Praeitų metų aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje kelių transporto sektorius buvo „atsakingas" už apie 62 proc. viso per metus išmetamų azoto oksidų kiekio. Apie 40 proc. teršalų išskiriantis transporto sektorius yra ir didžiausias teršėjas Lietuvoje. Beje, didžioji transporto sektoriaus energijos dalis gaunama iš naftos. Tarptautinės energetikos agentūra prognozuoja, jog naftos paklausa ir toliau augs.
Paradoksalu, kad kaip ES valstybė narė esame įsipareigoję mažinti poveikį klimato kaitai, tačiau pereiti prie tvarių sprendimų nepavyksta. Priešingai, neigiamą poveikį klimato kaitai dar labiau didiname. Tuo tarpu, mūsų kaimynai sėkmingai bando ieškoti sprendimų ir vis drąsiau žengia tvarumo link demonstruodami lyderystę. Yra keletas krypčių, ką mes galime daryti jau šiandien.
Sąmoningumo skatinimas
Ekonominė idėja – daugiau yra geriau – gaji iki šiol, nors vartoti pradėta dar praėjusį šimtmetį. Vartotojiškumas išlieka suprantamu kaip pasiturinčio žmogaus tam tikro statuso ženklas ir prilyginamas gerovės idėjai. Esame įpratę šeimoje turėti bent po vieną, o neretai ir po kelias, transporto priemones. Kuo galingesnė, naujesnė – tuo geriau.
Norint mažinti problemą, ypač transporto srityje, turime imtis edukacijos. Visuomenės poreikis kiekvienam turėti po savo automobilį ir nevažinėti viešuoju transportu sukelia daug bėdų. Kitos valstybės tokias problemas sprendžia labai įvairiai. Pavyzdžiui, estai sostinės gyventojams viešąjį transportą padarė prieinamą nemokamai, o tai padarė įtaką daliai gyventojų nuosavų automobilių visai atsikratyti.
Įdiegus nemokamą transportą Taline, per pusantrų metų 15 proc. gyventojų iškeitė nuosavą automobilį į viešąjį transportą. Negana to, pastebėtas vyresnio amžiau žmonių aktyvumas ir judumas mieste bei užmiesčio teritorijose. Liuksemburgas dėl viešojo transporto priėmė netgi gan drastišką sprendimą. Visoje šalyje nuo 2022 metų kovo jis yra nemokamas ne tik gyvenantiems, bet ir dirbti iš kaimyninių šalių atvykstantiems žmonėms.
Veiksnios finansinės priemonės
Suprantama, visi pokyčiai kainuoja. Nemokamo transporto sprendimas Estijos sostinėje per metus kainuoja apie 70 mln. eurų, kurie didžiąja dalimi finansuojami iš pajamų mokesčių. Gali pasirodyti, jog toks sprendimas kainuoja daug, tačiau pokytis – vienareikšmis. Sumažėjęs automobilių kiekis, judumo patogumas, kamščių gatvėse sumažėjimas – ilgainiui pertvarkos atneša naudą.
Vokietija šią vasarą taip pat eksperimentavo viešojo transporto srityje. 9 eurus kainuojantis mėnesinis bilietas gyventojams bei turistams leido keliauti bet kokia transporto priemone visoje šalyje. O galimybe keliauti pigiau pasinaudoję virš 50 mln. žmonių patvirtino šio sprendimo naudą. Eksperimentas Vokietijoje sulaukė didesnio teigiamo rezultato nei buvo tikėtasi. Gyventojai visą vasarą naudojosi viešuoju transportu daug aktyviau nei buvo kada fiksuota.
Trijų mėnesių eksperimentas Vokietijos valstybei kainavo apie 2,5 mlrd. eurų. Palyginus su šalies planais investuoti 70 mlrd. eurų į automobilių pramonę, įskaitant investicijas į elektra varomas ir hibridines transporto priemones, – tai nėra daug.
Valstybei kainuojančios pertvarkos atneša naudą ir tai puikiai matoma iš Norvegijos pavyzdžio. Naudojant labai stiprias finansines priemones Norvegijoje elektromobiliai ženkliai lenkia vidaus degimo variklį turinčių transporto priemonių skaičių. Norvegijos vyriausybė panaikino elektromobilių importo muito mokestį, perpus sumažino įmonėms priklausančių elektromobilių mokesčius, panaikino kelių mokestį, padarė nemokamai prieinamas stovėjimo aikšteles. Tokių lengvatų sankaupa lėmė, kad elektromobiliai tapo prieinamesni už iškastinį kurą naudojančius modelius.
Be elektromobilio įsigijimo paskatų, vyriausybė investavo ir į visos infrastruktūros plėtrą. Įkrovimo stotelių tinklas, kuris šiuo metu šalyje siekia per 15 000 viešųjų taškų, prisidėjo prie visos sistemos sėkmės. Anksti pradėjusi taikyti paskatas ir pritaikydama infrastruktūrą bei technologijas prie paklausos, Norvegija išugdė ekologiškai sąmoningą visuomenę, kuri elektromobilius laiko lengvu ir natūraliu pasirinkimu.
Manau tai puikios pamokos mūsų valstybei. Joks pokytis nevyksta savaime. Finansinės valstybės paskatos veikia žmonių sąmonę galvoti apie tvaresnių sprendimų paiešką kasdienybėje. Tad pirmiausia galėtume pasekti puikiais kaimynų pavyzdžiais ir bent pabandyti įgyvendinti jau naudojamas priemones.
Arnoldas Rutkauskas, ES Klimato Pakto ambasadorius, Marijampolės apylinkės teismo teisėjo padėjėjas
Europos klimato paktas – tai Europos Komisijos organizuojama, visas ES valstybes apjungianti iniciatyva. Kartu tai Europos žaliojo kurso susitarimo dalis, padedanti Europos Sąjungai iki 2050 m. tapti pirmuoju klimato atžvilgiu neutraliu žemynu.
Šaltinis, sc.bns.lt
