Europos investicijų bankas (EIB) įsipareigojo investuoti 20 mln. eurų į 100 mln. eurų fondą „BaltCap Infrastructure Fund“, skirtą infrastruktūros projektams finansuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Fondą įsteigė „BaltCap“, didžiausias investuotojas į privatų ir rizikos kapitalą regione. EIB paramą garantuoja Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – pagrindinis Europos Komisijos Investicijų plano Europai, dar vadinamo „Junckerio planu“, ramstis, kuriuo siekiama sutelkiant privačias investicijas Europos Sąjungoje įveikti šiandieninį investicijų trūkumą.

„BaltCap Infrastructure Fund“ pirmiausia teiks vystymo kapitalą transporto, energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams Baltijos šalyse. Fondo investavimo strategija grindžiama aukščiausiais aplinkos apsaugos, socialiniais ir valdymo standartais ir klimato kaitos švelninimo kriterijais. Ypač didelės investicijos skiriamos nuosavo kapitalo finansavimui energetikos infrastruktūros, atsinaujinančiosios energijos (vėjo, saulės ir biomasės) gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, pvz., viešųjų erdvių apšvietimui. Dėl šių investicijų pagaminama energija iš dalies pakeis energiją, gaminamą naudojant iškastinį kurą, ir padės sumažinti gamybos metu išmetamų CO2, NOx ir SO2 kiekį. Be to, fondas numato investuoti ir į kitus sektorius, pvz., transporto infrastruktūrą (oro uostus, kelius) ir socialinę infrastruktūrą (mokyklas, universitetus, ligonines).

„BaltCap Infrastructure Fund“ įsteigtas 20-ies metų laikotarpiui; tikimasi, kad investicijoms į viešąją infrastruktūrą jis sutelks 480 mln. EUR. Įgyvendinant ir naudojant fondo investicijas regione bus sukurta nemažai naujų darbo vietų (apie 4 000 darbuotojų, skaičiuojant asmens darbo metais statybų laikotarpiu, ir 245 tiesioginės darbo vietos, skaičiuojant visu etatu dirbančius žmones objektą eksploatuojant).

Įsipareigojęs investuoti 20 mln. EUR, EIB tapo pagrindiniu fondo investuotoju. Kiti fondo investuotojai: Šiaurės šalių aplinkos finansų korporacija, SEB, „Swedbank“ ir LHV pensijų fondai, „Swedbank Life Insurance“ ir kiti instituciniai investuotojai.

EIB pirmininko pavaduotojas Ambroise Fayolle, kuruojantis ir ESIF, sako: „Telkti privačiojo sektoriaus lėšas strateginėms investicijoms – pagrindinis ESIF tikslas, todėl džiaugiamės bendradarbiavimu su fondu „BaltCap Infrastructure Fund“, nes jis yra pirmasis infrastruktūros fondas Baltijos šalyse, siekiantis pritraukti privačių investuotojų infrastruktūros projektams finansuoti. Šis fondas gali patenkinti didėjančius investicijų poreikius regiono transporto, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuose. Dažniausiai jis stengiasi tenkinti nuolatinę ir vis didėjančią nuosavo kapitalo paklausą infrastruktūros projektams įgyvendinti. Taigi jis skatina ekonomikos augimą didindamas Baltijos regiono konkurencingumą ir gerindamas verslo aplinką. Lygiai taip pat svarbu, kad fondas sukurs naujų darbo vietų, o finansuodamas atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus reikšmingai prisidės įgyvendinant klimato kaitos darbotvarkę.“

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka pažymi: „Kaip vienam iš Europos investicijų banko valdytojų, man labai džiugu dėl regionui pritrauktų lėšų. Tikiu, kad šis alternatyvus finansavimo šaltinis ne tik prisidės prie Lietuvos ekonomikos skatinimo ir konkurencingumo didinimo, tarptautinių, institucinių ir privačių investicijų augimo, bet ir teigiamai paveiks tolesnę Baltijos regiono privataus ir rizikos kapitalo rinkos plėtrą, sustiprins Baltijos šalių partnerystę ir bendradarbiavimą.“

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Investavimas į infrastruktūrą Europoje gerėja, bet dar daug ką turime nuveikti. Paramos „BaltCap“ infrastruktūros fondui susitarimas – geras pavyzdys, kaip ESIF išteklius galime panaudoti tokioms investicijoms mobilizuoti. Mane ypač džiugina, kad pagal šį susitarimą bus remiama energetikos infrastruktūra, atsinaujinančios energetikos plėtojimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Remdami šiuos sektorius klojame pamatus ekonomikos augimui ateityje.“

„Baltijos šalių ekonominis konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo turimos infrastruktūros kokybės. Šiuo metu didžioji dalis transporto, energetikos ir socialinės infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo projektų Baltijos šalyse finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybių biudžeto, tačiau to nepakanka augančios ekonomikos poreikiams tenkinti. Iš Baltijos valstybių investicijų programų matome, jog finansavimo trūkumas per ateinančius 5 metus sieks 6 mlrd. eurų. Tikėtina, jog vėliau finansavimo trūkumas dar labiau didės dėl sumažėjusių lėšų iš Europos Sąjungos“, – teigia „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis.

„Panaudodami privačias institucinių investuotojų lėšas esame pasirengę Lietuvai, Latvijai ir Estijai padėti sumažinti trūkstamo finansavimo poreikį ir įgyvendinti infrastruktūros investicijų programą. Tai ypač svarbus finansinės inžinerijos pasiekimas regione, nes kurdami infrastruktūrą ateities kartoms pirmą kartą panaudosime vietinių pensijų fondų lėšas“, –pažymi Š. Stepukonis.

BaltCap Infrastructure Fund