RINKA. ANALIZĖ. PROGNOZĖS. Pasaulinės ekonomikos prognozės: Optimizmo nedaug, bet scenarijus ne pats blogiausias

 

„Euromonitor International Analytics“ atsako į svarbiausius verslui kylančius klausimus greitu tempu besisukančiame ir nežinomybės apimtame pasaulyje. Pateikiame nuolat atnaujinamas prognozes ir „kas būtų“ scenarijus pagal svarbiausius makroekonominius veiksnius, kaip BVP, augimas ir nedarbo lygis.

2018 m. daugelis pasaulio ekonomikų pasiekė augimo viršūnę ir planuojama, kad ateityje pasaulinė plėtra po truputį pradės vėsti. 2018 m. pasaulio realiojo BPV augimo rodikliai turėjo parodyti 3,8 % (panašūs rezultatai buvo 2017 m.), o 2019–2020 m. šie rodikliai turėtų sumažėti iki 3,5 %.
Daugeliui pažangiųjų ekonomikų planuojamas ekonomikos smukimas – 2018 m. rezultatai yra prastesni nei tikėtasi, o įtampa prekybos srityje auga. Buvo prognozuojama, kad pažangiųjų ekonomikų realusis 2018 m. BPV išliks stiprus (2,3 %), o 2019–2020 m.jis turėtų leistis iki 1,8–2 %.
Besivystančias ekonomikas neigiamai paveikė prastėjančios pasaulinės prekybos ir išorinio finansavimo sąlygos bei sumažėjęs investuotojų pasitikėjimas tokiomis šalimis, kaip Argentina ir Turkija. Besivystančių ekonomikų BVP 2019–2020 m. turėtų sulėtėti iki 4,8 %.

Bendroji pasaulinės rizikos situacija nuo 2018 m. rugpjūčio suprastėjo. Augantys prekybos barjerai, didesnė politinė rizika ir prastėjančios finansų rinkos sąlygos gali ir toliau sunkinti augimą tiek pažangiose, tiek besivystančiose ekonomikose.
Geresni nei tikėtasi 2018 m. rezultatai padėjo stumtelėti JAV realųjį BVP iki 2,9 %. Tačiau kilo įtampa prekyboje su Kinija, todėl 2019 m. planuojamas smukimas iki 2,4 %.
Eurozonos perspektyvos ir toliau prastėja – ji prarado 2017 m. įgautą pagreitį. 2018 m. realusis BVP augo iki 2 %, o 2019 m. turėtų sulėtėti iki 1,9 %.
Didžiosios Britanijos realiojo BVP prognozės 2018 m. pakilo iki 1,4 %, o 2019 m. – iki 1,5 %. Tačiau šias perspektyvas temdo „Brexit“ nežinomybė.
Japonijoje turėtų pradėti jaustis lėtėjančios pasaulinės ekonomikos bei prekybos varžybos tarp Kinijos ir JAV. Kol kas BVP 2018 m. prognozuotas augimas 1,1 %, 2019 m. nukris iki 1 %.
Netolygiai atsigaunanti Brazilijos ekonomika ir aiškus apčiuopiamų priemonių, kurios padėtų jai įgauti pagreitį, trūkumas atnešė realaus BVP nuosmukį.
Kinijos ekonomika ir toliau palaipsniui lėtėja ir ruošiasi minkštam nusileidimui. Tačiau auganti prekybos įtampa perspektyvas pablogino. 2018 m. Kinijai planuotas 6,6 % BVP augimas 2019 m. pasieks tik 6,1 %.

Aukštesnės naftos kainos, išaugęs privatus vartojimas ir grynasis eksportas turėjo teigiamos įtakos Rusijos ekonomikai. 2018 m. jos realusis BVP turėjo ūgtelėti 1,7 %, o 2019 m. gali sulėtėti iki 1,5 %.
Indija susitvarkė su demonetizacijos bei prekių ir paslaugų mokesčių įstatymo reformos sukeltais sunkumais ir pasiekė dvejus metus nematytą greitį. 2018 m. BVP augimas padidėjo iki 7,7 %, o pagal 2019 m. prognozes nukris nedaug – 7,6 %.

Pagrindinės prognozių pataisos

Brazilija
2018 m. BVP augimo prognozės sumažėjo. Privataus sektoriaus pasitikėjimas iki prezidento rinkimų dar labiau sumažėjo, rugsėjį pramoninė gamyba smuko, o infliacija padidėjo. Tai sudaro dar didesnį spaudimą Centriniam bankui kelti palūkanas. Nors naujoji Žairo Bolsonaro vyriausybė žada imtis privačiam sektoriui ir investuotojams draugiškesnės politikos, susiskaldęs Kongresas kelia dideles kliūtis naujų įstatymų priėmimui.

Indija
2018 m. balandį ir gegužę didžiausią per pastaruosius dvejus metus pagreitį šios šalies ekonomika įgavo dėl padidėjusio vartojimo tempo. Dėl geresnio nei planuota ekonomikos atsigavimo po demonetizacijos bei prekių ir paslaugų mokesčio reformos smūgių, BVP augimo rodikliai 2018 m. turėtų rodyti 7,7 %, o 2019 m. – 7,6 %.

Italija
Naujoji Italijos vyriausybė rugsėjo pabaigoje pristatė savo pirmąjį biudžetą, kuriame matyti 2,4 % BVP deficitas, o jis yra tris kartus didesnis nei ankstesnės vyriausybės planuotas 0,8 %. Naujasis biudžetas išgąsdino obligacijų rinkas, o Italijos skolinimosi išlaidos išaugo 3 % daugiau nei Vokietijos. Italijos vyriausybė atsisakė biudžetinių kompromisų, todėl didesnės Italijos palūkanos greičiausiai išliks stabilios. Neigiama aukštesnių palūkanų įtaka privataus sektoriaus investicijoms gali šiek tiek nusverti didesnių vyriausybės išlaidų ir mažesnių mokesčių pranašumus. Todėl Italijos BVP augimo prognozę 2018 m. sumažinta iki 1 %, o 2019 m. – iki 0,8 %.

Bendrosios prognozės

JAV BVP per du praėjusių metų ketvirčius išaugo beveik 3 %, todėl 2018 m. augimo duomenys buvo pakoreguoti į gerąją pusę. Tačiau įtampa su Kinija auga. Rugsėjį JAV 10 % padidino tarifus dar 200 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos, todėl 2019 m. tarifas turėtų pasiekti 25 %. Įtaka 2018 m. BPV augimui buvo nepastebima, tačiau aukštesni tarifai 2019 m. produkcijos augimo sumažėjimą paaiškina beveik 0,2 % .
Vartotojų išlaidos ir toliau auga greičiau nei ilgalaikės tendencijos, o verslo investicijos – tvirtai ir energingai. Tačiau fiskalinės paskatos pasekmės 2019 m. turėtų smukti. Pasak pagrindinių prognozių, 2018 m. JAV BVP augimas turėjo pasiekti 2,7–3%, 2019 m. – sumažėti iki 2–2,8 %, o 2020 m. – 1,4–2,6 %. Po to kasmetinis BVP augimas turėtų sustoti ties ilgalaikiu 1,1–2,1 %.
Eurozonos perspektyvos nuo rugpjūčio ir toliau prastėja. Ekonomika prarado stiprų 2017 m. įgautą pagreitį, kai augimas pranoko visus lūkesčius. Pasak mūsų pagrindinių prognozių, 2018 m. buvo planuojamas 1,9–2,1 % BVP augimas. 2019 m. augimas turėtų siekti 1,4–2,2 %, o 2020 m. – 1,1–2,1 %. Ilgalaikis 2021–2026 m. augimas turėtų laikytis ties kasmetiniu 0,8–1,8 % vidurkiu.
Darbo rinkų situacija gerėja, o nedarbo lygis priartėjo prie 2008 m. pabaigos situacijos. Nedidelės finansavimo kainos, aukštesnės pelno maržos ir tvirtesnės bendrosios paklausos sąlygos vis dar augina verslo investicijas greičiau nei ilgalaikės tendencijos.
Finansavimo kainos tebėra žemos, neskaitant Italijos atvejo, kurios skolinimosi išlaidos palyginti su Vokietija išaugo dėl neseniai vyriausybės priimto biudžeto. Tačiau vartojimo augimas buvo ganėtinai lėtas, o bendras BVP augimas trečiajame 2018 m. ketvirtyje palaipsniui sumažėjo iki 1,7 %.
Privataus sektoriaus pasitikėjimo indeksai taip pat smuko. Bendrosios paklausos ir prekybos situacijos prastėjimas nuo 2017 m. apsunkino eksporto perspektyvas. Pastarieji Eurozonos nuosmukiai akcijų rinkose taip pat parodo ženklią nežinomybės dėl regiono ekonominių perspektyvų baimę.
Didžiosios Britanijos ekonomika 2018 m. trečiąjį ketvirtį šiek tiek išaugo, o realaus BVP augimas per antrąjį ketvirtį pagreitėjo nuo 1,2 % iki 1,5 %.
Privatus vartojimas – pagrindinis ekonomikos variklis – išaugo nuo 1,4 % 2018 m. antrajame ketvirtyje iki 1,6 % trečiajame. Prie to prisidėjo greitesnis atlyginimų augimas ir geresnės vartotojų nuotaikos vasaros metu. Fiksuotos investicijos 2018 m. trečiajame ketvirtyje beveik nejudėjo iš vietos, o blėstant praėjusiais metais susilpnėjusio svaro sterlingo pasekmėms, eksporto augimas sulėtėjo iki 0,7 %.

Po vasaros pagerėjimo vartotojų nuotaikos rugsėjį ir spalį vėl krito. Jei pavyktų išlaikyti greitesnio atlyginimų augimo ženklus, jie padėtų palaikyti vartotojų optimizmą. Tačiau verslininkų nuotaikos rugsėjį pasiekė žemiausią ribą per pastaruosius dvejus metus. Didžioji „Brexit“ nežinomybė ir toliau sunkins verslo investicijų sprendimus.
Ekonominis augimas turėtų ir toliau likti prislopintas. Apskritai, tikintis, kad 2020 m. bus priimta galutinė prekybos sutartis, planuojamas 2018 m. realusis BVP turėjo augti 1,4 %, o 2019 m. – 1,5 %. Chaotiško „Brexit“ galimybė kol kas yra pagrindinė grėsmė šalies perspektyvoms.
Japonijos ekonomiką pastaruoju metu stūmė sveika įmonių iniciatyva modernizuoti darbo jėgą taupančią įrangą, taip kovojant su darbo jėgos stygiumi bei infrastruktūros plėtra ruošiantis 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms. Tačiau 2018 m. trečiajame ketvirtyje ekonomika pajuto lėtėjančios pasaulinės ekonomikos bei Kinijos ir JAV prekybos karo pasekmes, taip pat tokių laikinų veiksnių, kaip gamybos procesus, turizmą ir vartojimą sunkinančios gamtos nelaimės, įtaką.
Pastaruosius keletą mėnesių infliacija pasiekė 1 %, o tam didžiausią įtaką turėjo augančios kuro kainos. Mažmeninė prekyba taip pat stipresnė – ją palaiko įrankių, maisto ir aprangos pardavimai. Tačiau 2018 m. rugpjūtį–rugsėjį buvo pastebimas atlyginimų mažėjimas, kurio pasekmė – silpnėjanti vartotojų perkamoji galia.
Gamtos nelaimės ir pasaulinės prekybos trintys 2018 m. trečiajame ketvirtyje turėjo neigiamos įtakos pramoninei gamybai, o visa tai aptemdė Japonijos vartojimo ir užsienio prekybos perspektyvas.
Kinijos ekonomika 2018 m. palaipsniui lėtėjo. Kylanti prekybos įtampa su JAV ir su tuo susijusi nežinomybė yra svarbiausi prastėjančių prognozių veiksniai.
Didžioji dalis pastarojo nuosmukio baigėsi minkštu nusileidimu bei atitinka ankstesnes ilgalaikes prognozes dėl lėtesnio augimo, Kinijai tampant pažangia ekonomika.
Prognozuota, kad 2018 m. BVP turėjo augti 6,5–6,7 %, 2019 m. – 5,6–6,6 %, o 2020 m. – 5,2–6,6 %. Ilgalaikės kasmetinės ekonominio augimo prognozės 2021–2025 m. lieka tos pačios – 4,8–5,8 %.

Rusijos realusis BVP 2018 m. antrajame ketvirtyje ir toliau augo, pademonstravęs 1,9 %, palyginus su 2018 m. pirmojo ketvirčio 1,3 % ir 2017 m. ketvirtojo ketvirčio 1 %. Kaip ir anksčiau, 2018 m. vidurio naftos kainų dinamika ekonomikai turėjo teigiamą poveikį. Vidutinė „Brent“ naftos kaina 2018 m. antruoju–trečiuoju ketvirčiais buvo apie 75 JAV doleriai už barelį, o tai yra beveik 50 % daugiau nei prieš metus. Augančios galutinio vartojimo išlaidos ir ypač augantis grynasis eksportas buvo pagrindiniai antrojo ketvirčio BVP augimo stimuliatoriai.
Vartojimo padidėjimą daugiausiai sukėlė realaus darbo užmokesčio atsigavimas ir vartojimo kreditai. Eksporto srityje pastebimą poveikį turėjo FIFA pasaulio čempionatas, kuris padidino maitinimo, transporto ir apgyvendinimo paslaugų apyvartą.
2018 m. trečiajame ketvirtyje tikėtasi realiojo BVP augimo sulėtėjimo, ypač dėl jaučiamos nepalankios dinamikos žemdirbystėje ir blėstančio pasaulio čempionato efekto.
Reziumuojant, realusis BVP augimas 2019–2020 m. turėtų sulėtėti iki 1,5 % metinio augimo.
2018 m. antrojoje pusėje ekonomiką stūmė grynasis eksportas. Pirmiausia, dėl angliavandenilių eksporto augimo ir sumažėjusio importo esant susilpnėjusiam rubliui bei sulėtėjusioms investicijoms (pasibaigus didelės apimties statybų projektams). Nuo liepos OPEC+ šalys (labiausiai Saudo Arabija ir Rusija) ėmė didinti naftos gamybą, siekdamos kompensuoti rinkoje pasijutusį naftos trūkumą dėl Irano sumažintų eksporto apimčių.
Brazilijos ekonomika ir toliau lėtai atsigauna po 2018 m. gegužę vykusio vilkikų vairuotojų streiko – realusis BVP 2018 m. antrąjį ketvirtį buvo 1 %. Labiausiai tai pajuto eksporto rodikliai – dėl streiko jo apimtys smuko iki neigiamų reikšmių.
Vartojimas ir investicijos taip pat sulėtėjo, nors ne tokiomis didelėmis apimtimis.
Spalio 28 d. baigėsi Brazilijos prezidento rinkimai, kuriuose dešinysis kongresmenas Žairas Bolsonaras sutriuškino kairiųjų pažiūrų Fernando Hadadą 55 % balsų. Šią žinią atspindėjo investuotojų ir vartotojų pasitikėjimas bei suaktyvėjimas Brazilijos nekilnojamojo turto rinkoje – pirmą kartą po rugsėjį patirto didžiausio visų laikų nuopuolio dėl išaugusio JAV iždo obligacijų pajamingumo, sustiprėjusio JAV dolerio ir augančių naftos kainų.
Infliacija pastaruosius keletą mėnesių laikėsi netoli vyriausybinių tikslų – 4,5 %, ir manome, kad tokia ji ir turėtų išlikti ir 2019 m. Brazilijos SELIC centrinio banko sistemos palūkanų norma taip pat išlieka stabili – 6,5 %, kadangi Centrinis bankas dėl lėtai augančios infliacijos ir esamos nedžiuginančios ekonominės situacijos, palūkanų kelti neskuba.
Indijos ekonomika pasiekė du metus nematytą tempą – šalies realusis BVP 2018 m. antrąjį ketvirtį šoktelėjo 8 %. Tai rodo, kad Indija pagaliau atsigavo po demonetizacijos bei prekių ir paslaugų mokesčių įstatymo patirto šoko.
Realiojo BVP rodiklį užkėlė aktyvus privataus vartojimo augimas, kuris nuo 7,2 % pirmąjį 2018 m. ketvirtį išaugo iki 7,9 %. Fiksuotų investicijų augimas nuo pirmojo 2018 m. ketvirčio 13,8 % antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 10,4 %, tačiau tebėra stiprus BVP augimo variklis. Tuo metu viešojo vartojimo augimas sumažėjo perpus, o grynojo eksporto rodikliai ir toliau tempia bendruosius augimo rodiklius žemyn.
Kadangi Indija yra priklausoma nuo naftos importo, augančios naftos kainos padidino prekybos atotrūkį. 2018 m. rugpjūtį dvylikos mėnesių prekybos deficitas pasiekė kelerius metus nematytą lygį. Siekiant sumažinti išorinio sektoriaus disbalansą ir padėti vargstančiai rupijai, Indijos vyriausybė 12 mlrd. JAV dolerių pakėlė muito mokesčius importui ir sumažino kuro mokesčius, taip palengvindama augančių naftos kainų poveikį. Nors kylančios naftos kainos nedžiugina, Indijos ekonominis augimas 2018 m. turėjo išsilaikyti ties 7,7 %, o 2019 m. – ties 7,6 %.

Išvados

Prastėjančios pasaulinės finansų rinkos sąlygos kelia besivystančių ekonomikų rinkų sulėtėjimo ar net nuosmukio grėsmę. Kartu su blogėjančiomis Eurozonos finansų rinkos sąlygomis ir Italijos fiskalinės politikos sukelta įtampa neigiamo Eurozonos scenarijaus perspektyvos tikimybė gerokai padidėjo.
JAV Kongresą perėmus demokratinėms jėgoms, sumažėja blogiausių Trampo politikų scenarijaus tikimybė. JAV, Meksikai ir Kanadai pasirašius sutartį (USMCA) bei ryškėjant dialogo su ES perspektyvoms, pasaulinės prekybos karo rizika taip pat ženkliai sumažėjo. Tačiau grėsmės prekybai nedingo ir šiuo metu kybo virš JAV ir Kinijos santykių, kurie labai greitai gali virsti atviru prekybos karu.

Paruošta pagal „Euromonitor International“ ataskaitą „Pasaulinės ekonominės prognozės“.
* „Euromonitor International“ yra pasaulinė rinkos tyrimų kompanija, teikianti statistikos ir analizės duomenis bei ataskaitas ir karščiausias naujienas apie pramonę, ekonomikas ir vartotojus visame pasaulyje.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt