Ar įmanoma pasiruošti nelauktoms grėsmėms?

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) naujojo koronaviruso (Covid-19) protrūkį, prasidėjusį Kinijoje 2019 m. gruodžio mėnesį, šių metų sausio 30-ąją paskelbė tarptautinio masto ekstremalia padėtimi, o vasario viduryje PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas konstatavo, kad ligos plitimas „kelia labai grėsmingą pavojų likusiam pasauliui“.
Kaip ši situacija veikia gamybą, prekybą, nusistovėjusias logistikos grandines ir visą ekonomiką, svarsto mokslininkai, ekspertai ir praktikai.
Jūsų dėmesiui – keletas įžvalgų, išsakytų forumuose ir žiniasklaidoje.

Koronavirusas – pasaulines tiekimo grandines sukrėtęs įvykis
Richardas Wildingas, Cranfieldo vadybos mokyklos tiekimo grandinių strategijos profesorius: „Tai – tiekimo grandines sukrėtęs įvykis, sukėlęs pasekmes visame pasaulyje. Krovinių pervežimas oru sumažėjo 50 %, taip pat matyti sulėtėjusi laivyba Jangdzės upe. Pasekmės jau juntamos – viena iš Vokietijos automobilių gamyklų turėjo užsidaryti negaudama reikalingų žaliavų. Ši tendencija artimiausiu metu greičiausiai tęsis. Nuo šio regiono tiekėjų priklauso daugelis pasaulinių kompanijų. Pavyzdžiui, Kinijoje įsikūrę 290 iš 800 „Apple“ tiekėjų, šiame regione taip pat pagaminami 9 % pasaulio televizorių. „DHL Resilience 360“ duomenimis, 50 % Uhane pagaminamos produkcijos yra susijusios su automobilių pramone ir 25 % technologijų tiekiama iš šio regiono.
Viena švelninanti aplinkybė yra tai, kad viskas įvyko per Kinijos Naujuosius metus, kai gamyba ir taip paprastai sulėtėja 20 %, todėl įmonės jau būna pasiruošusios sumažėjusioms apimtims. Kinijos Naujieji metai yra žinoma pasaulinių prekybos grandinių sulėtėjimo priežastis – fabrikų darbuotojai išeina atostogų sausio viduryje, o nuo sausio 24-osios iki 30-osios gamyba sustoja. Tuomet, po Naujųjų metų, darbuotojai grįžta į darbus ir veikla grįžta į įprastą tempą vėliausiai nuo vasario vidurio.
Įmonėms reikia greitai peržiūrėti savo tiekimo grandines ir išsiaiškinti savo pažeidžiamumo lygį. Jos turi užduoti sau klausimą, kur yra įsikūrę jų tiekėjai ir jų tiekėjų tiekėjai, peržiūrėti potencialias resursų vietas, kurios, nors ir brangesnės, gali apsaugoti nuo tokių nesklandumų kaip šis. Taip pat galime išvysti aktyvesnius automatizavimo procesus, kadangi mažesnis fabrikuose dirbančių žmonių skaičius taip pat sumažina tokių įvykių riziką.“

Ar koronavirusas įžiebs tiekimo grandinių pertvarkas?
Greggas Shentonas, „Indigo Software“ rinkodaros vadovas: „Koronaviruso protrūkis ir Kinijos vyriausybės taikomi apribojimai pradeda atsiliepti tiekimo grandinėms tokiose pramonės srityse kaip farmacija, automobilių gamyba ir telekomunikacijos. Daugelis įmonių, kurių produkciją gaminama fabrikuose Uhane, Kinijoje, svarsto tiekimo alternatyvas, kadangi regiono fabrikai gali patirti sunkumų dėl terminų arba išsiunčiant pagamintas prekes į kitus regionus.
Todėl prekės ženklai ima analizuoti savo tiekimo grandines ir svarstyti, kas dar galėtų išpildyti jų reikalavimus. Kur gamybos įmonės galėtų ieškoti alternatyvių tiekėjų už Kinijos ribų?
Labai didelė galimybė, kad tai būtų trys Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) bendrijos šalys: Vietnamas, Malaizija ir Filipinai. Jos yra apsirūpinusios aukštos kokybės infrastruktūra ir labai daug investuoja į technologinius sprendimus bei automatizavimą, įskaitant sandėliavimo valdymo sistemas. Dėl didėjančios besiplečiančio elektroninės prekybos sektoriaus paklausos ir gamybos partnerių ieškančių prekės ženklų, ASEAN sandėliavimo ir paskirstymo logistikos rinka sparčiai auga. Kokių dar privalumų gali pasiūlyti šios šalys?
Tiekimo grandinių ekspertų favoritų sąrašo viršūnėje esanti Kinijos pamaina – Vietnamas. Dėl JAV ir Kinijos prekybinių nesutarimų, ši šalis gavo daugiausiai naudos visame ASEAN regione, ir jos eksportas vis auga. Darbo jėga Vietname yra maždaug perpus pigesnė nei Kinijoje. Daugelis didžiųjų prekės ženklų jau pradėjo arba išplėtė savo gamybą į Vietnamą dar labiau paspartindamos prieš kelerius metus prasidėjusias tendencijas, kai Kinijos infliacija paskatino gamintojus ieškoti pigesnių galimybių. „Dell“, „Kyocera“, „Sharp“, „Ricoh“ ir kiti pramoninių prekių ženklai jau paskelbė apie savo planus perkelti dalį gamybos į Vietnamą. Vartotojų prekių gamintojai taip pat perka iš Vietnamo. 2010 m. „Nike“ ten perkėlė 37 % gamybos, Kinijoje palikdami 34 %. Iki 2018 m. gamyba Vietname padidėjo iki 47 %, o Kinijoje liko vos 26 %.
Dar vienas variantas – Malaizija, pasižyminti gana atvira, į valstybę orientuota ir naujai industrializuota rinkos ekonomika. Daugelis įmonių mano, kad Malaizija turi privalumų, kurių jos Azijos kolegos šiuo metu negali pasiūlyti. Aktualiausia – jos geografinė vieta. Visoje Malaizijoje taip pat yra septyni tarptautiniai oro uostai, iš kurių gaminius galima išsiųsti į visą pasaulį. Be to, šalies infrastruktūra yra puikiai išsivysčiusi, o transporto kainos gali būti žemesnės nei Kinijoje. Kitos išlaidos taip pat gali būti mažesnės, ypač mokesčiai ir komunalinės paslaugos. Elektros kainos Malaizijoje yra apie 50 % žemesnės nei Kinijoje, o pelno mokestis – sumažėjęs iki 24 %. Visai Malaizijoje pagamintai ar importuotai produkcijai taikomi 5–10 % mokesčiai, tačiau Malaizija atšaukė importo muitus įvairioms žaliavoms, įrangai ir atsarginėms dalims. O Kinija ne Kinijos įmonėms taiko PVM mokestį, kuris gali siekti apie 4 %.
Filipinai yra apsirūpinę naujausia gamybos technologija pasaulyje ir yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų visoje Azijoje. Ši šalis yra gerai žinoma dėl puslaidininkių, elektroninių komponentų, kompiuterių eksploatacinių medžiagų bei maisto produktų gamybos. Be to, ji taip pat gamina aukštos kokybės grožio pramonės produkciją ir baldus iš natūralių resursų. Kalbant apie resursus, 70 % Filipinų populiacijos kalba angliškai, šios šalies raštingumo lygis yra 94 %, o darbo jėga pasižymi aukšta kvalifikacija. „Oxford Economics“ duomenimis, per artimiausius dešimt metų Filipinai augimu turėtų aplenkti Kiniją ir daugelis pasaulinių prekės ženklų, tokių kaip „Victoria’s Secret“, „Nike“, „Adidas“, „Avon“ bei „Johnson & Johnson“, jau pradėjo tiekti savo produkciją iš šios šalies.
Ar neseniai įvykęs koronaviruso protrūkis privers gamintojus persvarstyti, kur Azijoje vyksta jų gamyba? Yra tikimybė, kad prekės ženklams siekiant paskirstyti savo gamybą per kelias vietas ir taip užtikrinti geresnę tiekimo grandinių apsaugą, prasidės nauja regioninės gamybos era. Tačiau Kinijos dominavimas darbo išteklių ir pagaminamos produkcijos kiekio atžvilgiu yra toks didelis, kad jokia šalis negalėtų jos visos perimti, tačiau alternatyvų paieškos – ypač ASEAN šalyse – gali būti protinga strategija.“

Pasaulis turėjo būti geriau pasiruošęs koronavirusui
Williamas Haseltine’as, JAV mokslininkas: „Žmonės jau turėjo pasimokyti iš sars ir mers, tačiau ir vėl buvome užklupti nepasiruošę Uhane, Kinijoje, kilusio ir visą pasaulį apskriejusio viruso protrūkiui.
Per pastaruosius 20 metų JAV išleido apie 50 mlrd. dolerių pasiruošimui biologinei teroristų atakai. Tačiau tame sąraše koronaviruso nėra, kadangi gamtos nelaikome potencialiu priešu, nors šiuo atveju ji yra mūsų priešas. Norėčiau paprašyti JAV vyriausybės, kad koronavirusas būtų įtrauktas į organizmų, kuriems būtume pasiruošę, sąrašą. Jo ten nėra. O turėtų būti.“

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt