KROVINIŲ GABENIMAS GELEŽINKELIAIS EUROPOS VIDUJE: YRA VILČIŲ?

%2019 %10 %16

Keturi krovinių gabenimo banginiai – automobilių, oro, jūrų ir geležinkelių transportas. Kuris iš jų didesnis ir pastovesnis? Apie tai kalbamės su įvairiais specialistais, pokalbių tema – krovinių gabenimas Europos viduje. Apie krovinių gabenimą geležinkeliais mums papasakojo transporto ir logistikos kompanijos „AsstrA" Europos regiono Geležinkelių skyriaus vadovė Eva Trochimiuk.

- Eva, kaip galėtumėte apibūdinti šios dienos Europos vidaus rinkos geležinkelių situaciją?

Geležinkelių pozicija Europos transporto rinkoje 2019 metai dar labiau susilpnėjo lyginant su gabenimu automobiliais. Nepaisant teigiamų tendencijų, kol kas nepavyko grįžti prie apimčių, buvusių iki 2009 m. krizės.

Augimo tendencija juntama, bet tik vietomis. Intensyviai naudojamasi geležinkeliais Šiaurės ir Vakarų Europoje, įskaitant Angliją, Austriją, Daniją, Vokietiją ir Belgiją. Geležinkelių tinklas šiose šalyse naudojamas 70 % daugiau negu vidutiniškai ES.

Lenkijos gabenimų geležinkeliais rinka yra gerokai liberalesnė. Lenkijoje yra daugiau kaip 70 privačių vežėjų, valstybiniam sektoriui priklauso likusieji 51 %. Todėl nors ir matomas didėjimas, bet jis nedidelis, nes nėra nuolatinės valstybinio sektoriaus paramos. Taip, 2018 metai buvo išskirtinai sėkmingi Lenkijos valstybiniams geležinkeliams (РКР - Polskie Koleje Państwowe). Tačiau 2019 m. gegužės mėnesį krovinių gabenimo apimtys nukrito 6 %. Daug vilčių Lenkijos vežėjai siejo su konteineriniais traukiniais iš Kinijos. Didelis paklausos šuolis, apie kurį daug buvo kalbama vyriausybės lygiu ir žiniasklaidos priemonėse, kol kas taip ir neįvyko. Nepaisant to, gabenimų geležinkeliais paklausa yra: mėnesiui į priekį sudaroma eilė prie montuojamų platformų, cisternų, specialių vagonų.

Lenkija vykdo pačią stambiausią geležinkelių programą Europoje. Vyriausybė numatė geležinkelių transporto plėtrą. Per artimiausius 10-12 metų į geležinkelių sektorių bus investuota 100 mlrd. zlotų (daugiau kaip 23 mlrd. eurų). Šie pinigai bus skiriami iš valstybės biudžeto ir europinių fondų. Šiandien investicijoms jau skirta 66 mlrd. zlotų, iš kurių 40 mlrd. skyrė ES.

Statomas jungčių tinklas, kuris palengvins prekių gabenimą iš Vakarų į Rytus, iš Šiaurės į Pietus ir, be abejo, atgal. Lenkijos geležinkeliai nori sujungti Baltijos regioną su Adrijos ir Juodąja jūromis. PKP pasirašė sutartis su Italijos, Lietuvos geležinkelių bendrovėmis, taip pat su Vyšegrado ketvertu, vienijančiu keturias Centrinės Europos valstybes – Lenkiją, Čekiją, Slovakiją ir Vengriją. PKP Cargo, Lietuvos geležinkelių (LG) ir Italijos valstybinės geležinkelių sistemos Mercitalia atstovai teigia, kad bendradarbiaudami gali sėkmingai gabenti krovinius tarp Pietų ir Šiaurės Europos šalių. Tai strateginis projektas, kuris atitinka „Trijų jūrų iniciatyvos" (teritorijos tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų) idėją. Kelerių pastarųjų metų laikotarpiu šių gabenimų daugėja, tą liudija ir daugiarūšių gabenimų augimas Lenkijoje ir Europoje. Galima tvirtai teigti, kad ši tendencija išliks artimiausiais metais, nes vis daugiau prekių bus gabenama konteineriniais traukiniais tarp Europos ir Azijos.

Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, galima sakyti, kad geležinkelių transportas, nors ir lėtai, bet vystysis. Juk šios rūšies transportas gabenant ilgais atstumais (didesniais kaip 300 km) tebėra pigesnis už bet kurį kitą. Be to, Europoje didelis dėmesys skiriamas transporto ekologijai. Būtent gabenimo geležinkeliais atveju puikiai dera krovinių išsiuntimo stabilumas, greitis ir mažas poveikis aplinkai.

- Kam naudinga yra gabenti krovinius geležinkeliais Europos viduje? Ar gavę užsakymą, pastebite ryšį „krovinys – transportas"?

Geležinkeliais gabenamos beveik visų rūšių prekės. Tačiau tipinis geležinkelių „klientas" – tai pramonės ir žemės ūkio žaliavos: dideli ir sunkūs kroviniais, kuriuos būtina gabenti dideliais atstumais. Anglis, nafta, gamtinės dujos, metalas, grūdai, statybinės medžiagos ir chemijos pramonės produktai. Vienu vagonu galima nugabenti 60 tonų tokių krovinių iš karto, o tokį patį kiekį nugabenti keliais reikėtų 3 automobilių. Traukinys Europoje gabena 1 500 tonų krovinį vienu kartu. Konteinerinis traukinys – tai 42 konteineriai po 40 pėdų kiekvienas. Pakrovimo gebos požiūriu geležinkelių privalumas neginčijamas.

Be to, geležinkeliai – tai puikus variantas tiems klientams, kurie planavimui skiria daug laiko. Europos Sąjunga priklauso nuo naftos importo iš trečiųjų šalių, ir tai turi reikšmingą įtaką gabenimo užsakymams automobiliais. Traukiniai daugiausia yra elektrifikuoti, daugelio geležinkelio linijų užsakymai daromi metams ir keičiami tik išimtiniais atvejais. Pasirinkus gabenimą geležinkeliais, laimima dėl gabenimų reguliarumo, nepriklausymo nuo oro sąlygų ir aukščiausio lygio saugumo.

Kalbant apie geležinkelių privalumus, reikia paminėti ir trūkumus. Retas atvejis yra nutiesti privažiavimo bėgiai prie gamyklų ar sandėlių, juos turi tikrai ne kiekviena bendrovė, todėl first mile ir last mile dažniausiai tenka automobiliams. Perkrovimas pailgina gabenimo laiką ir didina transportavimo sąnaudas.

- Kokios yra geležinkelių perspektyvos?

Europoje geležinkeliai laikomi pagrindiniu problemų, susijusių su didėjančia paklausa, kelių užimtumu, energijos taupymu ir CO2 išmetimo mažinimu, sprendimo įrankiu. ES tikslas – iki 2030 metų 30% geležinkelių dalis krovinių gabenimo srityje. Todėl daugiamilijoninės investicijos skiriamos terminalų kompleksų kūrimui, judėjimo valdymo modernizavimui ir subsidijoms.

Pavyzdžiui, Vokietija geležinkelių operatoriams teiks valstybės paramą. Numatoma, kad bus sumažinta kaina už prieigą prie geležinkelių daugiau kaip 45 %. Valstybės kompensacijos padeda užtikrinti, kad krovinių srautai vietoj gabenimo automobilių transportu būtų perduoti geležinkelių transportui.

Šveicarijoje krovinių traukinių operatoriai jau gauna iki 40 % nuolaidą rinkliavoms už naudojimąsi geležinkeliais, taip pat nuolaidą gabenimui naktiniais traukiniais. Šveicarijoje vairuotojai moka papildomus mokesčius (kongestii – išlaidos, kurios yra įtrauktos į kuro kainą). Tai padeda sulyginti gabenimo geležinkelių ir automobilių transportu galimybes.

Lenkijai yra skirta lėšų iš Europos biudžeto geležinkelių tiesimui, infrastruktūros vystymui ir intermodalinių terminalų statybai.

Geležinkelių rinka keičiasi. Tai pastebima, jei įvertinsime, kas dabar važiuoja geležinkeliais: platformos su konteineriais, pusvagoniai ir cisternos. Vis mažiau matome dengtų vagonų. Matoma tendencija krovinius gabenti konteineriais, nes tai gerokai mažina išlaidas, trumpina laiką ir supaprastina perkrovimą. Gabenimas konteineriais ir yra geležinkelių potencialas.

Konteinerių alternatyva Europoje – tai gabenimas kontreileriais. Tokiu atveju sunkvežimiai arba treileriai, kuriais turi būti gabenamas krovinys dideliais atstumais, atvyksta į geležinkelio platformą ir gabenami geležinkeliais. Toks gabenimo būdas labai populiarus Europoje, ypač Europos Sąjungos šalyse per Alpes vedančiuose maršrutuose. Šiais metais Malaševičiuose pradėtas statyti kontreilerių terminalas, kurį numatoma ateityje sujungti su tokiu terminalu Maskvoje.

Tose šalyse, kuriose intermodalinių gabenimų geležinkeliais dalis jau yra reikšminga, gabenamų krovinių apimtis ir dalis transporto rinkoje auga arba bent jau nemažėja. Pavyzdžiui, taip jau yra Austrijoje, Portugalijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Šveicarija, kuri didžiuojasi pačiu didžiausiu Europoje krovinių gabenimo geležinkeliais procentu (37,4 %), tuo pačiu pasižymi ir didžiausiu intermodalumo procentu geležinkeliuose – daugiau kaip 70%. Vokietijoje tai sudaro 38%, Austrijoje ir Portugalijoje – po 30%.

- Kaip logistikos kompanijos dalyvauja šiuose globaliuose pokyčiuose?

Šiuolaikinės logistikos valdymo sistemos derina keturių rūšių transportą ir automatiškai sudaro kombinuoto gabenimo maršrutus. Todėl inermodalumas jau tapo vienu iš „AsstrA" šiuolaikinės logistikos verslo principų. Neužtenka klientui pasiūlyti tik automobilį arba tik gabenimą lėktuvu. Be to, „AsstrA" vysto geležinkelių sektorių ES viduje, nes turi tiesiogines sutartis su ES linijomis ir terminalais. Kuriamas nuosavų greitųjų traukinių projektas. Geležinkeliai – tai daug žadanti kryptis Europos vidaus rinkoje.

 

AsstrA Associated Traffic AG

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt