Įgyvendinus bendrą Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicinę programą pastatant Universalų birių žemės ūkio produktų krovos terminalą bei naujas krantines – pirsą, Klaipėdos uostas ir kompanija „Bega“ pradėjo funkcionuoti kaip visavertis birios žemės ūkio produkcijos paskirstymo centras.
Su šiuo projektu Klaipėdos uostas stoja į vieną gretą su didžiaisiais Skandinavijos, Vokietijos, Olandijos, Belgijos uostais, kurie orientuojasi į krovinio paskirstymo ir vadinamojo transšipmento (krovinio perkrovimas iš laivo į laivą) paslaugas.
Nauja krovos schema
Ketvirtadienį, birželio 13 d., prie naujai pastatytų Kaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ nuomojamų krantinių – pirso - sėkmingai prisišvartavo pirmasis „Panamax“ tipo laivas - 225 m ilgio sausakrūvis „Medi Kobe“, atgabenęs per 50.000 tonų birios žemės ūkio produkcijos. Iš kitos pirso pusės netrukus buvo pastatytas nedidelis 7 tūkst. t talpos laivas, į kurį minėta žemės ūkio produkcija tiesiogiai perkraunama iš „Medi Kobe“.
Iš viso tokių mažesnių laivų (3000-7000 t talpos), į kuriuos krovinys bus perkraunamas iš „Panamax“ tipo laivo, bus šeši. Jais po Rytų Baltijos uostus bus išskirstyta apie pusė iš Pietų Amerikos atgabentos žemės ūkio produkcijos. Likusi dalis bus sukaupta naujai pastatytame sandėlyje, o vėliau išgabenta geležinkelio vagonais.
Beje, krova iš laivo į laivą ir iš laivo į sandėlį vyksta vienu metu. Tam ant pirso pastatyti 2 mobilieji uostiniai kranai. Tokiu būdu pasiekiami maksimalūs krovos našumai, leidžiantys konkuruoti su minėtais Vakarų Europos uostais, kurie turi didelę patirtį dirbant pagal tokias schemas.
Didelė ekonominė nauda
Pasak Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, galimybės pradėti panaudoti visus naujosios uostinės infrastruktūros ir kompanijos terminalo pajėgumus bei funkcinius pranašumus jau kurį laiką laukė ne tik uostininkai, bet ir krovinių siuntėjai bei gavėjai. Tiesa, ateityje dar laukia infrastruktūros gerinimo darbai rekonstruojant šalia pirso esančias krantines ir išgilinant prie jų akvatoriją.
Šiuo metu dėl gylio apribojimų laivas „Medi Kobe“, kurio dedveitas – beveik 76 tūkst. t, aplaukė pakrautas apie 70 proc. Pasiekus reikiamus gylius, „Panamax“ tipo laivai atplauktų pilnai pakrauti ir tai leistų efektyviau išnaudoti turimus krovos pajėgumus.
Įgyvendinant šį projektą, investicijų į uosto infrastruktūros gerinimą atsipirkimą – labai realus ir greitas, todėl, kad atplaukiantis vienas didelio tonažo laivas pritraukia po 6-10 mažesnių laivų, kuriais išskirstomas atplukdytas krovinys. Tai ženkliai augina valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamas iš uosto rinkliavų. Naudą pajus ir AB “Lietuvos geležinkeliai”, kurių paslaugų prireiks į NVS šalis išgabenant likusią krovinio dalį.
Pravertė profesionalumas ir kompetencija
Pirmojo “Panamax” tipo laivo atvedimui ir švartavimui prie naujojo pirso vadovavo uosto vyr. Locmanas Rimvydas Eitutis, šį procesą kuravo Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.
A. Kuzmarskio teigimu, Klaipėdos uosto kapitono tarnybos ir locmanų profesionalumas, kompetencija bei Klaipėdos uosto direkcijos atlikti uosto gilinimo darbai sudaro galimybes Klaipėdos uoste priimti vis didesnius ir įvairesnius laivus bei kartu didina Lietuvos uosto konkurencingumą.
Padarytos bendros investicijos į birių krovinių paskirstymo centrą siekia per 130 mln. Lt, iš jų 52 mln. Lt – Uosto direkcijos investicijos į pirso statybą, per 80 mln. į Žemės ūkio produktų terminalo statybą, krovos techniką ir technologijas investavo kompanija “Bega”.
UAB KJKK „Bega“
