LEIDĖJOS ŽODIS. Nukelkite skrybėles, ponai!

„Dievo rykštės po teisybei ne naujiena, bet sunku jomis patikėti, kai jos mus ištinka. Žemė matė tiek ir tiek karų ir marų. Ir vis dėlto maras ir karas užklumpa žmones visada tokius pat nepasiruošusius.“

Šiuos, o ir visus kitus prancūzų filosofo, rašytojo egzistencialisto Albert’o Kamiu (Albert Camus) žodžius romane „Maras“, parašytame 1947 m., nūnai skaitome tarsi šių dienų kroniką, kurią nuo praėjusių metų gruodžio priblokštas ir sunerimęs stebi pasaulis. Romano, kuris 1957 m. pelnė Nobelio premiją, veikėjai, situacijos, vietinės valdžios veiksmai, žmonių gyvenimas, priverstinis išsiskyrimas uždarius miesto vartus ir pasaulio reakcija tarsi pasakoja Uhano ir kitų pusšimčio užrakintų Kinijos miestų istoriją.

Mūsų dienų maro – koronaviruso – kurio vardas Covid-19, realybėje ryškia šviesa sušvito ir pagrindinio romano veikėjo daktaro personažo prototipas – Uhano gydytojas Li Wenliang.

Trisdešimt ketverių metų oftalmologas pačioje epidemijos pradžioje, pastebėjęs besikartojančius atvejus, panašius į sars viruso protrūkį, 2003 m. sukėlusį visuotinę epidemiją, ėmė skambinti pavojaus varpais. Gruodžio 30 d. jis išsiuntė pranešimą savo kolegoms gydytojams, įspėdamas apie pavojų bei ragindamas dėvėti apsauginius drabužius, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Vietoj to, kad informacija būtų išgirsta bei išanalizuota profesionalų ir griebtasi ryžtingų veiksmų, daktaras Li policijos buvo nutildytas, kaip skleidžiantis melagingus komentarus ir griaunantis santvarką. „Tikimės, kad galėsite nusiraminti ir apmąstyti savo elgesį“, – rašoma griežtame policijos laiške Li Wenliangui, kurį jis privalėjo patvirtinti savo parašu, kad liausis skleisti gandus apie virusą. Tiesa, sulaukus audringos visuomenės reakcijos, gydytojo buvo atsiprašyta, o netrukus Kinija paskelbė ekstremalią padėtį dėl viruso protrūkio ir dešimtį lemtingų dienų mūšio lauke kovėsi viena, nes Pasaulio sveikatos organizacija dar nemanė reikalinga skelbti visuotiną pavojų, ir tik stebėjo situaciją bei vien žodžiais drąsino Kiniją, girdama už ryžtingas miestų uždarymo ir griežto karantino priemones. Tik sausio 30-ąją PSO ryžosi paskelbti epidemiją „tarptautinės svarbos visuomenės sveikatos ekstremalia situacija“, o vasario viduryje PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas konstatavo, kad ligos plitimas „kelia labai grėsmingą pavojų likusiam pasauliui“.

Sausio 30 d. daktarui Li buvo diagnozuotas koronavirusas ir netrukus jis nutilo visam. Tačiau po jo mirties daktaro Li balsas tapo tik dar stipresnis. Jo balsu prabilo visuomenė, reikalaudama žodžio laisvės, žmogiškosios teisės žinoti, būti laiku ir teisingai informuota. Galbūt drąsesni tapo ir beveik du tūkstančiai virusu užsikrėtusių jo kolegų gydytojų, kurie epidemijos pradžioje nebuvo tinkamai apsaugoti.

„Saugesnei visuomenės sveikatos aplinkai reikia dešimčių milijonų Li Wenliangų“, – socialiniuose tinkluose mintimis dalinasi komentatoriai, besižavintys jauno gydytojo drąsa nebūti abejingu.

Tomis dienomis, kai daktarui Li buvo diagnozuotas koronavirusas, kai paskelbta daugiau nei 14 000 užsikrėtusiųjų šiuo virusu ir gedėta daugiau nei 300 mirusiųjų, kai PSO epidemiją paskelbė tarptautinės svarbos ekstremalia situacija, Saudo Arabijos karalystėje, Al Uloje – kur tūkstantmečiais būrėsi skirtingų religijų ir kultūrų žmonės kartu mąstyti, diskutuoti ir keistis idėjomis, UNESCO saugomame pasaulinio paveldo objekte Hegra, vyko Nobelio premijos laureatų bei garsių pasaulio lyderių ir mokslininkų konferencija, kurioje aptartos švietimo, sveikatos, žemės ūkio ir ekonomikos ateities perspektyvos.

Šioje konferencijoje JAV mokslininkas, Nobelio premijos laureatas, žmogaus genomo mokslų įkūrėjas dr. Williamas Haseltine’as pareiškė, kad pasaulis turėjo būti geriau pasiruošęs koronavirusui ir apskritai privalo būti geriau pasiruošęs panašiems iššūkiams.

„Žmonės jau turėjo pasimokyti iš sars ir mers, tačiau ir vėl buvome užklupti nepasiruošę Uhane, Kinijoje, kilusio ir pasaulį apskriejusio viruso protrūkiui. Per pastaruosius 20 metų JAV išleido apie 50 mlrd. dolerių pasiruošimui biologinei teroristų atakai. Tačiau tame sąraše koronaviruso nėra, kadangi gamtos nelaikome potencialiu priešu, nors šiuo atveju ji yra mūsų priešas. Norėčiau paprašyti JAV vyriausybės, kad koronavirusas būtų įtrauktas į organizmų, kurių antpuoliui būtume pasiruošę, sąrašą. Jo ten nėra. O turėtų būti“, – sakė mokslininkas, pabrėždamas, kad JAV vyriausybė, kai nori, gali veikti labai greitai, o šiuo epidemijos atveju būtent to ir reikėjo.

Amerika ir kai kurios kitos šalys greitai suskubo parsigabenti savo piliečius iš epidemijos židinio, daugelis šalių spėriai užvėrė duris Kinijos gyventojams.

Karantinas, kelionių ir bendravimo apribojimas yra būtini epidemijos atvejais. Blogiau kas kita – užsivėrusiose žmonių širdyse ištryško tūžmasties ir neapykantos votys. Kai kuriuose Europos miestuose kinų tautybės žmones imta užgaulioti ir demonstratyviai jų šalintis. Viešojoje erdvėje pasipylė užgaulūs ir smurtą provokuojantys komentarai. Netgi kai kurie laikraščiai leido sau rasistinius pavadinimus, kaip „Geltonasis pavojus“.

„Aš ne virusas“ – tarsi atsakas socialinėje erdvėje išplito žmonių judėjimas.

O tikrasis Covid-19 virusas toliau šienauja gyvybes. Tuo metu, kai rašomos šios eilutės, pasaulis jau yra netekęs 2 466 gyvybių, daugiau nei 78 880 koronavirusu užsikrėtusių žmonių gyvena baisioje nežinioje, nes realiai vaistų prieš šį virusą dar nėra. Mokslininkų pajėgos dirba ieškodamos priešnuodžio, bet tai gali užtrukti, ir kaip teigia dr. W. Haseltine’as, visiškai neaišku, kokia trajektorija toliau pasuks virusas, kuris visiškai nepaiso sienų, tautybių, religijų ir visuomeninės padėties.

Tačiau nežiūrint visko, daugiau nei 500 mln. viruso įkaitais tapiusių Kinijos žmonių nepasiduoda, nors jiems ir trūksta apsaugos priemonių, medikamentų, vietų ligoninėse ir medikų, senka maisto atsargos. Palaikykime šiuos stoiškai už gyvybę kovojančius žmones, padėkime išgyventi jų daliai tekusį dvasinį ir fizinį siaubą, kuris gali ištikti kiekvieną mūsų.

Anot A. Kamiu romano herojaus, „Nukelkite skrybėles, ponai!“

Nukelkime skrybėles, ponai, prieš Kinijos medikų didvyrišką atsidavimą ir pasiaukojimą, prieš žmonių ištvermę, kol kas laikančių virusą uždarytuose spąstuose, kad jis neateitų ir į mūsų namus.

Ir su meile palinkėkime jiems sveikatos.

Nuoširdžiai Jūsų,

Zita Tallat-Kelpšaitė,

žurnalo JŪRA MOPE SEA leidėja nuo 1999 m.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt