Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu, šalies BVP ūgtelėjo 2,4 proc., o per visus metus – 2,9 proc.  Šios žinios bent jau kol kas pristabdė pesimistinių scenarijų braižymą po to, kai Rusija ėmė bausti sankcijomis Europos Sąjungos gamintojus ir patyrė savo ekonomikos byrėjimą.

 
Koks dar laisvasis kritimas, suglumtų tūlas pilietis, išvydęs šiandien Statistikos departamento paskelbtą trečiojo ketvirčio  Lietuvos BVP augimo rodiklį – 2,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu. Tai vis dar yra vienas iš sparčiausių plėtros tempų visoje Europos Sąjungoje. Visgi  realioji ekonomika gyvena panašia nuotaika kaip lėktuvo keleivis, įspėtas piloto apie netrukus prasidėsiantį turbulencijos ruožą – jausmas ne iš maloniausių, tačiau deguonies kaukės niekas neieško. Problema yra ta, kad euro zona, su kuria pastarąjį pusmetį siejome nemažai vilčių, klimpsta ir bent jau kol kas neranda recepto ekonomikai pagyvinti. Labiausiai nuvilia Lietuvos eksportuotojams ypač įdomi Vokietijos rinka – šios šalies tyrimo instituto IFO duomenimis, spalio mėnesį verslo pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo nuo 104,7 iki 103,2 punkto, t.y. jau šeštą mėnesį iš eilės. Nenuostabu, kad kažkada buvusi antroji pagal svarbą Lietuvos eksporto partnerė, Vokietija dabar stūkso ketvirtoje vietoje.

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse. Visgi, SEB banko ekspertų teigimu, ateityje šis Lietuvos atotrūkis nuo Latvijos ir Estijos  turėtų kryptingai mažėti, nes artėjant euro įvedimui vis daugiau gyventojų grynaisiais pinigais laikytas santaupas padeda į banko sąskaitas tam, kad jos automatiškai būtų pakeistos į eurus.

 
Pokriziniu laikotarpiu įspūdingai augęs eksportas šiemet pateko į iššūkių sūkurį. Tai liudija ir šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys – 2014 m. sausį–rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, eksportas smuktelėjo 2,4 proc. Vien rugpjūčio mėnesį eksportas sumažėjo 2,9 proc., o maisto produktų – 16,2 proc.

Ekonomikos atsigavimas Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje tęsis toliau, nepaisant padidėjusios geopolitinės įtampos ir euro zoną apėmusio sąstingio, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Pasak analitikų, Rusijos ir Ukrainos konfliktas užsitęs ir lems šių valstybių ūkio nuosmukį artimiausiais metais.

Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ (toliau – PKN) antrinės įmonės AB „Orlen Lietuva“ (toliau – OL) ekonominė būklė yra sudėtinga. Pagrindinė priežastis – esminiai pokyčiai degalų pardavimo pasaulinėje rinkoje, dėl kurių žymiai sumažėjo Europoje dislokuotų naftos perdirbimo įmonių produkcijos paklausa ir išaugo konkurencija.
OL gebėjimus sėkmingai konkuruoti apsunkina du esminiai momentai.   

 
Didesni laivai – ilgesnis tranzito laikas 

Jūrinių pervežimų rinkoje įsivyrauja vis stiprėjanti tendencija gilintis ir spęsti jau vasaros sezono metu visuotinai deklaruotą didelės laivų pasiūlos ir mažo krovinių kiekio, įtakojančių pervežimo kainas problemas. „Maersk“ line pirmoji pranešusi apie ketinimus didinti eksploatuojamų laivų tonažus bei paleidusi didžiausią krovininį okeaninį laivą „Tripple-E“, gebantį vežti 18000 TEU, šiuo laiku sulaukia pasekėjų.

 
Birželio pabaigoje Japonijos jūrinė linija „ Mistsui O.S.K. Lines Ltd“ išplatino pranešimą apie linijos...

Vytautas Varasimavičius: „Esame pakankamai dideli globaliam verslui ir pakankamai maži personaliniam bendravimui“

Birželio pradžioje Vokietijos mieste Miunchene vykusiame didžiausiame Europos logistikos renginyje partneriams ir klientams prisistatė...

Negabaritinių krovinių gabenimas: ledai pajudėjo

Andrius Sutnikas
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijos vadovas

Kiekvienais metais Pietų Baltijos regione išrašoma daugiau kaip 60000 leidimų pervežti negabaritinius krovinius. Plėtojant svarbius energetinius projektus, statant ir modernizuojant gamyklas, tokio tipo krovinių daugėja, todėl visos šalys stengiasi, kad negabaritinių krovinių gabenimas būtų kuo sklandesnis ir greitesnis.

Negabaritinių krovinių gabenimas: ledai pajudėjo

Andrius Sutnikas
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijos vadovas

Kiekvienais metais Pietų Baltijos regione išrašoma daugiau kaip 60000 leidimų pervežti negabaritinius krovinius. Plėtojant svarbius energetinius projektus, statant ir modernizuojant gamyklas, tokio tipo krovinių daugėja, todėl visos šalys stengiasi, kad negabaritinių krovinių gabenimas būtų kuo sklandesnis ir greitesnis.