Vilniaus degalinėse benzino kaina jau gerokai perkopė per penkių litų už litrą ribą ir beveik nepriklauso nuo to, kaip rinkoje svyruoja naftos kaina. Kodėl?

I. Mažeikiai – Puntukas po kaklu Lietuvai

Lietuva turi savo naftos perdirbimo gamyklą. Atrodo, džiaukis – galim patys pasigaminti savo benzino ir dyzelino. Normali paprasto žmogaus logika sako, kad taip turėtų būti gerokai pigiau, negu pirkti degalus iš užsienio. Deja, tik ne Lietuvoje…

Didelį monstrą paveldėjome iš rublių sąjungos laikų, kurį dabar tenka kažkokiu būdu išlaikyti, nes Mažeikiuose be šios gamyklos darbo turėtų nebent kioskininkės Zitos kolegos.

Teko priimti specialius įstatymus, užkertant kelią importuojantiems degalus iš užsienio. Nesileisiu į smulkmenas, tačiau Lietuvoje leidžiama prekiauti tik specifinės sudėties benzinu ir dyzelinu, todėl jo niekas nenori importuoti, nes tokius degalus reikia maišyti specialiai Lietuvai. Tai brangu, o kiekiai palyginus maži, todėl niekas nekiša rankų į „š“.

Tuo puikiai naudojasi dabar jau lenkams priklausanti gamykla – vietoj to, kad džiaugtumėmės pirkdami vietinės gamybos pigius degalus, juos perkam gerokai brangiau negu visos kitos šalys. Degalai latviams parduodami gerokai pigiau, negu juos gali nusipirkti Lietuvos įmonės, nors „Orlen Lietuva“ gamykla orą gadina Mažeikiuose, o ne kur nors Latvijoje. Neoficialiais duomenimis, latviai benziną iš „Mažeikių naftos“ perka daugiau kaip 10 ct./l pigiau.

Taigi, berods ankstesnioji konservatorių vyriausybė norėjo padaryti kaip geriau, įvedė degalų importą ribojančius įstatymus. Deja, gavosi kaip visada…

II. Lietuva – ES padlaižių kraštas

Lietuvos vyriausybė viena pirmųjų Europoje įsivedė privalomai tiek į benziną tiek ir į dyzeliną maišyti po 5 proc. biopriedų, nors biopriedams jokių nuolaidų netaikoma, o gaminti jį kasdien darosi vis brangiau. Taigi vietoj to, kad tokie degalai taptų pigesni, jie darosi netgi brangesni už paprastą be priemaišų benziną ar dyzeliną.

Begaliniuose valdžios koridoriuose atsirado gudručių, kurie bandė prastumti idėją „būkim pažangiausi Europoje“ stiliumi ir maišyti į degalus po daugiau kaip 7 proc. biopriedų.

Ačiū Dievui, kažkokia šviesa apšvietė mūsų kanceliarinių graužikų makaules ir jie neįvedė tokio apribojimo.

7 proc. yra ta riba, po kurios kai kurių naujų automobilių varikliai labai greitai išleidžia paskutinį kvapą. Be to, naudojant tokius degalus negaliotų kai kurių automobilių gamintojų garantija. Drąsi, vienok, mūsų šalies valdžia, o gal tiesiog reiktų vartoti kitą žodį iš „D“ raidės?

Šimonytės ministerija gręžia benzino vartotojus

Kiekviena šalis ES narė privalo laikytis tam tikrų reikalavimų. Vienas tokių, nustatyti akcizai kurui. Už kiekvieną 1000 litrų dyzelino ES yra numačiusi ne mažesnį kaip 1046 Lt akcizą. Tokį taiko ir Lietuva.

Už kiekvieną 1000 litrų benzino ES yra numačiusi 1240 Lt akcizo mokestį. Kokį taiko Lietuva? 1500 Lt. Tai reiškia, kad gerbiama ministrė su kompanija už kiekvieną benzino litrą iš vairuotojų lupa papildomus 26 ct. Ar kas nors jūsų klausė, ar norėtumėt savanoriškai paaukoti savo gimtajai šaliai tokią sumą? Ne?

Žinot kodėl didesnis akcizas galioja tik benzinui, o dyzelinui ne? Ogi todėl, kad dyzeliną naudoja mūsų valstybės maitintojai vežėjai, žemdirbiai, statybininkai ir pan. O štai benzinu važinėja tik eilinis vairuotojas, dar ir glušas, nes nepersidarė automobilio, kad galėtų vartoti dujas. Tai kodėl gi glušiaus nenuskalpuoti dar vieną kartą? Kažkodėl praėjusią savaitę Prancūzija savavališkai sumažino akcizą degalams, nes jai rūpi tautos gerbūvis. Nesvarbu, kad tai buvo vienas naujo prezidento rinkiminių pažadų, tačiau jis įvykdytas ir žmonės laimingi.

Tokios pat kalbos apie akcizo mažinimą pasigirdo ir Vokietijoje, nes net 78 proc. vokiečių pasisako už akcizo mažinimą ir vyriausybė rimtai svarsto tokią galimybę. Ir tai valstybės, ant kurių laikosi visa Europos Sąjunga. Tačiau joms svarbesnė šalies gyventojų būsena, o ne ES subinlaižyba. Europa palauks, reikia gaivinti vietinę ekonomiką.

Deja, Lietuvai tai negalioja. Nesutinkat, kad Lietuva sulindus iki pažastų į Europos Sąjungos „ten kur nesueina“ organą? Tai tik mano nuomonė.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Navigacijos prietaisų gamintojas „Garmin“ nuo šių metų spalio mėnesio rinkai ketina pateikti naują prietaisą 760 LMT, kuris jo naudotojus nustebins neįprasto dydžio – 7 colių monitoriumi.

Šis 479 eurus kainuojantis prietaisas padės sunkvežimių vairuotojams lengvai surasti reikiamą kelio kryptį sudėtingose sankryžose ar automagistralių susikirtimuose. Prietaisas taps geru vairuotojo pagalbininku norint iš anksto sužinoti maršruto ilgį, informuos apie kelių būklę ir pavojus juose, sujungtas su galinio vaizdo kamera padės atbuline eiga privažiuoti prie krovinių pakrovimo/iškrovimo rampos, realiu laiku ir realioje vietovėje galės informuoti apie degalų kainas ir orų sąlygas bei atliks kitas krovinių vežėjams reikalingas funkcijas.

Įranga su didelių matmenų monitoriumi padės užtikrinti itin geros kokybės panoraminį vaizdą ir turės platesnio diapazono garsiakalbį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Rugpjūčio 27 d. (pirmadienį) vykusiame susitikime su žiniasklaidos atstovais, kalbėdamas apie Europos Sąjungos struktūrinės paramos paskirstymą transporto sektoriui, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikino, kad eismo saugumas yra vienas iš gyvybiškai svarbių prioritetų.

Siekiant žengti toliau šiose srityje, anot ministro, dėmesį reikia nukreipti į miestų gatves ir rajonų savivaldybėms priklausančius kelius.

Kaip pažymėjo E. Masiulis, gerų rezultatų leido pasiekti sutelktos įvairių institucijų pastangos. Per pastaruosius penkerius metus žuvusiųjų skaičius kelyje sumažėjo dvigubai – labai svarbi priemonė, anot ministro, yra nuolatinis situacijos magistraliniuose ir krašto keliuose stebėjimas.

„Turėdami vadinamųjų juodųjų dėmių, tai yra vietų, kuriose avarijos įvyksta dažniausiai, skiriame lėšas iš saugaus eismo programų stengdamiesi rekonstruoti kelius ir diegti kuo daugiau inžinerinių saugumo priemonių būtent tuose taškuose“, ‒ komentavo ministras.

Nors eismo saugumo pažanga šiais metais šiek tiek „stabtelėjo“ – žuvusiųjų skaičius, palyginti su praėjusiais, išliko beveik nepakitęs. Antra vertus, magistraliniuose ir krašto keliuose situacija ir toliau gerėja ‒ pirmą šių metų pusmetį, aplyginti su tuo pačiu praėjusių metu laikotarpiu, žuvusių yra 17 mažiau. Anot E. Masiulio pastaruoju metu pastebima problema – savivaldybių teritorijose esančių kelių infrastruktūra yra kiek atsilikusi, labiausiai joje trūksta saugaus eismo inžinerinių priemonių.

„To labai trūksta tam, kad ir vietinės reikšmės keliuose mažėtų žuvusiųjų skaičius. Panaudojant tą gerąją praktiką, kurią jau esame atlikę kartu su savivaldybių atstovais reikia spręsti problemas miestuose ir rajonų savivaldybėse“, ‒ kalbėjo ministras.

Eismo įvykių statistikos duomenimis, šiemet nuo metų pradžios Lietuvos keliuose žuvo 163 žmonės, pernai atitinkamu laikotarpiu – 164. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės keliuose žuvo 17 žmonių mažiau, tuo tarpu miestų gatvėse ir vietiniuose savivaldybių keliuose žuvusiųjų skaičius padidėjo 16.

Iš visų savivaldybių daugiausia žmonių žuvo Vilniaus mieste (14), Anykščių ir Kauno rajonuose (po 7). Eismo įvykių labiausiai padaugėjo Vilniaus apskrityje.

Saugaus eismo inžinerinėms priemonėms priemonėms, tokioms kaip žiedinės sankryžos, atitvarai, asfalto dangos kokybės gerinimui skirta daugiau nei 100 mln. litų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Nuo rugpjūčio 18 d. Baltarusijoje įsigaliojo nauja negabaritinių ir sunkių krovinių gabenimo tvarka.

Transporto priemonėms gabenančioms minėtus krovinius draudžiama:

• Judėti be specialaus leidimo arba pažeisti leidime nurodytas sąlygas, nukrypti nuo maršruto ar daryti neleistinus leidimo pakeitimus.

• Viršyti leidime nurodytą maksimalų greitį.

• Vykdyti pervežimus intensyviai krentant sniegui, formuojantis plikledžiui ar esant matomumui mažesniam nei 100 m.

• Vykdyti pervežimus tamsiu paros metu, kuomet krovinio gabaritai viršija numatytą maksimalų plotį ar kitus gabaritus, kuriuos viršijus reikalinga palyda. Išimtis taikoma, jei leidime leidžiama judėti tamsiu paros metu.

• Sustoti specialiai tam nepritaikytose aikštelėse esančiose ne kelyje.

• Tęsti pervežimą, jei atsiranda techninių problemų, kurios kenkia bendram eismo saugumui.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Automobilių gamintojas KamAZ kreipėsi į Federalinę muitinės tarnybą reikalaudamas sugriežtinti sunkvežimių importo iš Kinijos kontrolę. Kompanijos atstovas pareiškė, jog „KamAZ“ vadovybė atliko savo tyrimą, kaip organizuojamas kiniškų sunkvežimių importas į Tolimuosiuos Rytus.

Tyrimas atskleidė, kad importininkai dažnai sumažina sunkvežimių muitinę vertę ir įformina naudotus automobilius kaip naujus. Tokiu būdu pardavėjai „numuša“ galutinę automobilių kainą. Be to, „KamAZ“o duomenimis, kiniškų sunkvežimių dokumentuose dažnai nurodytas ekologinis standartas EURO-3, nors legaliai jie galėtų gauti tik EURO-2 sertifikatus. Tokios klasės automobilius draudžiama eksportuoti į Rusiją. Jie taip pat kainuoja 150-200 tūkst. rublių pigiau nei rusiški analogai.

„KamAZ’o” atstovas pabrėžė, kad daugiausia pažeidimų pastebėta 14-40 tonų krovumo automobilių segmente, kuriame specializuojasi Rusijos koncernas. 2012 m. pirmą pusmetį technikos importas iš Kinijos į Rusija padidėjo 2,8 kartais ir viršijo 4129 automobilius. Bendras sunkvežimių importas į šalį sudarė 55 200 sunkiasvorių automobilių per šių metų pirmus 6 mėnesius.

Anksčiau „KamAZ“ teigė, kad nelegalus sunkvežimių importas iš Kinijos lėmė kompanijos dalies sumažėjimą Rusijos sunkvežimių rinkoje: 2012 m. pirmą pusmetį ji sudarė 35,6 proc. lyginant su 39,1 proc. 2011 m. tą patį laikotarpį.

Kinijoje gaminami beveik visų klasių sunkvežimiai. Žinomiausi iš jų – Fo¬ton, САМС, Dong¬feng ir Ha¬nia.

Rusijos valdžia aktyviai palaiko šalies automobilių gamintojus jų kovoje su užsienio kompanijomis. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo padidinti naudotų automobilių muitai. Rusijai įstojus į PPO importo ribojančių muitų teko atsisakyti. Vietoje jų nuo rudens Rusija įveda utilizacijos mokestį. Užsienietiškų lengvųjų automobilių utilizacijos mokestis sudarys 20-45 tūkst. rublių priklausomai nuo variklio tūrio. Sunkvežimių – 150-400 tūkst. rublių priklausomai nuo automobilio svorio.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Matant kaip desperatiškai bandoma inicijuoti asociacijos „Linava“ atžvilgiu įvairius tyrimus, kaip intensyviai ji skundžiama įvairioms institucijoms, netgi bandoma atvirai jas spausti bei įtakoti priimti kažkam naudingus sprendimus, susidaro įspūdis, kad trečiosioms jėgoms labai parūpo sėkmingos Lietuvos vežėjų verslo pozicijos.

Esame stipri ūkio šaka, generuojanti apie dešimtadalį šalies BVP, tad norinčiųjų lemti jos sėkmingą ar mažiau sėkmingą darbą, ypač tarptautinėse rinkose, netrūksta. Bandymų diskredituoti Lietuvos vežėjus ir noro sumenkinti jų įvaizdį buvo visuomet, tačiau savo geru darbu įrodėme, kad esame kietas riešutėlis įvairaus plauko lobistams ir užsienio šalių konkurentams.

Mus stebina verslininkų vardu pasisakančiųjų kai kurių asocijuotų struktūrų bandymas tiesiogiai kištis į valstybinių kontroliuojančiųjų institucijų darbą. Šiuo atveju apskundus Lietuvos Konkurencijos tarybą Seimo kontrolieriui, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) akivaizdžiai peržengė etikos normas, jau nekalbant apie tai, kad rimtai organizacijai, tokiai kaip LVDK, vertėtų atsakyti į jai Konkurencijos tarybos užduotus klausimus ir ramiai sulaukti tyrimo pabaigos. Kodėl nenori ar negali LVDK atsakyti į kontroliuojančiosios institucijos paklausimus galima tik spėlioti, tačiau iš to kaip buvo keliamas klausimas dėl tyrimo objekto – TIR sistemos veikimo Lietuvoje, matyti, kad komeptencijos šioje srityje LVDK generaliniam direktoriui D. Arlauskui trūksta. Galbūt asociacija „Linava“ padėtų suteikti reikiamų žinių šioje srityje, turime kvalifikuotų lektorių TIR sistemos tema dėstančių mūsų mokymo centre.

LVDK generalinio direktoriaus iniciatyva skųsti valstybinėms institucijoms vežėjų asociaciją „Linava“ nustebino ir Lietuvos pramonininkų konfederaciją, kurios vadovas Gediminas Rainys teigė nesuprantantis, „ką D. Arlauskas pametė, ir ką tikisi rasti „Linavoje“. Kelių transportą reglamentuojančių teisės aktų ir tarptautinių konvencijų taikymas vežėjų darbe yra specifinė, gilių žinių ir ilgametės patirties reikalaujanti sritis. Norint suprasti kaip veikia ir kuo grindžiama ši sistema, kiekvienam transporto įmonės vadovui būtina išmokti TIR konvencijos pagrindus, ir išlaikyti atitinkamą egzaminą. Šie klausimai neturėtų būti politizuojami ar paverčiami mėgėjiško lygio diskusijomis, nes nuo sėkmingo TIR sistemos veikimo šalyje, kurį užtikrina asociacija „Linava“, priklauso nemažos dalies vežėjų darbo sėkmė. Norinčius daugiau sužinoti kaip veikia TIR sistema ir kuo grindžiamas vežėjų darbas kviesčiau dalykinei diskusijai, nesisvaidant skundais ir kaltinimais.

Asociacija jau pateikė visus atsakymus dėl TIR sistemos veikimo Lietuvos Konkurencijos tarybai ir kitoms institucijoms ir laukia jų išvadų.

Mečislavas Atroškevičius, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rugpjūčio 23 Susisiekimo ministerijoje surengtame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje konstatuota, kad avaringumo situacija šalies keliuose šiemet išliko panaši kaip ir praėjusiais metais. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis atkreipė dėmesį, kad pažangą eismo saugos srityje stabdo prasta padėtis miestų gatvėse.

„Bendra eismo saugos situacija Lietuvoje šiemet nėra blogesnė nei pernai, bet matome akivaizdžią tendenciją, kad valstybinės reikšmės keliuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo 17, tačiau auga didžiuosiuose miestuose. Tai prioritetų klausimas; prastėjanti padėtis miestų gatvėse rodo nepakankamą savivaldybių dėmesį eismo saugai“, – sakė ministras E. Masiulis.

Ministro teigimu, eismo saugai pagerinti būtinas planingas, sistemingas požiūris. Todėl vakar posėdyje kartu su Vilniaus ir Kauno miestų vadovais ir saugaus eismo specialistais buvo analizuojamos eismo įvykių priežastys, svarbiausios problemos ir tendencijos. Kaip vienos iš svarbiausių priežasčių, miestuose lemiančių didėjantį avaringumą ir žuvusiųjų skaičių, posėdyje įvardinta netinkamai įrengtos pėsčiųjų perėjos bei nepakankamas savivaldybių dėmesys eismo saugai.

„Su savivaldybėmis sutarėme dirbti kartu. Prašome, kad jos pateiktų ministerijai savo gatvių ir kelių „juodųjų dėmių“ žemėlapius, saugaus eismo priemonių planus. Taip pat raginame miestų vadovus gatvėms skiriamas valstybės lėšas panaudoti eismo saugai gerinti“, – sakė susisiekimo ministras.

Eismo įvykių statistikos duomenimis, šiemet nuo metų pradžios Lietuvos keliuose žuvo 163 žmonės, pernai atitinkamu laikotarpiu – 164. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės keliuose žuvo 17 žmonių mažiau, tuo tarpu miestų gatvėse ir vietiniuose savivaldybių keliuose žuvusiųjų skaičius padidėjo 16.

Iš visų savivaldybių daugiausia žmonių žuvo Vilniaus mieste (14), Anykščių ir Kauno rajonuose (po 7). Eismo įvykių labiausiai padaugėjo Vilniaus apskrityje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Asociacija UNTRR (Rumunija) pranešė, kad dėl aukštos oro temperatūros Rumunijoje 2012 m. rugpjūčio 24, 25 ir 26 d., nuo 11:00 val. iki 20:00 val. laikinai ribojamas eismas transporto priemonėms nuo 7,5 t ir daugiau.

Apribojimas bus taikomas šiose apygardose: Bihor, Arad, Alba, Hunedoara, Timiş, Caraş Severin, Gorj, Mehedinţi, Vâlcea, Dolj, Olt, Argeş, Teleorman, Dâmboviţa, Prahova, Ilfov, Giurgiu, Călăraşi, Ialomiţa, Buzău, Brăila (žr. http://www.untrr.ro/en/).

Išimtys, kam apribojimai nebus taikomi:

- keleivinis transportas;

- gyvų gyvūnų ir greitai gendančių gyvūninės ar augalinės kilmės produktų;

- avarinių tarnybų transportas;

- laidojimo transportas;

- pašto transportas;

- kuro paskirstymo transportas;

- avarinės transporto priemonės;

- vandens ir maisto tiekimas į riboto patekimo zoną;

- reguliuojamos temperatūros prekių transportas;

- specializuotos sanitarinės transporto priemonės.

Eismo ribojimas Mont Blanc tuneliu

Mont Blanc tunelio administracija pranešė, kad tunelis bus uždarytas transporto eismui nuo rugpjūčio 27 d. 23:45 val. iki rugpjūčio 28 d. 04:00 val.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” pirmąjį šių metų pusmetį gavo 67,68 mln. litų grynojo pelno – 32,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laiku, kai jis siekė 99,959 mln. litų.

“Lietuvos geležinkelių” ikimokestinis pelnas šiemet smuko 31,9 proc. iki 80,989 mln. litų, o pardavimo pajamos padidėjo 5 proc. iki 849,84 mln. litų, rašoma “Lietuvos geležinkelių” pirmojo pusmečio veiklos ataskaitoje.

Įmonės pardavimo savikaina padidėjo 11,4 proc. iki 692,34 mln. litų, veiklos sąnaudos – 14,1 proc. iki 81,283 mln. litų.

Bendrovė per pirmąjį pusmetį gavo 79,763 mln. litų valstybės dotacijų ir subsidijų (per visus 2011 metus – 249,813 mln. litų). Įmonės paskolos birželio pabaigoje siekė 433,21 mln. litų, (2011 metų pabaigoje – 456,885 mln. litų).

Šių metų birželio pabaigoje bendrovėje dirbo 10 668 darbuotojai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Reputacijos institutas, veikiantis 30-yje šalių, trečią kartą sudarė aukščiausios reputacijos bendrovių reitingą. Reitinguotų įmonių 100-uke atsirado sunkiojo transporto priemonių ir padangų gamintojai.

Garbingoje ketvirtoje vietoje puikuojasi Vokietijos koncernas „Daimler“ (Mercedes-Benz). Septynioliktoje vietoje randame padangų gamintoją „Michelin“ (Prancūzija), 27-oje – „Goodyear“ (JAV), 34-oje – „Bridgestone“ (Japonija), o 41-oje – „Pirelli“ (Italija).

Pirmosios pozicijos pagal geriausią reputaciją atiteko Vokietijos automobilių gamintojui BMW, Japonijos technologijų gamintoju „Sony“ ir JAV kino ir korporacijai „Walt Disney Company“.

Reputacijos institutas apklausė daugiau nei 100.000 žmonių iš 15 šalių, kad išsiaiškintų, kurios bendrovės turi geriausią reputaciją pasaulyje, kokią įtaką vartotojams daro įmonės reputacija renkantis produktus ar paslaugas. Tyrimas parodė, kad 89 iš 100 aukščiausią reputaciją turinčių bendrovių įvaizdis gimtojoje šalyje yra geresnis nei užsienio rinkose. Tačiau reitinge esančios bendrovės 95% pajamų gauna būtent iš užsienio rinkų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


„Lietuva – patraukli šalis Švedijos verslui“, – teigia Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Iš Švedijos ambasados atlikto tyrimo matyti, kad švediško kapitalo įmonės Lietuvoje labiausiai giria kvalifikuotus darbuotojus, puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, sąlyginai mažas veiklos sąnaudas ir patogią geografinę padėtį. Tarp Lietuvos trūkumų tyrimo respondentai įvardijo uždelstus mokėjimus, susisiekimą oro keliais ir nepasitikėjimą vietos žiniasklaida.

Uždelsti mokėjimai ir prastas susisiekimas oru

Didžiausiais Lietuvos trūkumais Švedijos investuotojai įvardijo mokėjimo terminų nesilaikymą, daug laiko atimančias biurokratines procedūras ir sudėtingą susisiekimą oro keliais. „Neramina atsiskaitymų moralė, tiek valstybinės, tiek privačios įmonės atsiskaito su labai dideliu užlaikymu. Kritikuojama biurokratija, stipriai kritikuojamas oro transportas, Švedija, kuri yra viena pagrindinių Lietuvos investuotojų, yra nepasiekiama oro transportu“, – teigė Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims Mantas Zalatorius.

Patrauklesnę verslui Lietuvą, anot atlikto tyrimo dalyvių, padarytų mokesčių sistemos supaprastinimas ir stabilizavimas, darbo santykių liberalizavimas, tolesnis skaidrumo viešajame sektoriuje stiprinimas.

Korupcija mažesnė nei suvokimas apie ją

„Vienas plačiai tyrime diskutuotas faktas – korupcija. Įdomu, kad dauguma mato korupciją kaip problemą, tačiau patys teigia su tuo tiesiogiai nesusidūrę“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė C. Ruthström-Ruin. Švedijos ambasados atliktame tyrime 67 proc. respondentų teigė, kad korupcija Lietuvoje daro įtaką jų verslui, tačiau tik 15 proc. iš jų pripažino tiesiogiai su ja susidūrę. Pasak Švedijos prekybos tarybos vadovo Baltijos šalims, tai rodo, kad korupcijos suvokimas Lietuvoje yra didesnis nei pats faktas.

„Su korupcija niekada nesusidūriau tiesiogiai, bet žinau, kad viešuosius pirkimus pralaimėjau būtent dėl jos. Kai įmonė pralaimi viešuosius pirkimus, ji turi kažkaip paaiškinti, kodėl pralaimėjo. Korupcija dažniausiai tampa geriausiu paaiškinimu“, – respondentų nuomonę apie korupciją citavo M. Zalatorius.

Nepasitiki žiniasklaida ir ginčų sprendimo problema

Tyrime dalyvavę Švedijos verslininkai išreiškė susirūpinimą ir vietos žiniasklaida, didžioji dalis jų (84 proc.) teigė ją vertinantys kaip mažai patikimą arba tik iš dalies patikimą informacijos šaltinį. „Buvo išsakyta nuomonė, kad kartais konkurentai naudojasi jiems priklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis siekdami konkurencinio pranašumo“, – kalbėjo M. Zalatorius.

Anot Švedijos prekybos tarybos vadovo Baltijos šalims, tyrime dalyvavę respondentai pasisakė abejojantys ir mūsų šalyje veikiančia ginčų sprendimo sistema. Vieno iš respondentų žodžiais, „Lietuvoje bet kas gali paduoti į teismą bet ką – be jokių pasekmių“. 50 proc. apklaustųjų teigė tik iš dalies pasitikintys šia sistema, 5 proc. mūsų šalyje veikiančią įstatymų bazę įvertino kaip nepalankią savo veiklai.

Džiaugiasi darbuotojais, tačiau įžvelgia ir jų trūkumų

M. Zalatorius pabrėžė, kad Lietuvos politinė situacija pastaraisiais metais yra stabili, tuo džiaugiasi Švedijos investuotojai. Taip pat yra gana lengva įeiti į Lietuvos rinką, o rinkos pelningumas yra geras. 61 proc. apklaustųjų teigė, kad į Lietuvos rinką ateiti labai lengva, 59 proc. respondetų teigė tikintys, kad santykis tarp darbo produktyvumo ir mokamo atlyginimo darbuotojams yra geras. Likusieji 41 proc. išreiškė nuomonę, kad atlyginimai Lietuvoje yra per maži.

Vertindami Lietuvos darbuotojus, apklausoje dalyvavę švediško kapitalo įmonių vadovai teigė, kad lietuviai yra labai sunkiai dirbantys darbuotojai, tačiau didžioji dalis apklaustųjų pasisakė manantys, kad darbe jie labiausiai stokoja iniciatyvumo ir kūrybiškumo.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, birželį ir liepą eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, skaičius pasiekė šių metų rekordą. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, vasarą daugiausiai eismo įvykių įvyksta dėl viršyto greičio.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų birželio ir liepos mėnesį vidutiniškai buvo registruota po 300 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, – 30 proc. daugiau nei šių metų žiemą ar pavasarį. Statistiškai daugiausiai skaudžių eismo įvykių šiemet teko Marijampolės, mažiausiai – Utenos apskrities gyventojams.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis pasakoja, kad rudenį, žiemą ir pavasarį dažniausiai eismo įvykių priežastimi tampa sudėtingos vairavimo sąlygos, tuo tarpu vasarą nelaimes iššaukia greičio viršijimas. „Dėl viršijamo saugaus greičio vairuotojai dažniausiai nesuvaldę automobilio nuvažiuoja nuo kelio, apsiverčia, taip pat dažnai nespėja sustabdyti ir atsitrenkia į priešais važiuojančius automobilius, šalikelėje augančius medžius ir stovinčius stulpus“, – teigia N. Giedraitis.

Draudimo eksperto teigimu, šiemet vidutinė vairuotojų eismo įvykio metu patiriama žala kasko ir privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės draudime sudaro panašiai kaip ir tuo pačiu laikotarpiu pernai – apie 2,3 tūkst. litų. „Dėl greičio viršijimo kilę eismo įvykiai išsiskiria savo žalos dydžiu. Po tokių avarijų didžioji dalis automobilių apskritai apgadinami nebepataisomai, jų remontas tampa ekonomiškai netikslingas. Dėl lėkimo žalos ženkliai lenkia vidutinį žalos dydį, jos gali siekti ir keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių litų, nepamatuojamo masto nelaimė tampa, kai sužeidžiami ar žūsta žmonės“, – pasakoja draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas.

N. Giedraitis atkreipia dėmesį, kad viršijant greitį laiko sutaupoma minimaliai, tuo tarpu rizika patirti eismo įvykį, susižeisti bei sužeisti kitus eismo dalyvius ar net žūti ženkliai išauga. Vairuotojai raginami laikytis ne tik leidžiamo, bet saugaus greičio, kuris esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms, gali net nesiekti kelio ženkluose nurodytų skaičių.

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ sausio-liepos mėnesiais jau išmokėjo ir rezervavo 3,3 mln. Lt. už įvykius, kuriuose kaltininkas buvo sunkusis transportas. Skaičiai panašūs buvo ir praėjusiais metais, todėl sumos žaloms atlyginti – nemažėja.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjus pirmam šių metų pusmečiui, paaiškėjo, kad dalis iš didžiojo septyneto vilkikų gamintojų pirmąją metų dalį vertina neigiamai ir yra pakankamai nusivylę rezultatais. Labiausiai tai paveikė „MAN”, „Scania” ir „Daimler“ koncernus.

Šių vilkikų gamintojų finansiniai rodikliai nėra geri, tuo metu „Volvo“ ir „DAF“ valdanti „Paccar“ šiuo metu skųstis negali.

Prasčiausioje situacijoje koncernas „MAN“, kurio pirmojo pusmečio pelnas sumažėjo 95 proc. jei lygintume su analogišku periodu praėjusiais metais. Šiais metais uždirbta 40 mln. Eur., o praėjusiais – 854 mln. Eur.

„Scania“ pardavimai krito 10 proc. ir iš viso sudarė 4,6 mlrd. Eur. Antrajame pusmetyje kompanija tikisi šiuos rodiklius pagerinti.

Kompanija „Daimler“ pateikė labai įdomius skaičius. Nors jų vilkikų pardavimai padidėjo 34 proc., tačiau visos kompanijos pelnas mažėjo 11 proc. Vokiečiai tikisi, kad ir toliau jų vilkikų pardavimai augs, o tai turėtų stabilizuoti ir pačią kompaniją.

„Paccar“ pajamos padidėjo 24 proc. jei lygintume su analogišku periodu praėjusiais metais. „Volvo“ nors turėjo nežymų kritimą, tačiau antrajame ketvirtyje fiksavo 6 proc. pakilimą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Asociacija “Linava” iš neoficialių šaltinių gavo informaciją, kad šiomis dienomis Rusijos Federacijos Smolensko valstybinės autotransporto priežiūros valdybos pareigūnai griežtai kontroliuoja krovinius, gabenamus iš Lietuvos terminalų ir muitinės sandėlių, reikalaudami tokiems vežimams trečių šalių leidimų.

Todėl vežėjams rekomenduojame atkreipti dėmesį atliekant prekių lydinčiųjų ir transporto dokumentų įforminimą Lietuvos terminaluose bei muitinės sandėliuose ir teikti vairuotojams atitinkamas instrukcijas. Ypatingai būtina atkreipti dėmesį į CMR važtaraščio 1, 4 ir 22 grafų pildymą, nes, jeigu pareigūnui kyla įtarimų, kad krovinys gabenamas ne iš Lietuvos terminalo ar muitinės sandėlio, tikrinami kiti dokumentai.

Taip pat primename, kad Asociacija “Linava”, siekdama operatyviai spręsti vežėjų problemas Rusijos Federacijoje, yra pasirašiusi sutartį su Rusijos teisinių paslaugų firma Eurazijos transporto operatorių susivienijimas “Evrazoto”. Sutartyje yra numatyta, jog teisinė pagalba teikiama asociacijos nariams, jei sulaikomos transporto priemonės pasienio postuose ar kelyje. Šios firmos teisininkai reaguoja į nepagrįstus Rusijos kontroliuojančių institucijų pareigūnų reikalavimus dėl trečių šalių leidimų taip pat pareigūnams delsiant išduoti reikiamus dokumentus ar trukdant baigti krovinio pristatymo procedūrą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tikėtina, kad Klaipėdos uoste veikė gerai organizuotas kuro grobstymo tinklas, nors liepos 5-ąją buvo sulaikyti tik 4 locmanų katerių įgulų nariai.  Devynių Uosto direkcijos turimų laivų, kurą grobstyti galimybę turėjo tik trijų locmanų katerių, kurie dirba ir naktimis, įgulų nariai, skelbia “Vakarų Ekspresas”.

Trijų locmanų katerių darbui užtikrinti per mėnesį užtenka apie 20 t kuro, o buvo sunaudojama gerokai daugiau – per 40 t. Kilus triukšmui, jau liepą Uosto direkcijos laivų kuro sunaudojimas sumažėjo 45 proc. Tačiau teisėsaugos institucijos pareigūnai paėmė ne tik žymėtą neakcizinį dyzeliną, kuris naudojamas Uosto direkcijos kateriuose, bet ir apmokestintą akcizu, kurį naudoja kiti laivai.

Todėl ir atsirado versija, kad uoste egzistavo labai gerai organizuotas kuro grobstymo tinklas, kuriame dalyvavo ir Uosto direkcijos darbuotojai.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, “norėtųsi, kad uždarius vartelius kuro vagystėms pas mus, tai reikštų, kad nutraukiamos vagystės visame uoste”.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt