ĮŽVALGOS„Didysis akmuo“ Naujajame šilko kelyje – ne kliūtis, o kelrodis

 

Apie kelius ir akmenis galima rasti nemažai liaudies išminties perlų, pavyzdžiui, kad ir tokį: „Ir gerame kelyje mažas akmuo didelį vežimą verčia.“

Mažas gal ir verčia, o prie didelio akmens vežimas stabteli ir vadeliotojas priima sprendimą, kuria kryptimi sukti toliau.

Toks akmuo prieš kelerius metus iškilo Naujajame šilko kelyje, besidriekiančiame per Baltarusijos žemę, dviejų valstybių – Kinijos ir Baltarusijos – pastangomis. Panašu, kad prie šio akmens, esančio už 25 kilometrų nuo Baltarusijos sostinės Minsko, stabteli vis daugiau einančiųjų Naujuoju šilko keliu.

Liepos pradžioje Baltarusijos ir Kinijos industriniame parke „Didysis akmuo“ įvyko pirmasis bendradarbiavimo ir regioninės plėtros forumas, surengtas iniciatyvos „Vienas kelias – viena juosta“ rėmuose. Pagrindinė forumo tema – „Atviras parkas „Didysis akmuo“ – globalių galimybių pavyzdys“. Jis sudomino maždaug 700 dalyvių iš daugiau nei 30 šalių.

Koks šio forumo tikslas?

Atsakymus galima rasti forumo dalyvių sveikinimo kalbose ir specialistų dalykiniuose pranešimuose.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sveikinimo laiške forumui pabrėžė, kad Baltarusija buvo viena pirmųjų Europos valstybių, kuri atsiliepė į Kinijos Liaudies Respublikos prezidento Xi Jinping kvietimą dalyvauti šiame pasauliniame projekte: „2014 m. mes pasirašėme susitarimą, o po metų kartu su Kinijos vadovu davėme startą parko kūrimui. Šiandien jis teisėtai pripažintas Europos ir Azijos ekonominių interesų suderinimo etalonu, „Juostos ir kelio“ perlu.“

O Kinijos atstovas patikino, kad abi šalys siekia šį industrinį parką, veikiantį pagal specialiosios ekonominės zonos principus, paversti pačia konkurencingiausia veiklos aikštele visoje Šilko kelio ekonominėje juostoje. Jau dabar čia yra įsikūrusios 44 įmonės iš Kinijos, Baltarusijos, Austrijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos, JAV, Izraelio. Tarp jų tokios pasaulinės reikšmės kompanijos, kaip Kinijos telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ ir „ZTE“, parką kontroliuojančioji bendrovė „China Merchants“ ir dyzelino gamintoja „Weichai“, kuri susijungusi į komandą su vienu žinomiausių Baltarusijos prekių ženklų sunkiųjų transporto priemonių gamintoju „MAZ“, „Didžiojo akmens“ parko teritorijoje gamina dyzelinius variklius ir pavarų dėžes.

Numatomos kompanijų investicijos į projektus viršija 1 mlrd. JAV dolerių.

Forumo metu įregistruota dar 11 bendrovių, tad dabar įmonių rezidentų jau – 55.

Industrinio parko administracijos vadovas Aleksandras Jerošenka džiaugiasi, kad prie aštuonių šalių įmonių prisijungė naujos rezidentės iš Šveicarijos, praplėtusios industrinio parko geografinę biografiją. Jo manymu, geografija dar labiau išsiplės ir ateinančiais metais parke įsikurs 85, gal ir daugiau įmonių, o iki 2020 m. pabaigos mažiausiai 30 kompanijų išleis savo gaminius.

Pramonės parke pagamintos prekės gali būti laisvai importuojamos į bet kurią Eurazijos ekonominės sąjungos šalį – 183 milijonų klientų rinką – be muitų, sienos kirtimo bei kitų kliūčių. Parko lankytojams taikomas bevizis režimas.

Rugpjūčio pabaigoje Šveicarijos kompanijų atstovai jau apsilankė industriniame parke, susipažino su infrastruktūra ir investicinėmis galimybėmis. Kaip praneša parko administracija, Šveicarijos atstovai aukštai įvertino statybos ir montavimo darbus, parko vystymosi tempus, verslo kūrimo sąlygas. Abipusėse derybose aptartas šveicariško subparko „Didžiojo akmens“ teritorijoje kūrimo bei Šveicarijos kapitalo ir kompetencijų pritraukimo klausimas.

Didysis akmuo“ – plataus užmojo projektas

Norint išlaikyti konkurencinį pranašumą, svarbi ne tik industrinio parko plėtra bei augimas, bet ir savita plėtros koncepcija, kuri išskirtų parką iš kitų laisvųjų ekonominių zonų, kurių Europoje yra daugiau nei tūkstantis. Industrinio parko plėtros kompanijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Sergejus Vaitechovskis tokiu išskirtinumu laiko ypatingą plėtros filosofiją: gerai apgalvotą strategiją ir palaipsniui atliekamą jos įgyvendinimą. Jos esmė, kad kartu su industriniu parku kuriamas naujas, modernus, aukščiausiomis technologijomis pagrįstas, gamtai draugiškas miestas, tinkamas verslui ir patogiam gyvenimui.

Tuo, kad „Didysis akmuo“ yra plataus užmojo projektas, įsitikinęs industrinio parko vystymo kompanijos generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Kirilas Koroteevas, šį parką laikantis ateities miestu, kurio teritorijoje, apimančioje virš 112 kv. kilometrų, iki 2060 m. bus visiškai suformuotos ne tik pramonės, bet ir gyvenamosios bei poilsio zonos.

Parko plėtros įtaka jaučiama ir už jo ribų – pirmiausia netoli esančiame Minsko oro uoste, kurį taip pat ketinama išplėsti ir modernizuoti.

Lietuva pasirengusi teikti logistikos paslaugas

Susidomėjimą kaimynystėje kuriamu industriniu parku parodė ir Lietuva.

Lietuvos siekis – teikti aukštos kokybės transporto ir logistikos paslaugas bei sukurti palankias sąlygas tranzitiniam krovinių srautui tarp Europos ir Kinijos. Patikima ir efektyvi krovinių logistika nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos iki Klaipėdos jūrų uosto, atsižvelgiant į augančius industrinio parko „Didysis akmuo“ poreikius, yra viena prioritetinių bendradarbiavimo su Baltarusija sričių“, – sakoma Lietuvos susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime spaudai.

Kaip šią veiklą skatinantys prioritetai, minima ilgametė Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo patirtis transporto ir logistikos srityje, geri valstybės institucijų bei transporto kompanijų ryšiai, gebėjimas spręsti tokius klausimus, kaip Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos kirtimas per pusvalandį vežant krovinius geležinkeliu – visa tai ne tik augina dvišalius krovinių srautus, bet ir didina šalių bendradarbiavimo potencialą plėtojant ekonominius ryšius tarp Europos ir Azijos.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Kauno laisvoji ekonominė zona jau yra pasirašę ketinimų protokolus dėl bendradarbiavimo su industriniu parku „Didysis akmuo“. Tai patvirtina jų siekį plėtoti logistiką, ypatingą dėmesį skiriant krovinių srautams tarp Kinijos, Baltarusijos ir Lietuvos logistikos centrų.

Gabenant Europai skirtus Kinijos krovinius, „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo maksimaliai panaudoti šalies privalumą – dviejų geležinkelio tinklų (1435 mm ir 1520 mm) sinergiją, skirtingos vėžės geležinkelio linijas jungiančius terminalus Šeštokuose ir Kaune, „Rail Baltica“ liniją, taip pat intermodalinius Vilniaus ir Kauno terminalus.

Forumo plenarinėje sesijoje „Vienas kelias – viena juosta“ šalių tarpusavio sąveika bendradarbiavimo link“ kalbą pasakė ir Lietuvos delegacijai vadovavęs, buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, pažymėdamas, jo Lietuvos siekis – teikti aukštos kokybės transporto ir logistikos paslaugas bei sukurti palankias sąlygas tranzitiniam krovinių srautui tarp Europos ir Kinijos, o patikima bei efektyvi krovinių logistika yra viena prioritetinių Lietuvos bendradarbiavimo su Baltarusija sričių.

Regioninio bendradarbiavimo ir plėtros forume taip pat dalyvavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, „Lietuvos geležinkelių“, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“, Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ bei kiti atstovai iš Lietuvos.

Forumo metu Lietuvos Respublikos delegacija susitiko su Baltarusijos transporto ministru Aleksejumi Avramenko ir aptarė bendradarbiavimą transporto klausimais, plėtojant ekonominius ryšius tarp Europos ir Azijos.

Parengta pagal industrinio parko „Didysis akmuo“ ir Lietuvos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje informaciją.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt