RETRO. Antrasis kultūros paminklo gyvenimas Klaipėdos pilis žvelgiant nuo svajonių bokšto

 

Rita Bočiulytė

Straipsnis paskelbtas 1999 m. žurnale „Jūra“ Nr. 1

Lietuvos Respublikos kultūros paminklas – dabartinė Klaipėdos pilis – tai buvusios XIII–XVIII a. fortifikacinės struktūros bastioninės pilies liekanos.

Kas išliko iki šių dienų? Du pilies bastionai su šiuo metu restauruojamomis poternomis, iš vienos pusės apsuptomis gynybinio griovio, pilies statinių pamatai, šiaurinės kurtinos ir kiemo grindinių fragmentai.
Klaipėdos piliavietės teritorija tyrinėti pradėta dar 1968 m. 1983-iaisiais pilies pamatai buvo užkonservuoti. Iki tol ši vieta priklausė Bandomajai laivų remonto įmonei (dabar akcinė bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“), čia daug buvo ir tebėra jos pastatų. Todėl ypač po prasidėjusio įmonės privatizavimo iškilo daug keblumų. Juos spręsti reikėjo aukštesniu nei miesto lygiu. Lietuvos Vyriausybės 1994 m. sausio 13 d. nutarimas numatė Klaipėdos piliavietės – Lietuvos Respublikos kultūros paminklo – regeneravimo planą iki 2009 m. Suformuotas požiūris į piliavietės regeneravimą.
Piliavietė palaipsniui grąžinama miestui jo paties pastangomis ir pirmiausia Nepriklausomybės akto signataro, Klaipėdos miesto tarybos nario Alfonso Žalio rūpesčio bei globos dėka. Jos įsisavinimas, anot Klaipėdos miesto vadovų, vyksta kryptingai, atlikti istoriniai, archeologiniai ir architektūriniai tyrinėjimai, nutarta nugriauti menkaverčius akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ pastatus, jau aiški šiaurinės pilies dalies restauravimo koncepcija, numatanti pilies regeneravimo kryptis, paskirtį, pobūdį, eiliškumą. Klaipėdos piliavietė įtraukta į „Lietuvos 1000-mečio“ programą. Tai reiškia, kad ne tik miestas, bet ir visa Lietuvos valstybė remia šią idėją. Tiesa, kol kas valstybė gerokai kukliau nei pati Klaipėda. Anot Klaipėdos miesto mero Eugenijaus Gentvilo, geriausiai tai iliustruoja skaičiai. Piliavietei tvarkyti Klaipėda pernai skyrė 350 tūkst. Lt, valstybė – 100 tūkst. Lt, šiemet miestas – 850 tūkst. Lt, valstybė – vėl 100 tūkst. Lt. „Be to, akcinė bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ miestui skolinga maždaug 1 mln. Lt, ir miesto valdžia sutinka, kad ji tą skolą padengtų pastatais. O tai vėlgi miesto investicija, nes mes tuos pastatus nugriausim“, – sako miesto meras.
Kada gi galime tikėtis pamatyti visą piliavietę jau restauruotą, projektus įgyvendintus? Meras tikina, kad 2009-aisiais.

Pradžių pradžios simbolis

Šiemet buvo paskelbtas konkursas vieno iš pilies statinių – didžiojo bokšto – atstatymo pasiūlymams pateikti. Didysis pilies bokštas, simbolizuosiantis Klaipėdos pilį, tikimasi, taps mūsų protėvių kultūros, Lietuvos uostamiesčio pradžių pradžios simboliu, pagrindiniu Klaipėdos senamiesčio akcentu.
Didžiojo bokšto atstatymo pagrindu paimta Klaipėdos pilies istoriografinė analizė (autoriai archeologas Vladas Žulkus ir architektas Saulius Manomaitis), kurioje pagal archeologines liekanas, tyrimų duomenis bei atitikmenis nustatytas didžiojo pilies bokšto tūris. Konkurso nuostatai skelbė, jog pilies didysis bokštas turi būti atstatomas pagal šiuolaikinės architektūros principus, o idėja turi būti regeneruojama išlaikant jo diametrą bei hipotetinį aukštį. Bokštas bus skirtas muziejaus istorinėms ekspozicijoms, šiuolaikinėmis priemonėmis iliustruojančioms senąją kuršių kultūrą, kuršių ir žemaičių karybą, pilies ir uostamiesčio istoriją. O tarp jo ir Fridricho poternos turi būti lengvos konstrukcijos jungtis, skirta apsaugoti ir sudaryti galimybę apžiūrėti XVI a. gotikinio mūro požeminio sandėlio fasadą. Šios jungties tęsinys – stoginė, dengianti eksponuojamas archeologines pilies kiemo atodangas.
Didysis bokštas – tai šešių aukštų statinys. Pagal ekspozicijų programą (autoriai archeologas Vladas Žulkus ir istorikas Jonas Genys), pirmieji trys aukštai būtų skirti ekspozicinėms salėms, ketvirtas ir penktas aukštai – konferencijų salėms, šeštas aukštas – kavinei ir apžvalgos aikštelei. Cokoliniame aukšte numatyta video salė. Konkursui turėjo būti pateikti statinio ir jį supančios aplinkos generalinis planas, aiškus statinio architektūrinis planinis ir konstruktyvinis sprendimas, apšvietimas ir galimybė panaudoti miesto simbolikos elementus.
Klaipėdos pilies bokšto architektūrinio sprendimo projektinių pasiūlymų konkurse dalyvavo 6 projektai, pateikti architektų iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Nugalėtoju tapo klaipėdiškių architektų Ramūno Ato, Vaidos Atienės, Manto Daukšio ir Sauliaus Manomaičio autorinio kolektyvo projektas „Siluetas“. Su jo autoriais bus sudaryta ir projektavimo sutartis.

Pilies bokšto siluetas – vertybė, kurią reikia saugoti

Klaipėdos piliavietė – architektūros paminklas. Autentiški bastionai, pilies sienų mūro ir pamatų liekanos, buvusios pilies erdvės yra vertybės. Nors pilis sugriauta, erdvės išliko. Jos išliko užuominose, istorinėje atmintyje, užfiksuotos dokumentuose. Pilies bokšto siluetas yra vertybė, kurią reikia saugoti ir atkurti naujame pastato tūryje.
Paklaustas apie „Silueto“ idėją, architektas, grupės vadovas Saulius Manomaitis sakė: „Mūsų komanda stengėsi, kad Didžiojo bokšto siluete atsispindėtų istorinės praeities dvasia. Būtent dvasiniai dalykai mums yra pilies siluetas ir aplinkui buvusi erdvė. Mes siekiame tai išsaugoti, kad ne tik mūsų karta, bet ir mūsų vaikai bei anūkai galėtų įsivaizduoti, kaip atrodė toji pilis... Tačiau mes nepamiršom, kad tai bus jau XXI a. statinys. Tai nebus istorinio dokumento klastojimas. Mes nedarysim dirbtinų griuvėsių. Išsaugosim erdvę, siluetą ir dvasią. Po to iš pastato padarysim supertechnologinę XXI a. mašiną.“
Išties pasirinktas variantas labai gerai atspindi tą didįjį bokštą, kuris kažkada buvo piliavietėje. Be to, tai pakankamai modernu. Juk mes gyvename šiandien ir turime kažką sukurti ne praeičiai, o sau ir ateities kartoms.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt