Jakuose panaikinti žiedą ir vietoje jo įrengti keturių lygių sankryžą, kurią automobiliai pravažiuotų nesustoję.

Informacija

Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai pradėti 2008 m. ir truko 4 metus. Pirmame etape suprojektuota ilgiausia Lietuvoje 610 m keturių eismo juostų estakada kryptims Kaunas-Klaipėda, Klaipėda-Kaunas, privažiavimo prie jos keliai bei rekonstruotas tunelis A1 kelyje. Ši rekonstrukcijos dalis atsiėjo apie 101 mln. litų.

Antrajame darbų etape suprojektuotos ir įrengtos dvi estakados – 317 m ilgio Kaunas-Palanga ir 552 m ilgio Palanga-Kaunas kryptimis bei privažiavimo keliai su atraminėmis sienutėmis, kurie sujungia estakadas su A13 keliu. Taip pat rekonstruota esama Jakų žiedinė sankryža, joje įrengiant naują asfaltbetonio dangą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt