Šiandien Lietuvos verslo konfederacija (LVK) vienuoliktuoju „Partnerystės lyderio“ apdovanojimu pagerbė ilgametį Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą a.a. Bronislovą Lubį. „Verslo ambasadoriaus“ apdovanojimas skirtas kadenciją Azerbaidžane ir Turkmėnistane pernai baigusiam J.E. ambasadoriui Kęstučiui Kudzmanui. „Socialiai atsakingo verslo 2011“ titulą pelnė „Danske“ bankas.
Lietuvos verslo konfederacijos „Partnerystės lyderio“ nominacija teikiama asmenims, labiausiai nusipelniusiems skatinant bendradarbiavimą tarp verslo ir valdžios institucijų. Šiemet garbingu titulu nuspręsta pagerbti ilgametį Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą, koncerno AB „Achemos grupė“ prezidentą bei valdybos pirmininką a.a. Bronislovą Lubį.

„A.a. Bronislovas Lubys aktyviai puoselėjo šalies pramonę ir atstovavo jos interesams nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Nepriklausomybės akto signataras, vicepremjeras, vėliau ir Vyriausybės vadovas, jis taip pat buvo vienas iš Baltijos jūros baseino šalių verslo kongreso Stokholme bei Europos pramonės ir verslo kongreso steigėjų, teikė paramą mokslui. Šis žmogus pasižymėjo atsakingumu, profesionalumu ir aukšta verslo etika. Asmeninis šio didžio žmogaus indėlis stiprinant Lietuvos ekonomiką, vienijant ir telkiant Lietuvos verslą šalies ir tarptautiniu mastu – išskirtinis“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Aktyviai Lietuvos pramonės interesus propagavęs ir šalies vardą užsienyje  garsinęs velionis pagerbtas už ilgametę partnerystę ir bendradarbiavimą sutelkiant šalies verslo organizacijas ir skatinant koordinuotą jų veiklą, verslo interesų atstovavimą ir palankių verslo plėtrai sąlygų kūrimą, nuolatinį verslo ir valdžios dialogo palaikymą bei skatinimą.

Ankstesniais metais „Partnerystės lyderio“ vardas suteiktas J.E. LR Prezidentui Valdui Adamkui, Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui, ES komisarei Daliai Grybauskaitei bei kitiems iškiliems asmenims.

„Verslo ambasadoriaus 2011“ titulu apdovanotas Lietuvos verslo poreikius ir interesus Azerbaidžane ir Turkmėnistane kvalifikuotai atstovavęs J.E. ambasadorius Kęstutis Kudzmanas. Savo profesionaliu darbu jis reikšmingai prisidėdavo organizuojant Lietuvos verslininkų vizitus Azerbaidžane, asmeniškai konsultuodavo įmones plėtros šioje šalyje klausimais, nuolat teikdavo vertingą ekonominę informaciją, pagelbėdavo ieškant partnerių tiek verslo, tiek ir valstybiniame sektoriuje.  

Už pažangiausią ir efektyviausią socialinės atsakomybės principų taikymą versle pernai įsteigtas „Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimas pelnytai skirtas „Danske“ bankui. „Mums labai svarbus šis verslo bendruomenės įvertinimas ir palaikymas. Veikdami kartu, tampame nepalyginamai turtingesni žiniomis, patirtimi ir galime prisidėti prie svarbiausių visuomenės problemų sprendimo. Mums tai ypatingas momentas, nes šie metai „Danske“ banke – socialinės atsakomybės metai. Socialinę atsakomybę vystome nuosekliai plėtodami finansinio raštingumo projektus. Būtent finansinio raštingumo ugdymas yra pagrindinė visos „Danske Bank” grupės socialinės atsakomybės kryptis. Mūsų žinios, vietinė ir tarptautinė patirtis bei partnerystė gali labiausiai pasitarnauti, kad bet kokio amžiaus žmogus įgytų arba sustiprintų savo finansinio raštingumo įgūdžius”, - sako „Danske“ banko generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas.

„Danske“ bankas „Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimą pelnė už daugelį projektų, aktyviai kuriamų keturiomis pagrindinėmis kryptimis: didelis dėmesys skiriamas klientams, darbuotojams, aplinkosaugai bei visuomenei.  Bankas socialinę atsakomybę nuosekliai vysto plėtodamas visuomenės finansinio raštingumo projektus, tokius kaip  Finansinio raštingumo olimpiada, edukacinis žaidimas vaikams „Pinigėnai”, paskaitų ciklas mokiniams „Pažink banką” ir kiti.

Lietuvos verslo konfederacija

Susisiekimo ministerija siūlo, kad dalį uždirbtų pinigų Klaipėdos uostas galėtų skirti miesto savivaldybės vykdomiems bendriems miesto ir uosto plėtros projektams.

Tokią galimybę numatantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektą Susisiekimo ministerija teiks svarstyti Vyriausybei.


Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, jog ši naujovė būtų naudinga abiem pusėms – pasitarnautų Klaipėdos miesto ir uosto bendradarbiavimui, paskatintų miesto ir uosto vystymą.


„Mes sudarytume sąlygas Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui finansuoti bendrus miesto ir uosto infrastruktūros projektus, palengvinančius uosto veiklą, nes atlikti kai kuriuos darbus savarankiškai savivaldybei trūksta pinigų“, – sakė E. Masiulis.

Susisiekimo ministerija siūlo, jog miestui būtų skiriama dalis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valstybei mokamų dividendų. Šiuos pinigus būtų galima naudoti privažiuojamiesiems uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų.


„Kokie projektai būtų finansuojami iš uosto pinigų, uostas turės susitarti su savivaldybe. Pakeitus įstatymą, dalis pinigų iš uosto keliautų ne tiesiai į valstybės biudžetą, o į savivaldybę.  Manau, jog tai yra teisinga, nes Klaipėda ir jos gyventojai nusipelnė turėti daugiau naudos iš uosto kaimynystės“, – įsitikinęs E. Masiulis.


Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2012 m. kovo 14 dieną Klaipėdoje lankėsi Karlskrunos (Švedija) miesto merės Camillos Brunsberg vadovaujama delegacija. Apsilankymo tikslas – bendradarbiavimo galimybių tarp Klaipėdos ir Karlskrunos aptarimas.

2012 m. kovo 14 d. (trečiadienį) 11.00 val. viešbutyje „Old Port Hotel“ (Žvejų g. 20, Klaipėda) Karlskrunos merei buvo pristatytas Klaipėdos keleivinių ir krovininių keltų terminalo projektas.

Vizito Klaipėdoje metu merei ir jos vadovaujamai delegacijai buvo surengta Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybos vietos, Danės krantinės bei Kruizinio terminalo apžiūra.
Susitikime su Klaipėdos miesto meru delegacijos nariai susipažino su Klaipėdos miesto plėtros naujienomis bei svarbiausiais planais, aptarė bendradarbiavimą turizmo, verslo ir prekybos, kultūros ir sporto srityse, studentų mainų tarp universitetų, mokslo ir technologijų parkų bei kitus klausimus.

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

2012 m. kovo 16 dieną (penktadienį) 14.00–16.00 val. Uosto direkcijos (J. Janonio g. 24) didžiojoje konferencijų salėje (2 a.) vyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje bus svarstomi šie klausimai:


1.  Dėl 2011 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdžio nutarimų vykdymo.

2.  Dėl Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo iki 14,5 m planuojamų etapų, darbų eigos ir darbų pabaigos.
3.  Dėl LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 str. 2 d. pakeitimo pasekmių vertinimo ir galimų sprendimų.
4.  Dėl studijos „Pietinės Klaipėdos uosto dalies krovos kompanijų ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ „Draugystės“ stoties sąveikos technologijos parengimas“ išvadų.
5. Dėl kompleksinės ilgalaikės (iki 2030 metų) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros programos galutinės ataskaitos.
6. Dėl Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2012 m. gegužės 31–birželio 2 d. organizuojamos tarptautinės Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodos.

2012 m. kovo 16 dieną (penktadienį) 16.00–16.15 val. Uosto direkcijos posėdžių salėje (9 aukšte) bus surengta SPAUDOS KONFERENCIJA Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje svarstytiems klausimams bei priimtiems nutarimams aptarti.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Š.m. kovo 13 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijoje įvyko pirmasis susitikimas su naujos Visagino atominės elektrinės statytojos japonų kompanijos Hitachi-GE Nuclear Energy, Ltd. atsakingais specialistais.

Hitachi-GE Nuclear Energy, Ltd. kompanijos Projektų įgyvendinimo departamento generalinį direktorių Shiro Akahori su kolegomis į Lietuvos automobilių kelių direkciją atlydėjo Visagino atominės elektrinės Statybos ir infrastruktūros departamento direktorius Rimvydas Štilinis su savo kolegomis. Kelių direkcijai susitikime atstovavo direktorius Skirmantas Skrinskas, direktoriaus pavaduotojai, atsakingi skyrių vedėjai ir specialistai.

