Naujasis energijos amžius: kokį vaidmenį ES energetikos raidoje prisiims Lietuva?

%2017 %09 %22

 

Pasaulinės tendencijos atspindi akivaizdžius pokyčius energijos gamybos ir vartojimo srityje. Paryžiaus klimato sutarties pasirašymas įpareigojo pasaulio valstybes prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, numatant netaršios gamybos plėtros viziją šalių nacionalinėse strategijose. „Šiems ambicingiems tikslams įgyvendinti reikalingi specialistai, gebantys kurti ir įgyvendinti inovatyvius sprendimus“, – sako Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centre nuo 2007 metų dirbantis dr. Vytis Kopustinskas.

Permainos Europos Sąjungos energetikos raidoje labai ženklios. Energetinis saugumas, energetikos rinkų integracija ir skaitmenizacija, šaltinių ir gamybos diversifikacija, vartojimo efektyvumas, išmanaus tinklo plėtra ir inovacijos – nebeatsiejami ateities energetikos palydovai, lemiantys pokyčių būtinybę šioje srityje.

Lietuvos valstybės, jos piliečių ir verslo poreikių užtikrinimui svarstoma Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija numato esmines kryptis iki 2020 ir 2030 metų bei pateikia 2050 metus siekiančią viziją.

Pagrindinis akcentas tenka atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai, kurie patikimai ir saugiai aprūpins vartotojus elektros energija kartu su lanksčia ir patikima generacija iš kitų netaršių energijos šaltinių. Numatoma, kad iki 2050 m. 80 proc. šalies energijos poreikio bus gaminama iš netaršių šaltinių.

Pasak V. Kopustinsko, šalies konkurencingumas, ekonomikos augimas ir piliečių gerovė priklauso nuo patikimai tiekiamos energijos, tad būtina plėtoti vietinės elektros energijos gamybą, o ne remtis importo galimybėmis.

„Šiems ambicingiems tikslams įgyvendinti reikalingi specialistai, gebantys kurti ir įgyvendinti inovatyvius sprendimus, nes ateityje laukiantys iššūkiai yra tikrai dideli. Pagalvokime apie dar prieš keliolika metų negirdėtas kibernetinio saugumo problemas ar padažnėjusias klimato kaitos sukeltas stichines nelaimes“, – sako V. Koputinskas.

Netolimoje ateityje Lietuvos laukia didelis iššūkis – elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema, kuri turėtų būti įgyvendinta iki 2025 metų. Tai strateginis šalies saugumo prioritetas, užtikrinantis ne tik įsiliejimą į bendrą ES energetikos infrastruktūrą, bet sąlygojantis valstybės saugumą, konkurencingumą ir ūkio augimą.

Energijos gamyba – verslas

Turima Lietuvos energetikos infrastruktūra sudaro prielaidas užtikrinti saugų energijos tiekimą ir gamybą, tačiau vietinės generacijos vystymas turėtų būti vykdomas plėtojant energetikos technologijas.

Siekiama skatinti paskirstyto generavimo technologijų, apjungiančių išmanias namų energetikos sistemas, plėtrą, vystyti energetikos sektoriaus optimizavimo informacines technologijas (IT), organizuoti perspektyvių technologijų eksperimentinę plėtrą ar aplinkai palankių inovacijų inkubatorius bei skaitmeninių sprendimų mokslo centrus.

V. Kopustinsko įsitikinimu, visa tai įgalintų Lietuvą tapti energetikos technologijas kuriančia ir eksportuojančia šalimi, garantuotų patikimą vietinę energijos gamybą ir investicijų pritraukimą.

„Juk kiekvienos valstybės tvarios energetinės sistemos plėtros garantas – inovatyvūs sprendimai ir išsilavinę, naujoves kuriantys ir įgyvendinantys specialistai“, – sako V. Kopustinskas.

Specialistų poreikis

„Energetikos ateitis – išmaniųjų elektros tinklų ir išmanių vartotojų sistema, kurioje gamyba nebėra koncentruota keliuose objektuose, bet patys vartotojai tampa ir nedideliais gamintojais. Tam jau dabar reikalingi išmanias technologines sistemas kuriantys, gaminantys ir prižiūrintys specialistai“, – teigia V. Kopustinskas. Pasak jo, patiriami reikšmingi technologiniai iššūkiai reikalauja pokyčių ir šios srities specialistų rengimo procese.

Energetikos kompanijos yra vienos iš moderniausių ir plačiausiai taikančių inovatyvias technologijas elektros energijos gamybai, perdavimui ir skirstymui. Tad esami ir būsimi specialistai turėtų įvaldyti išmaniąsias valdymo sistemas, skaitmeninius informacinių technologijų sprendimus, modernias atsinaujinančių išteklių energetikos technologijas, suprasti ir analizuoti elektros energetikos rinkas, jų pokyčius. Tai, pasak V. Kopustinsko, išpildytų Lietuvos energetikos sektoriaus viziją sukurti pažangią energetiką, aprūpinančią šalį aplinkai draugiška energija.

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt