EXPO 2020. „Sujunkime protus, kurkime ateitį“

 

„Sujunkime protus, kurkime ateitį“ – taip optimistiškai ir viltingai skamba pasaulinės parodos EXPO 2020, Jungtinių Arabų Emyratų mieste Dubajuje prasidėsiančios 2020 m. spalio 20 d. ir truksiančios visą pusmetį, tema.
Daugiau kaip 170 valstybių jau patvirtino savo dalyvavimą parodoje ir pasirašė sutartis.
Šioje parodoje, kuri išsidėstys daugiau kaip keturių kvadratinių kilometrų kuriamoje teritorijoje, kiekviena dalyvaujanti valstybė turės atskirą paviljoną. Planuojama, kad parodą aplankys per 25 mln. žmonių.
Lietuva, tarptautinėse parodose dalyvaujanti nuo 1900 m. Paryžiuje vykusios parodos, tarpukariu ypač sėkmingai prisistačiusi pasauliui EXPO parodose 1937 m. ir 1939 m. Paryžiuje ir Niujorke, o nuo 1992 m. nepraleidusi nė vienos EXPO parodos, ratifikavusi Konvenciją dėl tarptautinių parodų, o nuo 2009 m. esanti TPB nare, ir toliau tęsia šią nuoseklią bei svarbią tarptautinę veiklą.
Žurnalas JŪRA MOPE SEA daug dėmesio skyrė 2017 m. Kazachstano sostinėje Astanoje tris mėnesius vykusiai tarptautinei parodai EXPO 2017, kurios tema buvo „Ateities energija“. Rengiantis Dubajaus parodai, savo skaitytojus ketiname supažindinti su įvairiais pasirengimo periodais ir procesais, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos dalyvavimui ir jos tinkamam prisistatymui šiame svarbiame protų ir dvasios, mokslo ir kūrybos, inovacijų ir technologijų pasauliniame parade.
Šio žurnalo numerio svečias – Lietuvos aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Romas JANKAUSKAS, vadovavęs Lietuvos komandai rengiantis ir dalyvaujant jau šešiose tarptautinėse ir pasaulinėse EXPO parodose.

Pone Jankauskai, šiame, labai daug funkcijų aprėpiančiame, darbe turite didžiulės patirties. Ar patirtis ir sukauptos žinios palengvina rengimąsi naujai parodai? Kada ir kokiais veiksmais prasideda šis rengimasis?

Iškovojusi teisę surengti pasaulinę parodą – Jungtiniams Arabų Emyratams ši laimė nusišypsojo dar 2013 m. rudenį – šalis organizatorė kurį laiką dar ruošiasi, o po to oficialiai kviečia kitų pasaulio valstybių vyriausybes apsispręsti dėl dalyvavimo parodoje. Lietuva pakvietimą gavo 2016 m. balandį, tačiau nei nueinanti, nei tų pačių metų pabaigoje prie valdžios vairo stojusi nauja vyriausybė priimti sprendimo neskubėjo. Iš pradžių dalyvavimas parodoje buvo įtrauktas į naujosios vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų planą, vėliau aptartas viename iš pasitarimų. Gerą impulsą apsispręsti davė sėkmingas Lietuvos Respublikos Prezidentės vizitas į JAE praėjusių metų lapkričio pradžioje. Iškart po jo buvo priimtas nutarimas dėl Lietuvos dalyvavimo pasaulinėje parodoje EXPO 2020 ir pavesta Aplinkos ministerijai, bendradarbiaujant su Susisiekimo ir Ūkio ministerijomis, organizuoti Lietuvos pristatymą. Šių metų pradžioje apie tai diplomatiniais kanalais oficialiai buvo pranešta JAE vyriausybei. Norint dalyvauti parodoje, būtina dar šiemet parengti paviljono koncepciją, organizuoti architektūrinio projekto konkursą, pradėti pasirengimą paviljono statybai ir įrengimui – būtent tai šiuo metu ir darome.
Asmeninė patirtis, kaip, beje, ir institucinė atmintis – per pastaruosius 20 metų Aplinkos ministerija buvo atsakinga už Lietuvos pristatymą aštuoniose EXPO parodose – yra labai naudinga, tačiau kiekvieną kartą susiduriame vis su tomis pačiomis problemomis išorėje – ilgai neapsisprendžiama dėl dalyvavimo, žvalgomasi į taip pat apsispręsti vėluojančius kaimynus, ginčijamasi dėl koncepcijos ar dėl to, kas apskritai turėtų organizuoti šalies pristatymą parodoje, vėluojama skirti finansavimą, po to skubama suspėti viską padaryti laiku, o tam nepadeda sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros.

Kuo ypatinga būsimoji pasaulinė paroda Dubajuje?

Pagrindinė parodos tema – „Sujunkime protus, kurkime ateitį“ („Connecting Minds, Creating the Future“); jos potemės: „Darnus vystymasis“, „Mobilumas“, „Galimybės“ („Sustainability“, „Mobility“, „Opportunities“). Paroda vyks šešis mėnesius – nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. Dėl klimato sąlygų (nepakeliamai didelių karščių vasaros mėnesiais) pasirinktas žiemos laikotarpis, be to, 2021 m. JAE minės savo valstybės auksinį 50 metų jubiliejų (JAE įkurti 1971 m. gruodžio 2 d.). Tikimasi, kad šioje parodoje dalyvaus absoliuti dauguma pasaulio valstybių, per pusę metų ją aplankys apie 25 mln. žmonių.
Tai bus vienas ambicingiausių XXI a. tarptautinių projektų. Pirmą kartą paroda vyks šiame įdomiame regione, įsiterpusiame tarp Afrikos, Azijos ir Europos. Atrodytų uždarame arabų pasaulyje vyks turbūt viena atviriausių EXPO parodų per visą istoriją – net trys ketvirtadaliai visų parodos lankytojų bus atvykę iš kitų pasaulio valstybių. Pirmą kartą atskirus paviljonus šioje parodoje turės visos dalyvaujančios šalys.
Lietuvai skirtas 1 550 m2 sklypas, parengta ir suderinta Lietuvos dalyvavimo parodoje sutartis, vykdomas paviljono projekto konkursas. Mūsų šaliai sklypas skirtas centrinėje Tvarumo (Sustainability) zonoje, kuri yra labai universali ir leidžia plėtoti bet kurią temą (atsinaujinanti energetika, transportas, turizmas, gyvybės mokslai ir kt.). Šalia savo paviljonus statys Vokietija, Ispanija, Čekija, Švedija, Lenkija. Paviljonų statybos turi baigtis kitais metais, vėliausiai – 2020 m. pradžioje.
Tikimasi, kad JAE, būdami globaliu transporto, turizmo ir prekybos mazgu bei prioritetine rinka Lietuvos eksportui, sudomins mūsų verslininkus ir paskatins juos prisidėti prie Lietuvos dalyvavimo parodoje privačiomis lėšomis, tačiau labai svarbu yra užsitikrinti ir valstybės finansavimą. Jau aiškėja kitų valstybių dalyvavimo biudžetai. Vokietija tam skiria 50, Liuksemburgas – 25, Šveicarija – 19, Čekija – 10 mln. eurų. Lietuva, kaip ir Latvija, yra suskaičiavusi, kad sėkmingam dalyvavimui parodoje reikia bent 6,5 mln. eurų.

Prasidėjus 2017 m. parodai Astanoje, būta negatyvios reakcijos dėl neva veltui leidžiamų pinigų, priekaištų dėl Lietuvos paviljono koncepcijos ir panašiai. Tokias žinias dažniausiai garsiai skleidė žmonės, nebuvę nei Lietuvos paviljone, nei Kazachstane. Tačiau, kai Lietuvos dalyvavimą parodoje aukštai įvertino profesionalai, kai Lietuvos paviljonas laimėjo prestižinį prizą – pagrindinį tarptautinio parodų verslo žurnalo „Exhibitor Magazine“ apdovanojimą „Elementų ir detalių“ kategorijoje, kai oficialių parodos dalyvių vardu aukso medalį už sėkmingą dalyvavimą atsiimti garbė teko Lietuvos sekcijos komisarui Romui Jankauskui, kuris buvo išrinktas ir šios parodos komisarų kolegijos, ir valdančiojo komiteto pirmininku, šie faktai buvo priimti kaip savaime suprantami. Ar tai lietuviško mentaliteto apraiškos, ar panašus požiūris į pasaulines parodas jaučiamas ir kitose šalyse?

Negatyvios reakcijos dažniausiai sklinda iš konkursų nelaimėjusių kompanijų, kurios dar ilgai negali susitaikyti su tuo, kad buvo pasirinktas ne jų, o kitos įmonės kūrybinis pasiūlymas ar įgyvendinimo paslaugos. Pasklidusios viešoje erdvėje tokios reakcijos padeda EXPO skeptikams vilkinti finansavimą, o tai vėl iš dalies užprogramuoja galimas problemas ateityje.
Na, o sėkmė dažniausiai suprantama kaip natūralus dalykas, nepaisant to, kad ji buvo pasiekta dešimteriopai mažesne kaina ir su pačiais minimaliausiais resursais – paskutinėms kelioms parodoms teko rengtis su vos dviem jaunais pagalbininkais, kai kitų šalių komandose po keliolika ar keliasdešimt žmonių.

Su kokiais didžiausiais sunkumais susiduria parodoms besirengiančios šalys, kaip su jais susidoroja ir kaip jų reikėtų išvengti, kad pasiruošimo laikas būtų skirtas kūrybingam idėjų generavimui ir konstruktyviai veiklai?

Pasaulinė paroda yra gana sudėtingas projektas, todėl sunkumų kyla ir dalyviams, ir organizatoriams, kuriems gana dažnai, kaip, beje, ir Jungtiniams Arabų Emyratams, yra pirmas kartas. JAE komanda dirba labai išmintingai ir geranoriškai. JAE atstovai, tarp jų net ir patys aukščiausieji jų valdžios atstovai, ne kartą lankėsi ankstesnėse EXPO parodose: Yeosu (Pietų Korėja), Milane (Italija), Astanoje (Kazachstanas), labai atidžiai stebėjo procesus bei mąstė, kaip išvengti klaidų ir padaryti pačią geriausią visų laikų EXPO parodą. Tikėkimės, jiems tai pavyks. Kalbant apie dalyvius, dauguma valstybių puikiai suvokia puikias regiono, kuriame vyks paroda, perspektyvas ir didžiulį potencialą, todėl gana lengvai apsisprendė ten dalyvauti bei skiria tam didžiules lėšas. Lengviausia dalyvauti tokiose parodose yra besivystančioms ir iš organizatorių privalomai gaunančioms finansinę paramą valstybėms arba pačioms turtingiausioms. Vidutinių galimybių ar mažesnėms šalims, kokie, pavyzdžiui, esame mes, pristatyti save pasauliui yra sudėtingas iššūkis.

Kokie sprendimai priimami ir kokie darbai, rengiantis parodai EXPO 2020, vyksta Lietuvoje? Ar jau ryškėja Lietuvos prisistatymo vizija, atsiliepianti į temą „Sujunkime protus, kurkime ateitį“?

Metų pradžioje buvo sudaryta koordinacinė komisija iš ministerijų, verslo asociacijų, mokslo ir kultūros įstaigų, savivaldos atstovų. Ji jau kelis kartus aptarė dalyvavimo koncepcijos kryptis. Rengiant teminį planą, iniciatyvą rodo Ūkio ministerija. Susitikta su Saulėtekio ir Santakos slėnių, „Vilnius Tech Park“ atstovais, BOD grupės saulės baterijų gamintojais, Lietuvos kurortų asociacijos ir Turizmo tarybos nariais, kitomis interesų grupėmis. Visi rodo didelį susidomėjimą ir norą nuvykti į parodą, pristatyti savo sukurtus bei pagamintus produktus, žinoma, jei tik niekas nepasikeis ir Lietuva ten tikrai dalyvaus.
Lietuvą norime pristatyti kaip modernią, unikalią ir atvirą pasauliui valstybę. Lietuva visais požiūriais yra moderni šalis. Lietuvos sėkmės versle ir šalies lyderystės pagrindas – laimėjimai informacinių technologijų, gyvybės mokslų ir lazerių srityse. Lietuva pagrįstai didžiuojasi tikrosiomis vertybėmis – beveik nepaliesta gamta ir unikaliu kraštovaizdžiu, Kuršių nerija, Vilniaus senamiesčiu, tarpukario Kauno architektūra ir daugeliu kitų unikalių dalykų. Lietuva yra atvira pasauliui šalis. Mūsų geografinė padėtis ir daugiakultūriškumas yra patrauklus užsienio kapitalo investicijoms. Per tris dešimtmečius – 2020 m. Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį – tvirtai integravosi į Europos Sąjungą ir NATO, EBPO, aktyviai dalyvauja įvairiuose globaliuose projektuose.
Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje EXPO 2020 Dubajuje bus pastatytas Lietuvai skirtame 15,5 arų sklype šalia Vokietijos, Ispanijos, Švedijos, Lenkijos, Brazilijos ir kitų pasaulio valstybių. Maždaug 800–1200 m2 dydžio paviljone Lietuvos valstybė ir jos pasiekimai darnaus vystymo, aukštųjų technologijų ir mokslo inovacijų srityse bus demonstruojami pasitelkiant tradicines medžiagas ir naujausias technologijas, hologramas, vaizdo medžiagą, menines instaliacijas. Tikimės, kad paviljono pastatas išsiskirs originalia architektūra, o jo statybai ir įrengimui bus panaudotos Lietuvoje sukurtos technologijos ir medžiagos.
Kaip ir buvusiose EXPO, visą parodos laikotarpį paviljone numatome organizuoti verslo vizitus, mokslines konferencijas, turizmo galimybių pristatymus, kitus parodos tematiką plėtojančius renginius. Lietuvos nacionalinę dieną tikimės švęsti minėdami Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją, arba Nepriklausomybės atkūrimo proga – Kovo 11-ąją. Kultūrinių renginių metu Lietuva pristatys modernųjį ir tradicinį meną, anonsuos 2022 m. Europos kultūros sostine tapsiantį Kauną. Būtų labai simboliška, jei EXPO 2020 parodos metu Lietuvos paviljone pavyktų eksponuoti vieną ar kelis M. K. Čiurlionio paveikslus. Tai galėtų būti savotiška mūsų genijaus darbų stotelė kelionėje iš šiuo metu Paryžiaus Orsė muziejuje (Musée d’Orsay) vykstančios Baltijos šalių simbolistų parodos į neseniai Abu Dabyje atidarytą meno muziejų skambiu „Luvro“ pavadinimu.

Su Jungtiniais Arabų Emyratais Lietuva kol kas nėra užmezgusi ambasadų lygmens santykių. Tvyro nuojauta, kad artėjant pasaulinei parodai Dubajuje tokie santykiai galbūt gali būti užmegzti. Ar JAE ambasados buvimas Vilniuje ir Lietuvos ambasados buvimas Abu Dabyje kaip nors kardinaliai pakeistų Lietuvos dalyvavimo Dubajaus parodoje kryptį, apimtį ir veiklos formas?

Lietuva ir JAE palaiko labai gerus santykius, nepaisant to, kad Lietuvos ambasadorius JAE kol kas reziduoja Egipto sostinėje Kaire, o JAE ambasadorius Lietuvai dirba Varšuvoje. Jungtinių Arabų Emyratų ambasadorius Lietuvai dr. Yousif Eisa Hassan Al Sabri jau ne kartą vienas ir su įvairiomis delegacijomis ar verslo misijomis lankėsi Lietuvoje ir rodo nuolatinį dėmesį Lietuvos pasirengimui dalyvauti parodoje EXPO 2020.
Į turtingiausių pasaulio valstybių dešimtuką patenkantys JAE yra globalus transporto, turizmo ir prekybos mazgas bei prioritetinė rinka Lietuvos eksportui. Jau dabar savo produkciją į JAE sėkmingai eksportuoja mūsų maisto pramonės įmonės, baldų ir technologinės įrangos gamintojai. Lietuva didelį bendradarbiavimo potencialą mato informacinių ir finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, ypač saulės baterijų, sveikatos bei gyvybės mokslų srityse.
Didelį proveržį Lietuvos ir JAE santykių vystymui davė LR Prezidentės vizitas JAE praėjusių metų lapkritį. Jo metu pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Lietuvos ir JAE dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos ir energijos taupymo srityse, pagal kurį bus skatinamos investicijos atsinaujinančioje energetikoje, plėtojant energijos taupymo technologijas, kartu vykdant mokslinius tyrimus bei įgyvendinant bendrus projektus. Taigi, atsiveria plačios galimybės stipriai ir jau įsitvirtinusiai pasaulinėse rinkose Lietuvos saulės energijos pramonei, galinčiai JAE rinkai tiekti naujos kartos stiklo saulės modulius, kurie pasižymi aukštu efektyvumu, ilgaamžiškumu ir yra pritaikyti JAE klimatui.
Nuolat didėjantis dvišalis bendradarbiavimas, augantys verslo interesai, didžiausia šiame regione ir aktyviai veikianti lietuvių bendruomenė leidžia tikėtis, kad Lietuvos ambasada JAE jau greitai atvers savo duris Abu Dabyje, o Vilnių ir Dubajų greitai sujungs tiesioginiai skrydžiai. Toks suartėjimas parodos išvakarėse Lietuvos dalyvavimą EXPO 2020 daro vis aktualesnį.

Dėkoju už pokalbį.


Kalbėjosi Zita Tallat-Kelpšaitė

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt