RINKA. ANALIZĖ. PROGNOZĖS. Už globalizacijos ribų: tendencijos krypsta link regioninių tiekimo grandinių

 

Nepaisant postūmio link regionalizacijos, sudėtingų tiekimo grandinių ekosistema toli gražu nesustojo.

Mark Millar

Verslo administravimo magistro laipsnį turintis Mark Millar yra plačiai pripažintos knygos „Global Supply Chain Ecosystems“ („Pasaulinės tiekimo grandinių ekosistemos“) autorius. Knygą, kurioje pateikiamos smulkios ir praktiškos įžvalgos, padedančios verslo vadovams priimti geriau apgalvotus sprendimus, siekiant konkurencinio pranašumo šiandienos sudėtingame ir tarpusavio ryšiais susaistytame pasaulyje, išleido pirmaujantis verslo publikacijų leidėjas „Kogan Page“ (Londonas).

Pripažintas kaip mokantis sudominti ir energingas kalbėtojas, paliekantis neišdildomą įspūdį, M. Millar yra vedęs daugiau kaip 450 paskaitų įmonių renginiuose, valdybų pasitarimuose ir pramonės konferencijose 28 pasaulio šalyse, 5 žemynuose.

Būdamas vizituojančiu lektoriumi Honkongo politechnikos universitete, M. Millar 2018 m. Azijos tiekimo grandinių apdovanojimuose savo kolegų buvo pripažintas kaip „labiausiai įkvepiantis tiekimo grandinių specialistas“.

Pagrindinė pastarųjų dešimtmečių globalizacijos tema buvo vis sudėtingesnės pasaulinės tiekimo grandinės. Gamintojai stumdė gamybą iš vienos mažai kaštų reikalaujančios vietovės į kitą ir taip sukūrė sudėtingą tiekimo grandinių ekosistemą.

Tačiau naujausios tendencijos krypsta link regioninių tiekimo grandinių – vis daugiau gamintojų nori, kad jų prekės būtų gaminamos netoliese arba visai čia pat bei siekia gerinti matomumą ir spartą, bandydami laimėti didesnį konkurencinį pranašumą.

Nepaisant šio postūmio link regionalizacijos, dėl išaugusių vartotojų lūkesčių tiekimo grandinės ir toliau išliks sudėtingos, nors ir šiek tiek trumpesnės.

Prekybos augimas stabdo BVP augimą

Jau kurį laiką žinome, kad istorinis 2:1 prekybos augimo rodiklis, nuo kurio priklauso ir ekonominis augimas, po 2009 m. pasaulinės finansų krizės (PFK) sustojo.

Beveik du dešimtmečius iki jos – nuo 1990 m. iki 2008 m. – pasaulinė prekyba nuolat augo dvigubu BVP greičiu, kuris kasmet didėjo apie 3,2 proc.

Pastaruoju metu prekybos ir BVP santykis priartėjo prie 1:1.

Tačiau panašu, kad esant silpno BVP augimo klimato sąlygoms išsivysčiusiame pasaulyje išlaikyti net ir 1:1 santykį bus sunku.

Be kitų sudėtingų minėtam sulėtėjimui įtakos turėjusių veiksnių, išsivysčiusiose rinkose tebejaučiamos savotiškas PFK pagirios – vartojimo prekių paklausa yra sumažėjusi, o daugelis jų atkeliauja sudėtingomis pasaulinėmis tiekimo grandinėmis.

Ironiška, tačiau sudėtingas pasaulines tiekimo grandines sukūrė būtent pastarųjų trijų dešimtmečių globalizacijos įkarštis, kai užsakomų paslaugų, darbo vietų ir veiklos rūšių atskyrimo iniciatyvos Azijoje užkūrė dramatišką gamybos augimą, o Kinija įsitvirtino kaip „pasaulio gamykla“.

Nesibaigiančios pigesnės gamybos paieškos iniciatyvos gaudė visas įmanomas mažiausių kaštų reikalaujančios darbo jėgos samdymo galimybes. Todėl gamyba masiškai išsiskaidė – tiek geografiniu, tiek procesų atžvilgiu, o tai savo ruožtu tapo plačiai paplitusios tiekimo grandinių globalizacijos varikliu, sukūrusiu šiandienines pasaulines ir stiprių tarpusavio priklausomybės saitų rišamas ekosistemas.

Kurį laiką matėme nuolatinį ir greitą augimą viso pasaulio krovinių srautuose, kurį šiandien vadiname vienkartine nauda tarptautinei prekybai, nors ji tarptautiniams vežėjams ir buvo didžiulė.

Tačiau į Aziją buvo iškelti beveik visi gamybos procesai, kokius tik buvo galima iškelti. Todėl pastaraisiais metais stebimas tik laipsniškas prekybos apimčių augimas.

Be to, išsivysčiusio pasaulio vyriausybės susitelkė į infrastruktūros investicijas kaip į ekonominio augimo garantą, o visose rinkose pastebimi protekcionizmo elementai, stabdantys pasaulinę prekybą.

Didelė dalis išsivysčiusio pasaulio populiacijos pajuto, kad globalizacija paliko juos „už borto“, todėl stipriai išaugo populistiniai protekcionistiniai sentimentai, kurie suskaidė dvi stipriausias pasaulio ekonomikas: taip pirmiausia Jungtinėje Karalystėje atsirado „Brexit“, o tada JAV iškilo D. Trumpas.

Pasekmės – žymiai išaugęs prekybą ribojančių priemonių, tokių kaip tarifai, naudojimas, taip pat pirmenybė teikiama ne daugiašalėms, o dvišalėms, nacionalinius interesus atitinkančioms prekybos sutartims.

„Global Trade Alert“ duomenimis, per 2018 m. visame pasaulyje buvo pritaikyta daugiau nei 1 196 naujos diskriminuojančios prekybos priemonės – beveik tris kartus daugiau nei prekybą liberalizuojančių priemonių, kurių tebuvo 348.

Pasaulinės prekybos organizacijos generalinis direktorius Roberto Azevedo 2017 m. kreipėsi į Pasauliniame ekonomikos forume Davose susirinkusius pasaulio lyderius: „Jeigu praradai darbą, grynasis teigiamas prekybos poveikis tau nereiškia nieko; taigi, mums reikalinga geresnė vidinė politika, kuri padėtų žmonėms ir grąžintų juos į darbą.“

Tiekimo grandinių tempas – konkurencinio pranašumo variklis

Kitas prekių srautų perkėlimo iš pasaulinių į regioninius tinklus veiksnys – tiekimo grandinių greitis. Trumpėjant gaminių galiojimo laikui ir greitėjant jų pateikimui į rinką, tiekimo grandinės tapo dar vienu svarbiausiu konkurencinio pranašumo komponentu.

Įmonės siekia supaprastinti savo tiekimo grandines imdamosi regioninės politikos ir perkeldamos dalį savo gamybos (tačiau ne visą) „arčiau namų“. Šis gamybos panoramos perstatymas sukurs regionines tiekimo grandines, tokias kaip „pagaminta Šiaurės Amerikoje Amerikai“ arba „pagaminta Rytų Europoje Europai“. Tačiau tai nereiškia, kad prasidės masinis gamybos judėjimas iš Azijos.

Pasaulinė tiekimo grandinių ekosistema, kuri iš mažai kaštų reikalaujančios Azijos aprūpina išsivysčiusias Amerikos ir Europos rinkas, yra labai gerai įsitvirtinusi, prisitaikiusi ir efektyvi; tokios taip lengvai nepakeisi; be to, norėdama aptarnauti greitai augančias vietines besivystančių ekonomikų rinkas, ji turi plėstis.

Nepamirškime svarbiausio klausimo – kur gyvena šimtas milijonų naujų viduriniosios klasės vartotojų?

Pasaulinės įmonės negali neatsižvelgti ar neįvertinti vidaus vartotojų rinkos besivystančiose Azijos ekonomikose, turinčiose milžinišką potencialą. Išties, „pagaminta Azijoje Azijai“ palaipsniui taps pirmaujančiu regioninių tiekimo grandinių modeliu, aptarnaujančiu augančias Tolimųjų Rytų rinkas.

Tačiau, siekdamos paspartinti savo pasaulinių rinkų aptarnavimą, vis daugiau įmonių ieško būdų sutrumpinti tiekimo grandines.

Regioninės tiekimo grandinės bus trumpesnės, bet ar paprastesnės?

Pasak „The Economist Intelligence Unit (EIU)“ tyrimo, nors globalizacijos metu tiekimo grandinės išaugo ilgos ir sudėtingos, ateityje daugelis verslo vadovų tikisi savo tiekimo grandinėse išvysti mažiau segmentų.

Beveik pusė respondentų (49 proc.) ateinantį penkmetį laukia tiekimo grandinių trumpėjimo ir paprastėjimo, o viena trečioji apklausos dalyvių tikisi tiekimo grandinių ilgėjimo bei sudėtingėjimo. Tyrime dalyvavo didelio ir smulkaus verslo atstovai, kurių bent pusė per metus uždirba mažiau nei 500 mln. JAV dolerių.

Pagrindiniais veiksniais, padedant verslui sutrumpinti bei supaprastinti savo tiekimo grandines, laikomi veiklos tobulinimas ir inovacijos.

Atsižvelgiant į geografinį regioną, beveik šeši iš dešimties Ramiojo vandenyno Azijoje įsikūrusių respondentų (59 proc.), palyginti su 46 proc. Europoje ir 45 proc. Šiaurės Amerikoje, tikisi trumpesnių tiekimo grandinių.

Iliustruodami didėjantį reikalavimų laikymosi ir valdymo poreikį, daugiau nei trečdalis respondentų (36 proc.) teigė sutinkantys su teiginiu, kad „auganti reglamentinė našta turės įtakos tiekimo grandinių valdymo išlaidoms ir sudėtingumui“.

Tiekimo grandinių matomumas buvo įvardintas pagrindiniu prioritetu – 54 proc. apklausos dalyvių teigė, kad visiško skaidrumo principas, atskleidžiant kur ir kaip gaminama jų produkcija, yra svarbus arba labai svarbus tikslas.

Nors regioninės tiekimo grandinės sutrumpės, tai nebūtinai reiškia, kad jos taps ir paprastesnės.

Buvimas arčiau rinkos spartina gamybos inovacijas ir koregavimą – taip įmonės gauna galimybę atsižvelgti į savo klientus ir gaminti jų poreikiams pritaikytą produkciją.

Nepaisant sudėtingų iššūkių, toks sustiprėjęs ryšys ir aktyvumas taps svariu diferenciacijos ir konkurencinio pranašumo šaltiniu.

Nauja tiekimo grandinių era

Pasibaigus trims globalizacijos dešimtmečiams, artimiausiais metais daugelis įmonių tikisi tiekimo grandinių trumpėjimo.

Nors kai kurie gamybos procesai ir persikels „arčiau namų“, pagreitėjusios regionalizmo tendencijos, įvairios įsitvirtinusios bei efektyviai veikiančios pasaulinės tiekimo grandinės niekur nedings ir prisitaikys prie augančių vietos rinkų.

Verslo atžvilgiu tiekimo grandinės gal ir trumpėja, tačiau tikėtis, kad šiandieninės ypač sudėtingos tiekimo grandinių ekosistemos staiga virs paprastomis, kol kas neverta.

Kontaktai: www.markmillar.com | Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. | Hong Kong + 852 9468 5295

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt