Ieškomas ūkininkas - geriausias Baltijos jūros draugas
2012 10 25
- Smulkiau
Ketvirtą kartą skelbiamas konkursas "Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas", kuriuo siekiama paskatinti aplinkai palankiais metodais besitvarkančius ūkininkus ir jų pavyzdžiu įkvėpti kitus regiono ūkininkus mažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį Baltijos jūrai. Lietuvos ūkininkai kviečiami susirungti su kitų Baltijos regiono šalių ūkininkais dėl 10 000 EUR (34 500 Lt) prizo.
Eutrofikacija – didžiausia grėsmė jautriai Baltijos jūros ekosistemai. Maždaug pusė eutrofikaciją sukeliančių maistinių medžiagų (60 proc. azoto ir 40 proc. fosforo junginių) į Baltijos jūrą nuteka dėl netvarių žemės ūkio veiklų. Pasaulio gamtos fondas (World Wide Fund for Nature) kartu su Baltijos ūkininkų aplinkosaugos forumu (Baltic Farmers Forum for the Environment (BFFE)) ir kitomis ūkininkų organizacijomis Baltijos jūros regiono šalyse nuo 2009 m. organizuoja "Aplinkai draugiškiausio Baltijos ūkininko" konkursą. Šiuo konkursu siekiama parodyti visuomenei aplinkai palankius ūkininkavimo metodus ir paskatinti ūkininkus, pažangiomis priemonėmis mažinančius neigiamą ūkininkavimo poveikį Baltijos jūrai. Kiekvienoje Baltijos regiono šalyje išrenkamas nacionalinis nugalėtojas, kuris apdovanojamas 1000 EUR (3450 Lt) piniginiu prizu. Iš jų renkamas regioninis "geriausias Baltijos jūros draugas", jo pastangos įvertinamos 10 000 EUR (34 500 Lt) piniginiu prizu.
Lietuvoje Baltijai draugiškiausio ūkininko paieškomis rūpinasi Lietuvos gamtos fondas. "Šiuo konkursu siekiame įkvėpti ūkininkus rinktis aplinkai palankius ūkininkavimo metodus, kuriais galima sumažinti Baltijos jūros teršimą maistinėmis medžiagomis", – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Nerijus Zableckis. "Siekiame parodyti pavyzdžius ūkininkų, kurie savo iniciatyva imasi mažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai labiau nei iš jų reikalaujama, ir randa vertingų sprendimų, kaip sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį į Baltijos jūrą. Dažnai tikima, kad aplinkai draugiški gali būti tik smulkūs ekologiniai ūkiai, tačiau šio konkurso organizatoriams ne kartą teko maloniai nustebti ir įsitikinti, kad ši išankstinė nuostata – klaidinga. Regiono šalyse atsiranda vis daugiau įprastų (ne ekologinių) ir stambių ūkių, kurie imasi mažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai. Vis daugiau regiono ūkininkų supranta, kad racionalus išteklių naudojimas teikia naudą ir aplinkai, ir ūkio biudžetui", – įsitikinęs N. Zableckis.
2011 m. nacionaliniais nugalėtojais Lietuvoje pripažinti ekologinio daržovių ūkio šeimininkai Arūnas ir Daiva Giedrikai iš Biržų r. Šiame karstiniame regione yra labai didelė azoto ir fosforo junginių išplovimo į gruntinius ir paviršinius vandenis rizika. Ūkininkai Giedrikai apdovanojimą pelnė tuo, kad daugiau nei 50-ies rūšių daržoves savo ūkyje augina labai taupiai naudodami tik ekologiškas trąšas ir taip apsaugodami vandenį nuo taršos. Ankstesniais metais apdovanojimą pelnė ūkininkas Jonas Sidaravičius iš Lazdijų r. – už tai, kad jo ūkyje taikoma daug priemonių, kuriomis mažinamas maistinių medžiagų nuotėkis ir tausojama biologinė įvairovė.
Praėjusių metų konkurso regioninis nugalėtojas Marijanas Rakas (Marian Rak) iš Lenkijos buvo apdovanotas už nuoširdų pasišventimą aplinkosaugai ir parodymą, kaip pažangus tradicinis ūkis gali sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį ir tuo pačiu metu tausoti biologinę bei kraštovaizdžio įvairovę. "Man visada rūpėjo gamtos išsaugojimas. Kai supratau, kad mano kaip ūkininko veikla žaloja aplinką, nusprendžiau imtis mažinti neigiamą poveikį", – sako Marijanas Rakas, pripažintas "geriausiu Baltijos jūros draugu" 2011 metais. "Šis apdovanojimas man labai svarbus, juo remdamasis galiu įtikinti kitus ūkininkus, kad mano veiksmai yra reikšmingi svarbiam tikslui – Baltijos jūros išsaugojimui." Ankstesniais metais regiono nugalėtojų laurus buvo pelnę ūkininkai iš Švedijos (2010 m.) ir Suomijos (2009 m.).
Pasaulio gamtos fondas yra įsipareigojęs mažinti eutrofikacijos grėsmę Baltijos jūros ekosistemai, todėl siekia stipriai sumažinti azoto ir fosforo nuotėkį į jūrą, ypatingą dėmesį skirdamas aplinkai palankių ūkininkavimo metodų skatinimui Baltijos jūros baseino teritorijoje.
Registruotis konkurse ūkininkai gali patys, teikti kandidatūras gali ir ūkininkų organizacijos. Konkurso sąlygas ir dalyvio anketą rasite čia: http://www.www.glis.lt/?pid=1&news_id=230 .
Lietuvos gamtos fondas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|