TARPTAUTINIAI RENGINIAI. 9-ojoje „Transporto savaitėje“ – ypatingas dėmesys uostams

 

Kovo 5–7 dienomis Lenkijos uostamiestyje Gdynėje vykusioje 9-ojoje konferencijoje „Transporto savaitė“, kurioje dalyvavo maždaug 200 dalyvių, pagrindinis dėmesys buvo skirtas uostų investicijoms, giluminei uostų rinkos analizei ir artimiausios ateities apžvalgoms.

Pagrindinį renginį pradėjo oficiali Gdynės mero Wojciech Szczurek kalba. Meras pabrėžė uosto vaidmenį miesto atsiradime bei bendradarbiavimo tarp uosto ir miesto savivaldybės svarbą.

„Uostų rinka yra viena komplikuočiausių“, – trumpai uostų sektoriaus plėtros dinamiką apibūdino Bogdan Ołdakowski, „Actia Forum“ vadovas, atkreipdamas ypatingą dėmesį į Baltijos jūros regioną bei aptardamas konteinerių, „ro-ro“ ir keltų rinkos naujienas.

Viena pagrindinių renginio temų – uostų plėtros ir konkurencingumo palaikymo priemonių paieška. Christopher Quinn, „Wexford Strategies“ viceprezidentas, pabrėžė tarp uostų plėtojamos partnerystės svarbą bei dar galimai neatrastą ir neišnaudotą jos potencialą. C. Quinn teigė, kad į uostą labai svarbu žiūrėti ne į kaip vakuume plaukiojantį objektą, o kaip į didesnės bendruomenės, kuriai priklauso su jais susiję miestai bei verslo bendruomenės, dalį. Geros žinios apie tų bendruomenių sąsajas ir vaidmenį uosto, su kuriuo siekiama bendradarbiauti, veikloje yra vienas iš esminių sėkmingo bendradarbiavimo aspektų.

James Kyritsis, „Drewry“ konsultantas, auditorijos dėmesį atkreipė į Kinijos investicijas Europos uostuose bei jų galimą įtaką Baltijos jūros regione. Kinijos vyriausybės tebepalaikomos Naujojo šilko kelio „Viena juosta, vienas kelias“ („Belt and Road“ BRI) iniciatyvos sukurtos galimybės, be kita ko, yra susijusios su augančiu šalies investuotojų susidomėjimu pasauliniais projektais bei tuo, kad Baltijos jūros regionas atveria Kinijos uostams kelią į Šiaurės Europą. Turint tai omenyje, šios investicijos turėtų būti ypač atidžiai vertinamos, kadangi patirtis rodo, jog ne visi BRI projektai yra perspektyvūs finansiškai.

Lenkijos uostai išgyvena augimo laikotarpį, kuris tęsiasi jau kelerius metus. Taip atsiveria platus naujų investicinių projektų spektras. Maciej Krzesiński, Gdynės uosto marketingo vadovas, išvardino investicijas, kurios Gdynios uosto laukia artimiausioje ateityje. Tarp šių projektų yra geležinkelio prieigos į vakarinę uosto dalį pertvarka, priėmimo įrenginių statybos bei geležinkelių ir kelių dangos rekonstrukcija vienoje iš prieplaukų. Pabaigus šiuos projektus (tai padaryti numatoma 2020 m.), 2021 m. bus imamasi keltų terminalo bei intermodalinės infrastruktūros statybų uosto logistikos centre. 2022 m. planuojama gilinti uosto prieigas ir uosto akvatoriją.

Dominik Landa „DCT Gdansk“ komercijos direktorius auditorijos dėmesį perkėlė nuo Gdynės į Gdanską bei pateikė šiuo metu Gdansko giliavandeniame konteinerių terminale vykdomus projektus. Patogi terminalo lokacija, logistikos ir intermodalinės prieigos bei terminalo galimybės aptarnauti visų dydžių laivus yra pagrindinės jo aukštų pozicijų šiame konkurencingame sektoriuje išlaikymo priemonės, ypač atsižvelgiant į nuolatinį laivų dydžio augimą. Toliau planuojama uosto vartų ir krantinių plėtra, naujų „eRTG“ tipo kranų pirkimas bei didelės apimties terminalo geležinkelių iškrovimo punktų plėtra. Vienas pagrindinių prioritetų – tinkama intermodalinė infrastruktūra. Suprasdami poreikį atnaujinti geležinkelių ir kelių prieigą, glaudžiai bendradarbiauja terminalas ir miestas.

Uostų bei terminalų augimas ir plėtra yra labai sudėtingas žingsnis. „Kalmar“ atstovas Jarno Kuipers kalbėjo apie tai, kaip terminalo kūrimo procese geriau panaudoti technologijas ir informaciją. Jis trumpai apibūdino pagrindinius kūrimo procese sutinkamus iššūkius, kuriems įveikti reikia lanksčių ir efektyvių sprendimų.

Šiomis dienomis daugeliui pramonės sričių taikomi griežti aplinkosaugos reglamentai, jūrų sektorius – ne išimtis. „Actemium“ atstovas Alan Arent pasidalino savo įmonės praktika, kaip ekonomiškai spręsti taršos ir keliamo triukšmo problemas, dėl kurių nuolat verda diskusijos tarp uostų ir vietinių bendruomenių, darančių didelį spaudimą uostams.

Žinoma, plėtra neįmanoma be finansavimo, kuris skatina investicijas. Paweł Wojciechowski, Europos Komisijos koordinatorius, kalbėjo apie bendruosius Europos infrastruktūros tinklų tikslus, įskaitant transeuropinių tinklų plėtrą bei modernizavimą, taip pat tarpvalstybinio bendradarbiavimo supaprastinimą, ypač atkreipdamas dėmesį į įvairių sektorių sinergijos skatinimą. Jis taip pat paminėjo transporto sektoriui siūlomą biudžetą, kuris šiuo metu siekia 24,115 mln. eurų. Europos Komisija (EK) yra užtikrinta sklandžia jau patikrinto finansavimo mechanizmo veikla, kurią tiesiogiai per INEA (Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga) reguliuoja EK ir kuri yra pagrįsta „išnaudoji arba prarandi“ principu.

Anthony van der Hoest, MTBS komercijos direkrorius, daugiausia kalbėjo apie uostų PPP (angl. „public and private partership“, liet. „viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės“) projektus, pabrėždamas jų privalumus ir neišnaudotas galimybes. PPP projektų trūkumas pasireiškia dėl nepakankamo rizikos įvertinimo, planavimo sunkumų bei per trumpų laikotarpių. Labai svarbu atsižvelgti į rinkos poreikius, nuo kurių priklauso projekto gyvybingumas – tai akivaizdus, nors dažnai pamirštamas aspektas. Tinkamo rinkos poreikių supratimo stoka yra pagrindinė nesėkmių priežastis.

Apibendrinančios mintys

Šių metų konferencijos dienomis vyko daug informatyvių diskusijų. Dalyviai aptarė įvairias temas, susijusias su uostų sektoriaus plėtra ir investicijų finansavimu.

Piotr Nowak, Gdynės uosto valdybos viceprezidentas ir Baltijos uostų organizacijos valdybos narys: „Lenkijos uostai vystosi greičiau nei juos supanti kelių ir geležinkelių infrastruktūra. Mums reikia atkreipti svarbiausių sprendimų priėmėjų dėmesį į esamų ir planuojamų investicijų galimybes. Kitas iššūkis – strateginis uosto paslaugų plėtros mūsų pakrantėje planas, vykstant aktyviam bendradarbiavimui tarp regioninės ir vietos savivaldos institucijų. Viena vertus, Lenkijos uostai užtikrina tarptautinę prekybą visos šalies mastu bei įneša didelį indėlį į vietos ir valstybės biudžetus (2018 m. – 40 mlrd. Lenkijos zlotų). Kita vertus, už tai mokama kaina – padidėjęs kelių ir geležinkelių transporto aplinkiniuose rajonuose srautas. Mums reikia rasti pusiausvyrą bei išaiškinti visuomenei, kodėl uostai yra pagrindinis pasaulinio augimo variklis bei kodėl apsimoka investuoti į uostų ir jų prieigos infrastruktūrą.“

Isabelle Ryckbost, ESPO generalinė sekretorė: „Dalyvauti šioje „Transporto savaitėje“ buvo labai malonu. Ji suteikė ESPO galimybę išsakyti savo prioritetus ir susirūpinimą dviejose srityse, kurios uostams yra labai svarbios. Tai – uostų investicijos ir uostų skaitmeninimas. Uostų investicijų poreikiai – milžiniški. Pernai atlikto ESPO tyrimo duomenimis, ateinančių dešimties metų poreikis siekia 48 mlrd. eurų. Uostams atiduoti 4 % CEF lėšų neatspindi svarbaus ir sudėtingo šiandieninių uostų atliekamo vaidmens. Uostai yra įvairiarūšio transporto, energijos, pramonės, mėlynosios ekonomikos ir inovacijų centrai transporto ir tiekimo grandinėje. Jie yra bendrosios uostų ekosistemos jungtys. Štai, kodėl labai svarbu užtikrinti uostų išmanumą. Uostų skaitmeninimas išties gali optimizuoti investicijas bei pagerinti komunikaciją ir informacijos sklaidą tarp visų suinteresuotų šalių tiekimo grandinėje.“

Paweł Wojciechowski, Reino–Alpių regiono koridoriaus koordinatorius Europos Komisijoje: „Uostai yra pagrindiniai transeuropinio transporto tinklo vartai. Uostų investicijos turėtų žengti koja kojon su žemyninio susisiekimo tobulinimu. Pagrindiniai koordinatorių valdomi tinklo koridoriai yra svarbus įrankis užtikrinant Europos Sąjungos investicijų tvarumą ir didelę pridedamąją vertę. „Transporto savaitės“ konferencijoje Gdynėje galėjome įvardinti tas sritis, kurioms ypač reikalinga ES parama.“

Devintosios „Transporto savaitės“ metu vyko ir daug kitų renginių. Du iš jų organizavo Baltijos uostų organizacija, atkreipusi dėmesį į vis svarbesnį oro taršos uostuose klausimą bei SGD, vis dažniau įvardijamų ateities jūrų kuru, krovos gaires.

Aptarti pačių svarbiausių transporto sektoriaus būklei įtakos turinčių aktualijų tiesiog neįmanoma nepaminėjus „Brexit“. Vienas konferencijos partnerių – „Namiary na Morze i Handel“ – surengė renginį, kurio metu buvo detaliai analizuojami galimi transporto pramonės scenarijai ir pasekmės, kurie priklausys nuo galutinio ES ir Jungtinės Karalystės susitarimo.

Kitų metų kovo mėnesį įvyks 10-asis „Transporto savaitės“ renginys.

Parengta pagal ACTIA FORUM informaciją.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt