VERSLO IR MENO SINERGIJA. Jack Kerouac. Palūžusi tapyba

 

Anna Defrancesco

„MA*GA“ muziejus Galaratėje organizuoja didžiulę Jack Kerouac – vieno iš XX a. literatūros ikonų – paveikslų ir piešinių parodą, kuri vyks nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 22 d.

Aštuoniasdešimties tapybos darbų ir piešinių kolekcija atskleidžia „palūžusios kartos tėvo“ (angl. „Beat Generation“) anksčiau niekuomet netyrinėtą pusę.

Susidomėjimą kelia ir parodai papildomo svorio suteikia Robert Frank bei Ettore Sottsass nuotraukos, istoriniai dokumentai, Peter Greenaway projektas ir kataloge publikuotas interviu su Arnaldo Pomodoro, kuriame jis prisimena savo patirtį 1966 m. Stanfordo universitete, Kalifornijoje.

Aš tapau tik gražius dalykus. Naudoju namams dažyti skirtus dažus, maišau juos su klijais, tepu teptuku ir pirštų galiukais. Panorėjęs per kelerius metus galėčiau tapti aukščiausio lygio dailininku. Galbūt tuomet parduočiau paveikslus, nusipirkčiau pianiną ir imčiau kurti muziką – kitaip gyvenimas yra nuobodus.

Jack Kerouac, 1956 m. spalio 10 d., Meksikas

Sandrina Bandera, Allesandro Castiglioni ir Emma Zanella kuruojamą parodą organizuoja „MA*GA“ muziejus bei Galaratės miestas. Projektą remia „Ricola“ paveldo meno fondas ir „Fondazione Cariplo“ kartu su „Rivellino LDV“ galerija Lokarne (Šveicarija).

Parodoje pavadinimu „Jack Kerouac. Palūžusi tapyba“ (angl. „Kerouac. Beat Painting“) pristatomi aštuoniasdešimt tapybos darbų ir piešinių. Dauguma jų Italijoje niekuomet neeksponuoti, todėl leidžia pažvelgti į „palūžusios kartos tėvo“ meninę veiklą nauju kampu. Ypatingas dėmesys skiriamas jo kūrybinių procesų labirintų analizei bei santykiui su tradicine amerikietiška vizualine kultūra ir kitais „palūžusios kartos“ kūrėjais – nuo Allen Ginsberg iki William Burroughs bei „Neformaliojo meno“ („Art Informel“) ir Niujorko mokyklos meistrų, su kuriais J. Kerouac pradėjo bendrauti 6-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Jo darbų stiprybė yra aukščiau išsamiosios tapatybės, kurią J. Kerouac sugebėjo įsprausti į gyvenimą, literatūros darbus ir visas kitas kūrybinės išraiškos formas – muziką, dainas, poeziją ir kiną.

Tai yra unikali galimybė įvertinti J.  Kerouac darbus, kurie iki šiol buvo eksponuojami tik saujelėje rinktinių muziejų, tokių kaip Niujorko „Whitney“ Amerikos meno muziejus, Paryžiaus Pompidu centras ir ZKM Karlsrūjėje. Darbus paveldėjus J. Kerouac svainiui John Sampas, jie ištisus dešimtmečius gulėjo gimtajame Lovelo (Masačusetsas) mieste, kol globojant Lokarno „Rivellino LDV“ galerijai (Šveicarija) pasklido po įvairiausias privačias kolekcijas.

Lankytojai įtraukiami į kelionę per skirtingus branduolius, kuriuose J. Kerouac gyvenimo atspindžiai persipina su jo poetika – pradedant tokių įžymybių kaip Joan Craword, Truman Capote, Dody Muller ar Kardinolo Montini portretais ir baigiant „palūžusios kartos“ užuominomis nuo Robert Frank iki William S. Burroughs.

Parodoje taip pat per Robert Frank ir Ettore Sottsass, darytą jo žmonos Fernanda Pivano, Allen Ginsberg ir paties J. Kerouac fotografijų kolekciją nagrinėjamas jo santykis su Italija. Dar gilesnių įžvalgų apie J. Kerouac suteikia naujasis Peter Greenaway projektas.

Parodos katalogo pradžioje pateikiamas išskirtinis darbas, kuriuo tarsi atiduodama duoklė J. Kerouac –  Peter Greenaway sukurtas ir anksčiau niekur nepublikuotas darbas, skirtas  J. Kerouac knygai „Kelyje“.

Naudodamas daugybę  eskizų, maketų  ir užrašų, Britanijos menininkas ir režisierius P. Greenaway dirba prie įspūdingo projekto: keliaujančios vaizdo projekcijos, skirtos automobiliui, įamžintam knygoje „Kelyje“. Pastarasis tampa filmavimo ir vaizdo perteikimo priemone, kurioje iš naujo pažvelgiama į J. Kerouac kelionę, tarsi keliaujant įsivaizduojamu maršrutu ir lankantis tos užburiančios istorijos vietovėse.

Renginio kultūrinius horizontus praplečia ir speciali dalis, skirta vaizdo įrašams – „Rai Teche“ dėka iš archyvų ištrauktas F. Pivano interviu su J. Kerouac bei paties J. Kerouac adaptuotas ir R. Frank su Alfred Leslie režisuotas „Pull My Daisy“ trumpametražis filmas (30 minučių), kuriame nusifilmavo keletas „palūžusios kartos“ žvaigždžių, tokių kaip A. Ginsberg ir Gregory Corso.

Vienu iš „palūžusios kartos“ įkūrėjų laikomas J. Kerouac atstovauja literatūros ir meno judėjimą, kuris 5-ojo dešimtmečio pabaigoje ėmė drebinti Amerikos visuomenės, o vėliau ir Europos, kurioje jo darbai paplito labai greitai ir buvo beveik iškart verčiami į daugelį kalbų, vertybinius pamatus. Viduriniajai klasei, sukūrusiai tvirtą pokario vertybių pagrindą, J. Kerouac tapo kultūrinio ir seksualinio išsilaisvinimo bei naujo gyvenimo būdo modelio, kuris ilgainiui išaugo į jaunesniosios kartos revoliuciją 7-ajame dešimtmetyje, pradininku.

Atmesdamas pokario technologinius idealus, „palūžusios kartos“ judėjimas kartu su J. Kerouac, A. Ginsberg, Owen bei Ferlinghetti propagavo naują, beveik gentinę ir spontaninę etiką, kuri vėliau įsiliejo į hipių judėjimą, priešinantis karui Vietname ir besimėgaujant „Trimis taikos ir muzikos dienomis“ Vudstoke.

Negana to, kad „Jack Kerouac. Palūžusi tapyba“ jau ir taip yra svarbi paroda, joje pristatoma ir ypatinga techninė „Skira“ publikacija, kurioje matyti išsamus J. Kerouac tapybos darbų vaizdas.

Knyga pradedama Sandrina Bandera esė apie šaltinius ir santykį tarp Europos istorijos bei autoriaus augimo ir brendimo. Antroji katalogo dalis skirta religinių aspektų (nuo katalikybės iki budizmo) įtakai J. Kerouac darbams, kurią kritiškai apžvelgia Stefania Benini.

Toliau pateikiama keletas esė apie skirtingus „palūžusios kartos“ aspektus: Franco Buffioni tyrinėja istoriją ir santykį su Italijos kultūra bei šiuolaikinėmis tendencijomis, Virginia Hill atidžiau panagrinėjo ryšius su 7-ojo dešimtmečio mada, o Enrico Camporesi aptarė kiną ir garsą.

Ketvirtojoje dalyje, kuriai įvadą parašė Francesco Tedeschi, detaliau aptariami J. Kerouac ir meninės Niujorko kultūros ryšiai 6-ojo dešimtmečio pabaigos ir 7-ojo dešimtmečio pradžios sandūroje nuo abstraktaus ekspresionizmo iki džiazo.

Knyga užbaigiama Arnaldo Pomodoro „palūžusios kartos“ apžvalga, kurią užrašė Ada Masoero bei S. Benini iš Filadelfijos Šv. Juozapo universiteto parašyta J. Kerouac biografija, kurioje nagrinėjamos jo gyvenimo ir Ameriką bei Europą įsiūbavusių svarbiausių istorinių bei kultūrinių įvykių paralelės.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt