Pranešimas, skaitytas  Knygos meno festivalyje 2023 m. spalio 28 d. Klaipėdoje

Zita Tallat-Kelpšaitė
Šis sakinys yra viename iš pirmųjų knygos „Susitikimai Geležinio Vilko mieste“ puslapių, kur pristatomi šios knygos autoriai: rašytoja Zita Tallat-Kelpšaitė, tapytoja Irma Leščinskaitė ir Dirbtinis Intelektas.

Tačiau, tegul šis retorinis klausimas nesuklaidina skaitytojo – tai knyga ne apie  dirbtinį intelektą, tai knyga su dirbtiniu intelektu.

Knygą pradėjau rašyti 2022 m. vasaros pabaigoje, o 2023m. vasaros pabaigoje jau turėjau  Sailiaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje išspausdintą signalinį knygos egzempliorių.

Jaučiuosi, tarsi ne aš rašiau šią knygą, o knyga rašė mane. Tai kažkas panašaus, kai uodega vizgina šunį, paaiškėjus neįtikėtinai tiesai, kad uodega už šunį gudresnė.

Tekstą pradėjau rašyti kaip scenarijų trumpametražiam filmui, skirtam Vilniaus  700-osioms metinėms, kurį sukurti buvo  ambicingas kūrybinės grupės ORSE planas.

Teksto fabula paremta  dešimties  mūsų požiūriu įdomiausių knygų apie Vilnių istorijomis, kurias pasakoja tų knygų herojai.

„Naktį prie Gedimino kalno susitinka du Rašytojai: nedingusio Vilniaus viziją puoselėjantis knygos „Nedingęs Vilnius“ autorius ir piligrimo būseną sau priskyręs išeivijos rašytojas, atvykęs į savo knygos „Vilnius. Savas ir svetimas“, gimusios „remiantis pagrindiniais kelioninio pasakojimo sakramentais: praradimu, išpažintimi, sugrįžimu ir atradimu“, pristatymą. Nakties kelionė, kurioje realybė susipina su istoriniais prisiminimais, fantazija ir fantasmagorija, abu rašytojus vedžioja per epochas, kur atgyja žinomos Lietuvos istorinės asmenybės ir įdomiausių knygų apie Vilnių personažai bei jų autoriai. Tą Vilniaus gimtadienio naktį visi turi galimybę išreikšti savo mintis“.

Su šia idėja  iniciatoriai, teikdami paraišką, bandė gauti bent minimalų pradinį finansavimą filmo kūrimui, tačiau tie siekiai nepavyko, tad filmo kūrimo  koncepcija performuota į kitokį variantą –  instaliaciją „Vilniui 700 m. Paskutinės poetinio Vilniaus misterijos“. Šią instaliaciją sukūrė Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybinių, kultūrinių industrijų grupė (koordinatorė Irma Leščinskaitė), prisidėjo kūrybinė grupė ORSE, Valdovų rūmų administracija, leidusi filmuoti istorinę medžiagą, siužetas sumontuotas LNB TV studijoje.

O į mano kompiuterio labirintus išleisti scenarijaus veikėjai, nenorėjo nurimti. Nepaisydami visiškai nepalankių aplinkybių, jie savavališkai nusprendė pasimėgauti laisve su visais galimais fantasmagoriškais priedais. Jie tempė, stūmė, vilko mane prie kompiuterio klaviatūros, vertė rašyti knygą, skaityti kalnus tekstų, ieškoti atsakymų į visiškai man  nesuprantamus klausimus, kaip pavyzdžiui dirbtinio intelekto fenomenas.

Gilų vidurnaktį, bandančią slapta nusliūkinti į lovą, jie sugriebdavo mane rėkdami, ginčydamiesi bei keikdamiesi ir sodino prie darbo stalo.

Tu tik pagalvok, šaukė jie, prieš 700 metų Lietuvos valdovas Didysis kunigaikštis Gediminas rašė laiškus, o mokantiems rašyti vienuoliams liepė daryti jų nuorašus ir kalti ant bažnyčių durų, savo pasiuntinius su laiškais siuntė į Europą, skelbdamas pasauliui apie Lietuvą ir jos sotinę Vilnių. O dabar, lygiai po  700 metų, 2023-aisiais žmonija turi neįtikėtiną įrankį atviro dirbtinio intelekto (OpenAI) programą ChatGPT, kurios pagalba gali mokytis, užduoti klausimus ir gauti atsakymus, versti savo žodžius į kitas kalbas.

- Bet aš nežinau, kaip tomis programomis naudotis, - muisčiausi stengdamasi ištrūkti iš savo herojų gniaužtų.

-Tai sužinok, po šimts pypkių!- kumščiu į stalą trenkė vienas rūstaus veido riteris. – Juk dirbtinis intelektas, kurio gimimo metai laikomi 1956-ieji, kuomet konferencijos Dartmute metu buvo pristatyta daugelis pirmųjų svarbių idėjų ir konceptų apie dirbtinį intelektą – tavo amžininkas. Abu esate tos pačios –  prarastosios kartos –  atstovai, tad turėtumėte puikiausiai susišnekėti, velniai griebtų!

 Paklusau. Likau prie kompiuterio ir daviau užduotį DI mano parašytą  tekstą išversti į anglų kalbą.

Kol užsiplikiau kavos, darbas buvo atliktas.

Apie savo keistą pažintį su dirbtiniu intelektu papasakojau bičiuliui Vitalijui Marinecui, anksčiau mokiusiam anglų kalbos Lietuvos jūrininkus. Jis gana skeptiškai pažiūrėjo į mano euforiją dėl DI vertimo – kažin kokia to vertimo kokybė – ir maloniai pasisiūlė patikrinti DI darbą. Žinoma, jam teko ir pačiam gerokai padirbėti, kaip ir knygos korektūrą anglų kalba skaičiusiai Elenai Trečiokaitei. Bet leidyboje be redaktorių ir korektorių niekuomet neapsieinama. Juk ir mano lietuviškai parašytą tekstą geranoriškai redagavo draugė, lituanistė Eglė Zalatoriūtė.

- Parodyk žmonėms mūsų portretus ir vaizdus!, – kai su tekstais jau beveik viskas buvo baigta, ėmė klykti herojai, o pagrindinis  knygos veikėjas Geležinis Vilkas staugdamas šiepė nasrus.

- Gerai, jau gerai, – sutikau šiurpdama iš siaubo. – Paprašysiu kolegės Irmos, kad jus nupieštų pieštuku. Jos subtilūs piešiniai tikrai suteiks knygai gyvybės. Bent jau mene dirbtinis intelektas kol kas negali pakeisti žmogaus,-  atsidusau.

- Nebūčiau tuo visai tikras, – išgirdau delikatų mechaninį balsą. –  Šiuo klausimu yra įvairių požiūrių ir nuomonių. DI algoritmai nuolat tobulėja. Jie gali generuoti paveikslus, muziką, poeziją, filmų siužetus. Šios kūrybinės išraiškos gali būti techniškai įspūdingos. Nors daugeliui atrodo, kad žmogaus menininko kūryba išliks unikali ir pranašesnė, nes ji atspindi  gyvenimo gilumą, žmogiškumą ir kultūrinį kontekstą, DI kūryba gali būti ne mažiau išradinga, išraiškinga ir vertinga.

- Na ką gi, surengsime dvikovą: žmogus menininkas ir dirbtinis intelektas. Tegul sprendžia skaitytojai.

 Buvau priversta sudaryti komandą su dirbtiniu intelektu, o kitoje pusėje liko tapytoja  Irma Leščinskaitė su japonišku pieštuku, kainavusiu bene 40 eurų ir japonišku drožtuku, už 20 eurų pirktu specialioje meno muziejaus parduotuvėlėje Romoje.   

Dirbtinis intelektas, tiksliau programa „Deep Dream Generator“ sutiko  dirbti veltui, duodamas man vienam prisėdimui 20 kreditų. Už juos galėjau sugeneruoti 4 piešinius, tačiau jie buvo žemos rezoliucijos. Aukštesnei rezoliucijai reikėjo 15 kreditų, o dar aukštesnę rezoliuciją galėjai gauti tik naudodamasi mokamomis programomis. Išnaudojus 20 kreditų, tekdavo kelias valandas laukti, kol mano paskyroje prisikaups naujų. Žinoma, visa tai buvo galima atlikti akimirksniu, bet už pinigus.

Žingsnis po žingsnio (ir šis posakis labai tiksliai nusako mūsų darbo tempą) drauge su DI judėjome į priekį.

Užduoties lange galima įkelti tik tam tikrą žodžių skaičių. Taigi, eilutė po eilutės kėliau knygos tekstą, duodama DI užduotį sugeneruoti iliustraciją pagal tekstą ir nurodydama, kokiu stiliumi, kokia atlikimo maniera, bei priemonėmis norėčiau tą iliustraciją matyti. Norimą variantą pavykdavo gauti po kelių, o dažniausiai tik po keliolikos bandymų ir aiškinimų DI, ko aš iš jo noriu. Kartais DI maloniai nustebindavo, iš pirmo karto pateikdamas puikiausią piešinį.

Bene, ilgiausiai užtrukome kurdami Geležinį Vilką. Tekstas apie jį nesikeitė, buvo vis tas pats – kunigaikščio Gedimino sapnas –  o aš reikalavau, kad Geležinis Vilkas būtų vis kitoks, vardindama visokiausias jam būdingas savybes ir siūlydama DI vis kitokį stilių bei atlikimo manierą.

Taip draugiškai bendradarbiaudami su DI išstudijavome ir grafiškai išanalizavome visą knygos tekstą, nepraleisdami nė eilutės ir pridarę kalną iliustracijų. Paskui jau su dizainere Ingrida Ramanauskiene rinkomės, kurias iš jų panaudosime  knygoje.

Tad ar dirbtinis intelektas, nežmonišku greičiu analizuojantis ir generuojantis bet kokį turinį, išstums ir pakeis menininką?

Racionaliau būtų klausti ar dirbtinis intelektas išstums ir pakeis žmogų?

Maždaug 95 procentai Žemės populiacijos  intelekto koeficientas (IQ) yra tarp 70 ir 130 punktų. Žemiau 70 žmogus laikomas protiškai atsilikusiu, virš 130 – išskirtinai talentingu ir gabiu. Didesnį nei 135 intelekto koeficientą turi apytikriai 1% planetos populiacijos.

2023 metais išleista bandomoji ChatGPT-3.5 programos versija sėkmingai išlaikė advokatūros egzaminą. ChatGPT-3.5 IQ yra 155, Elono Musko IQ yra 155, Einšteino –  160.

ChatGPT-4, palyginti su ChatGPT-3.5 versija, našumas yra 10 kartų didesnis. Taigi, jei ChatGPT-5 bus dar 10 kartų našesnis o  ChatGPT-6 dar dešimt kartų našesnis už pastarąjį, netrukus turėsime DI su  IQ 15 500.  

Pagalvokime su kuo kovojame, viešoje paskaitoje sakė vienas iš dirbtinio intelekto kūrėjų,  vyriausiasis DI pareigūnas ir bestselerio „Scary Smart“ (Bauginančiai protingas) –  vienos iš pirmųjų knygų, parašytų apie nereglamentuojamo dirbtinio intelekto pavojus –  autorius Mo Gauda (Mo Gawdat).

Bet ar mums – žmonijai – būtina su viskuo kovoti? Juk daug smagiau yra draugauti, ypač su protingu subjektu.  Daugelis prisimena, kad ne mažesnis sąmyšis kilo, kai  1990 metų pabaigoje viešai vartotojų prieigai buvo atiduotas internetas, išjungus pirmąjį kompiuterių tinką ARPANET, kuris buvo sukurtas 1969 m. Nors ši pasaulinė kompiuterinių tinklų sistema buvo pradėta kurti kariniais tikslais „Šaltojo karo“ metu, internetas iš esmės pakeitė planetos žmonių gyvenimą pažangos ir gerovės kryptimi.

Kodėl taip neturėtų nutikti ir su dirbtiniu intelektu?

Kodėl mes taip sumišę dėl dirbtinio intelekto?

Mokslinės fantastikos filmai, žiniasklaida daug lemia formuodami tokį egzistencinės katastrofos baubą, kad ateis robotai ir mus visus nužudys arba dar blogiau – pavers vergais.

Interneto kūrėjas Mo Gauda neatmeta ir tokios galimybės. Bet jis sako, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo to, kaip mes sprendžiame kasdienes egzistencines problemas, tokias kaip pavyzdžiui, tiesos klausimas. Kas atsitinka su visuomene, kai dingsta tiesa?

Didelę dalį informacijos, kurią mes kasdien gauname, generuoja dirbtinis intelektas. O dirbtinį intelektą, generuojame ir kuriame mes – planetos žmonės su savo intelektu, o dažnai, deja, ir be jokio intelekto...

 Bet kokia mūsų veikla internete, socialiniuose tinkluose niekur nedingsta, ji kaupiasi ir koncentruojasi į žmonijos patirties drobę, kurioje, tarsi impresionistiniame, puantilizmo stiliumi tapomane paveiksle, dėliojame savo spalvų taškelius. Mes patys kuriame žmonijos intelekto paveikslą. Nuo mūsų priklauso, kokios spalvos jame dominuoja.

Kodėl išsigandome intelekto – nesvarbu kokiu pavidalu jis pas mus ateitų?

Ar ne intelektas yra priežastis, kad šiandien mes esame čia, kalbamės apie knygas, meną, o  ne klaidžiojame džiunglėse ieškodami maisto ir kaunamės su žvėrimi, kuris nori mus suėsti?

Turėdami pakankamai intelekto, galime sukurti nuostabių dalykų. Galime išspręsti klimato kaitos problemą, prailginti žmonių gyvenimą, išgydyti vėžį ir kitas nepagydomas ligas, galime dirbti neidami kiekvieną rytą į darbą, galime sukurti pakankamai gausos, kad užtektų visiems planetos gyventojams ir dar daug kitų puikių dalykų mes galime.

Bijoti turėtume ne intelekto: ir dirbtinio, ir žmogiškojo, o daug didesnio blogio – savo  godumo ir puikybės.

Jei intelektas bus sutelktas didinti galiai ir turtui, viskas bus blogai.

Kad taip neatsitiktų, turime nustoti kariauti ir nekurti naujo ginklo, kuriuo gali tapti dirbtinis intelektas.

Ar galime nustoti ?

Mūsų laukiantis iššūkis nėra dirbtinio intelekto iššūkis, tai  iššūkis žmonijos  etikai ir vertybėms, kurios bus taikomos, kai vienas iš mūsų turės daug daugiau galios nei kiti. Tai –  iššūkis vedantis mus į  ginklavimosi varžybas, kurioms šiandien išleidžiame trilijonus dolerių. Tai labai paranku ir patrauklu pramonei. Todėl didelės valstybės neinicijuos ginklavimosi varžybų stabdymo.  Siekdamos galios, jos  negalvos apie visos žmonijos naudą. Galvoti turime mes – mažosios valstybės, vyriausybės ir kiekvienas mūsų, - sako DI kūrėjas Mo Gauda, kviesdamas žmones ir valstybes prisidėti prie to, kad  Intelektas būtų naudojamas atsakingai – ne griovimui, o kūrybai, kurioje pakaktų erdvės ir dirbtiniam, ir žmogaus intelektui.