Kaip jau skelbė žiniasklaida, Lietuvos kelininkų laukia didelis iššūkis, nes iki šiol niekas mūsų šalyje 500 km nevežė reaktoriaus gaubto, kurio svoris viršija tūkstantį tonų. Parengti maršrutą tokiam kroviniui Lietuvai gali kainuoti apie 250 mln. litų: tiltų rekonstravimas ir statyba atsieis apie 55% visos sumos, naujų kelio ruožų tiesimas – apie 15%, kelio ruožų su žvyro danga asfaltavimas – apie 15%, sankryžų ir posūkių platinimas įvertinant žemės paėmimą visuomenės poreikiams – apie 15%.

Susitikimo dalyviai aptarė techninius klausimus ir specifines problemas, susijusias su rekordinio svorio krovinio gabenimu Lietuvos keliais.

Šaltinis LAKD

Kovo 13-14 d. Vilniuje vyksta Lietuvos organizuojamas Baltijos jūros regiono valstybių kovos su organizuotu nusikalstamumu projekto (angl. Baltic Sea Task Force on Organised Crime) (toliau - BSTF) Operatyvinio planavimo ir koordinavimo komiteto susitikimas. Nuo 2011 metų sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. šiam projektui pirmininkauja Lietuva.

Susitikime dalyvauja apie 40 teisėsaugos pareigūnų iš dešimties Baltijos jūros regiono valstybių (Estijos, Danijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos), taip pat ir Europolo atstovai. Lietuvos delegaciją sudaro Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, policijos, muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai. Susitikimui pirmininkauja Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas.

Susitikimo metu bus svarstoma, kaip BSTF gali prisidėti įgyvendinant Europos Sąjungos 2011-2013 m. kovos su organizuotu nusikalstamumu prioritetus bei operatyvinius veiksmų planus, aiškinamasi, kokią paramą šioje srityje galėtų suteikti Europolas.

2011 m. spalio mėnesį Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos paraišką ir skyrus finansavimą Europos Sąjungos Baltijos jūros strategijos prioritetinės srities Nr. 15 "Mažinti tarptautinį nusikalstamumą ir jo sukeliamos žalos mastą" 15.3 projekto "BSTF 2010 - 2014 m. regioninės strategijos įgyvendinimas" vykdymui, bus aptartos jau vykdomos bendros operacijos ar tyrimai regione bei siūlomos naujos iniciatyvos, kurios padėtų įgyvendinti ES organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo ataskaitos (OCTA 2011) ir Baltijos jūros regiono organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo ataskaitos (BOCTA) išvadas.

Baltijos jūros regiono valstybių kovos su organizuotu nusikalstamumu projektas įkurtas 1996 m., remiantis Baltijos jūros valstybių tarybos narių vyriausybių vadovų nutarimu. Šio projekto tikslas - stiprinti regiono valstybių gebėjimus kovojant su organizuotu nusikalstamumu, skatinant glaudų bendradarbiavimą tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų. Operatyvinis planavimo ir koordinavimo komitetas turi užtikrinti praktinį bendradarbiavimą bei pagerinti pasikeitimą informacija apie konkrečias operatyvines priemones.

Šiuo metu Vilniuje vykstantis komiteto susitikimas - jau penktasis, kuriam pirmininkauja Lietuva. Praeitas susitikimas vyko 2011 metų lapkričio mėnesį Stokholme (Švedijos Karalystė).

Šaltinis Lietuvos kriminalinės policijos biuras

Kaip automobilių versle, tai ir laivų pasaulyje kuriami patys netikėčiausi konceptiniai modeliai. Šiuo metu pristatomi siaurų ir greitaeigių krovininių laivų modeliai, greitai gali tapti realiai plaukiojančiais laivais.

Šio meto laivų statybos realybė yra statyti didelius laivus, kad jie gabentų kuo daugiau prekių ir pigiau. Laivų gigantų statyba taip pat turės ribas. Jų dydžius jau riboja labiausiai pasaulyje naudojami Panamos ir Sueco kanalai. Panamos kanalas rekonstruojamas ir pritaikomas didžiausiems laivams. Sueco kanalo platinti kol kas neketinama.

Didžiausias šiuolaikinių laivų minusas yra tai, kad jie krovinius gabena palyginti lėtai – 20-25 mazgų arba 37-45 km per valandą greičiu. Iš Azijos į Europą kroviniai laivais keliauja apie 30 parų.

Didžiosios Britanijos kompanija „BMT Nigel Gee and Associates Ltd“ pasiūlė laivų, kurie galėtų plaukti dvigubai didesniu greičiai – apie 40 mazgų (75 km per valandą), koncepcijas. Jie gali padaryti perversmą laivų statybos srityje.

Naujieji laivai pavadinti pentamaranais. Jų konstrukcijos ypatybė siauras ir didesnį aptakumą turintis korpusas bei keturi ploni šoniniai sparnai, kurie saugo, kad laivas neapsiverstų.

Tačiau būtų ir esminis naujųjų laivų palyginti su šiuolaikiniais skirtumas. Siauras greitaeigis laivas daugiausiai galėtų gabenti tik apie 1,5 tūkst. TEU konteinerių, kai šiandieniniai didžiausi konteinervežiai jau gali gabenti iki 13 tūkst. TEU. Panašiai ir kitų rūšių krovinius naujieji laivai gabentų dešimtimis kartų mažesniais kiekiais.

Sukonstruotas pavyzdinis pentamaranas konteinervežis. 179 metrų ilgio laivas NG 335 gali priimti 934 konteinerius. Jame būtų keturi dyzeliniai varikliai, kurių bendra galia 32640 AG. Jis išvystytų iki 41 mazgo greitį. Pristatomas ir kruizinio pentamarano „Seabridge“ modelis. Jis galės gabenti apie 1800 jūrų turistų. Sukonstruoti ir ro ro ir ro pax tipo jūrų keltai pentamaranai, su 2900 metrų ilgio ratinio krovinio vietomis. Sukurtas netgi karinio laivo „Sealift“ modelis.

Naujos konstrukcijos laivų statybą kiek pristabdė šiuo metu pasaulyje vykstanti krizė ir pernelyg dideli įprastinių laivų pajėgumai.

Pentamaranai būtų ekonomiškai naudingesni. Nors jie ir greitaeigiai, naudotų mažesnius ir ekonomiškesnius varikliu. Jau dabar naudojami nedideli greitaeigiai katamarano tipo jūrų keltai, kurių kuro sąnaudos yra palyginti nedidelės. Tokie keltai plaukioja ir Baltijos jūroje – tarp Talino ir Helsinkio.

Pasaulyje bene geriausiai žinomas greitaeigis katamaranas „Express“. Jis Atlanto vandenyną iš Niujorko iki Ispanijos Seuto uosto įveikė per tris paras devynias valandas ir 55 minutes. Vidutinis greitis buvo 36,3 mazgai (apie 68 km per valandą). Tai laikoma keleivinio laivo pasaulio greičio rekordu. Katamaranas „Express“ yra 91 metro ilgio, 26 metrų pločio, turi 38800 AG variklius, gali priimti 868 keleivius ir 225 lengvuosius automobilius.

Šaltinis Kauno diena

Šių metų pradžioje buvo paskelbti Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai, kurie parodė kaip gyventojai vertina teisėsaugos institucijų darbą, saugumo jausmą bei problemas, kylančias tapus nusikaltimo auka.

Gauti rezultatai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams yra itin svarbūs, nes, atsižvelgiant į juos, organizuojamas darbas taip, kad žmonės savo gyvenamojoje aplinkoje jaustųsi kuo saugesni.

Kaip parodė apklausos rezultatai, daugiausia Utenos apskrities gyventojų aktualiausiomis problemomis įvardina tokius reiškinius kaip smurtas artimoje aplinkoje, kontrabanda, smurtiniai nusikaltimai, nusikaltimai, susiję su narkotikais.

Džiugina tai, kad apskrities gyventojai įsisąmonina vieną faktą - policija visomis išgalėmis kovoja su korupcija ir tai parodo vykdytos apklausos rezultatai. 29 proc. Utenos apskrityje apklaustų asmenų nuo 15 iki 75 metų mano, kad tai vis dar yra problema, o visos šalies dalyvavusiųjų apklausoje žmonių nuomonė apie korupciją policijoje siekia 34 proc.

Taip pat džiugina tai, jog net 52 proc. apklausoje dalyvavusių Utenos apskrities gyventojų vietinės policijos darbą įvertino labai gerai, nors bendrai šalies policijos veiklą kaip itin teigiamą (t. y. labai gerai) įvertino kiek mažiau (45 proc.) apklaustųjų. Nuomonės apie policijos veiklą neturėjo 13 proc. - tai nestebina, nes net 32 proc. apklaustųjų nebuvo susidūrę su policijos pareigūnais.

Net 81 proc. Utenos apskrities gyventojų nurodė, kad būtent policija yra ta institucija, kuriai patiki savo aplinkos saugumo kūrimą, 56 proc. apklaustųjų nurodė, kad ir patys turi imtis aktyvesnių priemonių, siekiant užtikrinti saugumą savo aplinkoje.

Utenos apskrities gyventojai nurodė, kad mažiausiai saugūs jaučiasi Lietuvos keliuose bei tamsiu paros metu, todėl, atsižvelgiant į šiuos rodiklius, Utenos apskrities policijos pareigūnai planuoja organizuoti įvairias saugumo akcijas keliuose bei skirti didesnį dėmesį patruliavimui tamsiuoju paros metu.

Kaip didžiausius teisės pažeidimus Utenos apskrityje respondentai įvardino: neblaivius asmenis (net 42 proc., Lietuvoje - 24 proc.), vagystes iš gyvenamųjų patalpų (net 51 proc., Lietuvoje - 29 proc.), vagystes iš automobilių (45 proc., Lietuvoje - 30 proc.), ūkio reikmenų ir gyvulių vagystes (38 proc., Lietuvoje - 20 proc.), smurtą šeimoje (32 proc., Lietuvoje - 24 proc.). Kadangi policijos pareigūnų skaičius nėra pakankamas, kad užkirstų kelią visoms vagystėms, todėl prašoma ir pačių gyventojų saugoti savo turtą. Tai galima padaryti dalyvaujant saugios kaimynystės programoje, įsirengiant apsaugos signalizaciją, draudžiant savo turtą, kt. Policijos pareigūnai pagelbsti išaiškinant nusikaltėlius, tačiau dažnai turtas jau būna perparduotas ar iššvaistytas, todėl jį susigrąžinti - sudėtinga. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir atsižvelgiant į gyventojų apklausos rezultatus, policijos pareigūnai griežčiau stebės ir neblaivius asmenis, pasirodančius viešose vietose.

Net 44 proc. Utenos apskrities gyventojų neturėjo nuomonės apie nusikaltimų padidėjimą / sumažėjimą gyvenamojoje vietovėje, tiek pat apklaustųjų mano, kad nusikalstamumas liko toks pats, kad jis padidėjo mano 8 proc. respondentų (Lietuvoje - 16 proc.), likusieji mano, kad jų gyvenamojoje vietovėje nusikalstamumas sumažėjo.

29 proc. apklaustųjų nurodė, kad per pastaruosius 5 metus jie ar jų šeimos nariai buvo tapę nusikaltimo aukomis, per pastaruosius 12 mėn. - 7 proc. atsakinėjusiųjų į klausimus buvo susidūrę su nusikalstamumu. Tarp visų apklaustųjų Utenos apskrityje net 10 proc. per pastaruosius 5 metus buvo bausti už administracinius teisės pažeidimus.

Utenos apskrities gyventojai, dalyvavę apklausoje, pažymėjo, kad jų nuomone policija didžiausią dėmesį turėtų skirti sunkių nusikaltimų tyrimui (45 proc.), skubiam reagavimui į gautus pranešimus apie nusikaltimus ir konfliktus (40 proc.), darbui su nepilnamečiais pažeidėjais (36 proc.).

Šių metų vienas pagrindinių policijos veiklos prioritetų - reagavimas į A kategorijos įvykius, t. y. kai yra grėsmė žmogaus gyvybei ar didelės vertės turtui. Per 2011 metus Utenos apskrities policijos pareigūnai į gautus pranešimus reagavo geriau, nei nustatyti šalies kriterijai, t. y. į įvykio vietą nustatytu laiku nuvyko į 81 proc. A kategorijos įvykių (kai šalyje nustatytas galimas įgyvendinti procentas siekė 60 proc.), taip pat į 95 proc. B ir C kategorijų įvykių (kai šalyje nustatytas galimas įgyvendinti procentas siekė atitinkamai 70 ir 80 proc.).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atsakingi už darbą su nepilnamečiais, ketina ir šiais metais rengti susitikimus mokymo įstaigose, kurių metu jaunuomenei bus aiškinama administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už daromas nusikalstamas veikas bei administracinius teisės pažeidimus, dalinami šviesą atspindintys atšvaitai, aiškinama jų naudojimo būtinybė tamsiuoju paros metu. Taip pat bus vykdomos įvairios prevencinės priemonės, kuriomis bus siekiama užkirsti kelią žalingiems nepilnamečių įpročiams.

Šaltinis Utenos aps. VPK

Vilnius, kovo 12 d. Investuotojų asociacija atkreipia dėmesį, kad Ūkio bankas sausį „dėl vienkartinio įvykio“ patyrė 50 mln. litų nuostolį ir ragina investuotojus atidžiai skaityti banko finansines ataskaitas.

Ūkio bankas, skelbdamas audituotą 2011 metų finansinę atskaitomybę, 109-ajame jos puslapyje nurodė, kad dėl 2012 metų sausį įvykusio vienkartinio nuostolio įvykio suformavo 50 mln. litų papildomus specialiuosius atidėjinius paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimui. To, su kokiu klientu susiję nuostoliai, Ūkio bankas neskelbia.

„Paprastai paskolos nenuvertėja per dieną, tačiau „Deloitte Lietuva“ auditorių ir Ūkio banko vadovų parašai patvirtina, kad šio nuostolio nereikėjo traukti į 2011 metų rezultatą, kai Ūkio banko grupė uždirbo 1,1 mln. litų pelno. Dėl to, ar daugiau nei 10 proc. Ūkio banko nuosavo kapitalo siekiantis nuostolis nėra esminis įvykis, galintis turėti įtakos akcijų kainai, turėtų spręsti Lietuvos bankas“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Ūkio banko grupės nuosavas kapitalas 2011 metų pabaigoje siekė 481,4 mln. litų, o banko kapitalizacija buvo 176,7 mln. litų.

Šaltinis Investuotojų asociacija

Informuojame, kad šią savaitę, kovo 12-18 dienomis, policijos pareigūnai vykdys prevencines priemones, skirtas transporto priemonių vairuotojų ir keleivių saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių naudojimo kontrolei užtikrinti. Šią saugaus eismo akciją skelbia Europos kelių policijos tinklas (TISPOL), dėl to ji organizuojama daugelyje Europos šalių.

Pareigūnai tikrins, ar vairuotojai ir keleiviai vykdo Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263) XXVI skyriaus "Saugos diržų naudojimas" reikalavimus.

Primename, kad naudojimosi saugos diržais (taip pat motociklininko šalmais) tvarkos pažeidimas užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 100 iki 200 litų. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šį pažeidimą, užtraukia baudą nuo 200 iki 300 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 134 straipsnis).

Praėjusiais metais mūsų šalyje išaiškinti 24 328 naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimai.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM

Š.m. kovo 8 d. Kaune, valstybės įmonės „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ patalpose susirinkę valstybinių regioninių kelių įmonių vadovai, kelių tarnybų viršininkai, profesinių sąjungų ir darbuotojų kolektyvai susitiko su susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku, susisiekimo ministro patarėju Rolandu Bražinsku, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriumi Skirmantu Skrinsku, direktoriaus pavaduotojais Algimantu Janušausku ir Donatu Dudoniu, Juridinio skyriaus vedėja Janina Žukauskiene, Kelių priežiūros skyriaus vedėju Henriku Jurkuvėnu ir aptarė prasidedančią valstybinės reikšmės kelių valdymo ir priežiūros pertvarką.

Šiai valstybinės reikšmės kelių valdymo ir priežiūros sistemos pertvarkai jau anksčiau pritarė Transporto ir tranzito komisija ir neseniai posėdžiavusi Valstybės valdymo tobulinimo (Saulėlydžio) komisija. Numatyta, kad po pertvarkos kelius centralizuotai valdys Lietuvos automobilių kelių direkcija, juos taisys ir tvarkys sumažintas skaičius valstybės kelių įmonių. Iki šiol Lietuvos valstybinės reikšmės kelius valdė ir prižiūrėjo 10 regioninių kelių valstybės įmonių ir valstybės įmonė „Automagistralė“. Po pertvarkos šiame sektoriuje turėtų likti 5 regioninės kelių valstybės įmonės ir valstybės įmonė „Automagistralė“.

Susisiekimo viceministras R. Vaštakas susirinkusiuosius informavo, kad šiuo metu vyksta „posėdžių maratonas“, kuriame plačiai svarstoma būsimoji kelių valstybės įmonių struktūra, jų veiklos teritorinis pasiskirstymas, teisinė reformos bazė. Pertvarkai įgyvendinti būtini įstatymų pakeitimai bus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui, prasidėjus pavasario sesijai.

Tęsdamas šias mintis, susisiekimo ministro patarėjas R. Bražinskas kalbėjo, kad Seime patvirtinus reformai būtinus teisės aktus, bus „atrakintos durys“ pertvarkos žingsniams valstybinės reikšmės kelių sektoriuje, šiame darbe neliks bereikalingos įtampos. Seimui priėmus reikalingus įstatymus dar šiais metais būtų galima atlikti svarbiausius pertvarkos darbus, o kitais metais pertvarkos procesą užbaigti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas S. Skrinskas pastebėjo, kad valstybinės reikšmės kelių reforma turi vykti apgalvotai, pasitelkus visų kelių įmonių vadovų ir specialistų patirtį, išklausius jų pastabas ir pasiūlymus. Kaip liaudies patarlėje sakoma: „devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“. Numatyta, kad ateityje Lietuvos automobilių kelių direkcijos etatinių darbuotojų sąrašą turėtų papildyti 162 specialistai, kurie pereis dirbti iš reorganizuotų valstybės kelių įmonių. Planuojama, kad jie dirbs ir gyvens savo ankstesnėse vietovėse, tik priklausys jau kitai institucijai. Tokius Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistų padalinius regionuose sudarys 13–17 žmonių.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės kelių balansinė vertė siekia daugiau kaip 6 mlrd. litų. Keliai – viena didžiausių valstybės valdomo turto grupė, Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su regioninėmis kelių įmonėmis prižiūri 21,3 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių. Ekonominė situacija verčia šį turtą prižiūrėti taupiau ir efektyviau, nevilkinant ir optimaliai skirstant valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšas. Kad šios užduotys būtų įvykdytos, valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys keliai bus sutelkti vienoje centrinėje institucijoje, kuria taps Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Šaltinis LAKD

Saulėtą š. m. kovo 8-ą dieną, siekiant motyvuoti studentus ir sudominti juos būsimu darbu Lietuvos policijoje, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete (toliau - MRU VSF) įvyko Karjeros diena.

Renginio metu Lietuvos policijos atstovai susitiko su MRU VSF vadovybe bei studentais, kurie jau birželio mėnesį gaus Policijos veiklos ir Teisės ir policijos veiklos studijų programų diplomus. Minėto renginio metu buvo aptarti aktualūs klausimai, susiję su būsimų MRU VSF absolventų įdarbinimo procedūromis, jiems suteikiamomis socialinėmis garantijos bei veiksmais, kurių turėtų imtis norėdami įsidarbinti konkrečioje policijos įstaigoje. Studentai aktyviai domėjosi būsimo darbo galimybėmis ir perspektyvomis ir džiugino savo ryžtu bei dideliu noru susieti savo ateitį su tarnyba policijoje.

Karjeros dienos renginyje dalyvavo ir Lietuvos policiją atstovavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamento) Personalo valdybos viršininkas Tomas Bikmanas, Policijos departamento Personalo valdybos Mokymo skyriaus viršininkė Rima Narkevičienė ir to paties skyriaus vyresnioji specialistė Karolina Voišnis. Minėtame renginyje ypač aktyviai dalyvavo beveik visų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų atstovai, kurie studentams suteikė informaciją  apie įsidarbinimo atitinkamame policijos komisariate galimybes.

Birželio pabaigoje 121 Viešojo saugumo fakulteto absolventas gaus diplomus ir turės galimybę papildyti policijos pareigūnų gretas.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (kovo 2-8 d.) mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 38 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 1 eismo dalyvis (24 metų keleivis), 43 sužeisti (tarp pastarųjų - 8 nepilnamečiai).

Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 2 eismo įvykiuose (sužeisti 2 žmonės).

Šiais metais (iki kovo 9 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 46 žmonės, tarp jų 2 nepilnamečiai. T. y. žuvo 8 eismo dalyviais daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų: 19 pėsčiųjų, 14 vairuotojų, 8 keleiviai, 4 dviračio vairuotojai.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM

2012 m. kovo 12–15 dienomis Majamyje (JAV) jau 9-ą kartą Lietuvos nacionalinė delegacija dalyvauja kasmetinėje didžiausioje pasaulio kruizinės laivybos parodoje ir konferencijoje „Cruise Shipping Miami 2012“.

Pagrindinis dalyvavimo „Cruise Shipping Miami 2012“tikslas – skatinti kruizinę laivybą į Klaipėdos uostą, atskleidžiant kruizinėms linijoms, kelionių agentūroms ir potencialiems keleiviams Klaipėdos regiono patrauklumą, informuojant juos apie naujas turizmo paslaugas, Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto rinkliavų nuolaidų kruiziniams laivams sistemą.


Parodoje „Cruise Shipping Miami 2012“ Majamyje (JAV) Lietuvą savo nacionaliniame stende (kurio plotas 18 m2) pristato šios Klaipėdos miesto, uosto bei kruizinio verslo įmonės: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Klaipėdos Mėja“, UAB „Krantas Travel“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“.


Jau beveik 30 metų organizuojama paroda „Cruise Shipping Miami“pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų ir apie 1000 eksponentų iš daugiau nei 100 šalių. Parodos metu vykstančioje konferencijoje aptariami aktualūs kruizinio verslo klausimai, tarp kurių – kruizinės laivybos dabartis, ateitis bei iššūkiai, aplinkosauga, laivyno atnaujinimas ir plėtra, laivų statyba ir projektavimas, laive teikiamos paslaugos bei technologijos, taip pat keleivių aptarnavimas kruiziniuose terminaluose bei šių terminalų patrauklumas.


Lietuvos nacionaliniame stende parodos lankytojams bus pristatomos Klaipėdos uosto kruizinių paslaugų inovacijos, kruiziniams keleiviams siūlomų ekskursijų maršrutai, uosto infrastruktūra bei plėtros perspektyvos. Kaip ir kasmet delegacijos nariai yra parengę naujų specialiai šiai parodai skirtų leidinių, suvenyrų, lietuviškų tautinių vaišių bei siurprizų.


Preliminariais duomenimis, 2012 metais į Lietuvos uostamiestį atplauks 42 kruiziniai laineriai, t. y. 16 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai Klaipėdą aplankė 36 laivai. Šiais metais planuojama priimti apie 30 tūkst. kruizinių keleivių, o tai bus apie 40 proc. daugiau negu praėjusiais metais, kai Klaipėdos uoste apsilankė 21478 kruiziniai keleiviai. Šiemet uostamiestyje apsilankys 5 didieji laineriai (ilgesni nei 200 m) bei inkarą mūsų pakrantėje pirmą kartą išmes 4 kruiziniai laivai: „Clipper Odyssey“, „Star Flyer“, „Crystal Symphony“ ir „Oriana“.


Daugiau informacijos apie parodą ir konferenciją galima rasti oficialiame „Cruise Shipping Miami 2012“ tinklalapyje http://www.cruiseshippingmiami.com/.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2012 m. kovo 9 d. (penktadienį) 11.00 valandą LR Vyriausybės rūmuose vykusiame iškilmingame renginyje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo įteiktas Lietuvos eksporto prizas, kurį atsiėmė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Uosto direkcija jau antrą kartą per savo veiklos laikotarpį yra pagerbiama ir apdovanojama Lietuvos eksporto prizu.

Uosto direkcijai 2011-ieji buvo įspūdingiausi per visą uosto istoriją. Už veiklą ir darbo rezultatus jai įteiktas Lietuvos eksporto prizas.Šie kasmetiniai apdovanojimai, kuriuos įsteigė Lietuvos prekybos, pramonės  ir amatų asociacija, yra teikiami kompanijoms, gaminančioms eksporto gaminius, teikiančioms eksporto paslaugas bei skatinančioms lietuviškų prekių, paslaugų pardavimą užsienyje.


Sėkmingai investavęs į įvairius projektus, 2011 metais uostas pasiekė daugiau nei 15 naujų krovos, pelno bei aptarnautų laivų dydžių rekordų, taip pat įgyvendino rekordinę investicijų programą – į uosto infrastruktūrą buvo investuota 144 mln. Lt suma.


Per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uostas labai pasikeitė – buvo pabaigta uosto įplaukos rekonstrukcija, prailginti šiaurinis ir pietinis molai, akvatorija išgilinta iki 14,5 m, o tai leidžia priimti ir aptarnauti didelės gramzdos laivus. Šie veiksniai ypač padidino uosto konkurencingumą, jis tapo svarbiu eksporto ir importo tašku, patraukliu ir stambiausioms Lietuvos įmonėms, norinčioms gabenti krovinius dideliais kiekiais ir pigiau. Augantys Klaipėdos uosto krovinių srautai, intensyvėjanti laivyba, didėjantis atplaukiančių laivų tonažas vertė ir verčia aktyviai svarstyti ir realizuoti tolimesnės uosto plėtros planus. Dirbama, kad uostas ir toliau gerintų savo veiklos rezultatus, sumaniai įgyvendindamas įvairius infrastruktūros gerinimo projektus. Uosto direkcija 2012-aisiais planuoja investuoti apie 250 mln. litų – tai didžiausia kada nors Klaipėdos uoste per metus investuota suma.

Klaipėdos uostas yra svarbus ne tik miesto ar regiono, tačiau ir visos šalies ekonomikai. Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 ūkio subjektų, o Klaipėdos uoste bei su Klaipėdos uosto veikla susijusiose įmonėse yra sukuriama per 23 tūkst. darbo vietų. Klaipėdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP.

Šiek tiek statistikos duomenų

2011 metais per Klaipėdos uostą eksportuota 28,0 mln. t (+18,7 proc. palyginti su 2010 m.) įvairių krovinių, iš kurių 13,6 mln. t (+7,3 proc.) buvo Lietuvoje pagaminti kroviniai, o 14,4 mln. t (+32,0 proc.) – tranzitiniai kroviniai.
Pagal krovinius daugiausiai 2011 m. eksportuota trąšų (didžioji dalis į Braziliją), iš viso 10,87 mln. t (+32,9 proc. palyginti su 2010 m.) Didžiausia dalis eksporto pagal šalis keliavo į Olandiją (didžioji dalis – naftos produktai), į kurią 2011 m. iš viso eksportuota 5,60 mln. t (+67,7 proc. palyginti su 2010 m.)

Pirmą kartą Lietuvos eksporto prizu Uosto direkcija buvo apdovanota 2004 metais.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt