UOSTAI. Patikima kryptis – Klaipėdos uostas

 

Šiauriausias neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, turintis aiškią strateginę kryptį, pastaraisiais metais pagal krovinių srautą išlaiko absoliučią lyderystę regione. Klaipėdos jūrų uostas, vertinamas kaip saugus, skaidrus ir patikimas, sparčiai žengia inovacijų kryptimi, garantuodamas savo partneriams aukščiausios kokybės paslaugas, greitį bei lanksčius tarifus.

Klaipėdos jūrų uostas, kaip svarbiausias ir didžiausias Lietuvos transporto centras, sujungia jūros, sausumos ir geležinkelių kelius iš rytų ir vakarų. Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų, lengvai pasiekiamos Europos Sąjungos, Skandinavijos šalių rinkos; per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus –tokius Klaipėdos uosto geografinius pranašumus dažniausiai vardija uosto partneriai, savo krovinių ir prekių kelią pasirinkę būtent šia kryptimi.

„Klaipėdos uostas yra vienas iš sėkmės garantų, vartai į eksporto rinkas ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai. Uostas atveria šio regiono įmonėms puikias galimybes išnaudoti turimą geografinę padėtį ir plėsti regione paslaugų centrus. Juk yra puikus susisiekimas su Skandinavija, o šios kaimyninės valstybės, mažindamos savo įmonių sąnaudas, perkelia savo paslaugų centrus į kaimyninių valstybių miestus“, – Klaipėdos uosto patrauklumą tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių verslui įvardija Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Maksimaliu greičiu

„Verslo poreikiai uoste perprantami akimirksniu, galimybių optimizuoti sąnaudas ieškoma gana lanksčiai, reikiami sprendimai gimsta greitai. Tai, kaip dirba uostas, yra esminio Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pažado klientams tęstinumas. 2017 m. mes pirmieji pasaulyje pelnėme pripažinimą už pranašumą suteikiant galimybes investuotojams įsikurti ir plėstis greitai“, – teigia Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas.

Pernai Klaipėdos jūrų uostas pasiekė 43,17 mln. tonų metinę krovinių apyvartą. Skaičiuojama, kad viename uosto teritorijos hektare kraunama apie 80 000 tonų. Pasiektas maksimaliai aukštas uosto teritorijos išnaudojimo lygis rodo, kad procesai uoste vyksta ypač greitai, pasitelkiant pačias moderniausias technologijas. Suprasdami, kad laikas yra vienas iš svarbiausių faktorių krovinių gabenimo versle, uosto terminalai kreipia didžiules investicijas į aukščiausio lygio, naujausias technologijas.

Didėjanti uosto krovinių apyvartos dinamika patvirtina turint teisingą strategiją ir uostą esant konkurencingą.

Inovacijų kryptimi

Klaipėdos uosto inovacijos ir pridėtinės vertės kūrimas – papildoma sąlyga uosto krovos apimties augimui, veiklos efektyvinimui ir uosto plėtrai. Uoste yra išvystytos IT technologijos, leidžiančios procedūras forminti greitai ir be žmogiškųjų išteklių. Čia įdiegtas vieno langelio principas sujungia krovinių siuntėjus, gavėjus, vežėjus, krovos įmones, kontroliuojančias valstybės institucijas vykdant krovinių gabenimo, krovos ir kontrolės procedūras.

Moderniausios bendros uosto sistemos užtikrina operatyvų laivų priėmimą uoste. Čia taikomos paprastos ir skaidrios laivų ir krovinių kontrolės procedūros, leidžiančios taupyti laiką ir sąnaudas.

Uoste veikiančios krovos įmonės savo ruožtu diegia pačias inovatyviausias technologijas, kurios leidžia ne tik mažinti laiko sąnaudas, bet kartu ir pasitarnauja gerinant ekologinę situaciją.

Skaidrus ir patikimas

„Klaipėdos jūrų uostas atitinka visus Europos Sąjungos uostams keliamus reikalavimus“, – tokią išvadą pateikė praėjusiais metais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste lankęsi Europos Komisijos ir Europos saugios laivybos administracijos inspektoriai. Europos Sąjungos ekspertai nuodugniai tikrino, kaip laikomasi saugumo reikalavimų uoste, jo infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginiuose (terminaluose), aiškintasi, ar Uosto direkcija tinkamai vykdo funkcijas, susijusias su saugumo užtikrinimu.

„Esame saugus, inovatyvus, vis labiau ekologiškas ir skaidrią politiką vykdantis uostas. Mūsų partneriai, rangovai labai dažnai kaip didžiausią mūsų uosto privalumą įvardija būtent tai, kad esame skaidrūs, aiškūs ir suprantami“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos uosto partneriai neretai pabrėžia, kad Klaipėdos uostas patrauklus ne tik dėl geros savo geografinės padėties, kuri taip pat labai svarbi, tačiau pirmiausia jie Klaipėdą renkasi dėl skaidrios ir labai aiškios tvarkos. Be to, kas ypač svarbu tiek investuotojams, tiek klientams, čia valstybė vykdo savo įsipareigojimus.

Nežada sustoti

Klaipėdos jūrų uostas braižo ambicingus plėtros planus. Pagrindinis uosto siekis – čia teikiamos paslaugos turi atitikti aukščiausius standartus, žengiant koja kojon su laiku. Klaipėdos uostas siekia būti pasirengęs priimti įvairiausių parametrų laivus, tarp kurių ir didžiausi į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai.

„Valstybė kelia sau tikslą plėtoti uostą, pritraukiant naujus krovinių srautus, tačiau nedidinant vidinės konkurencijos uoste – mums yra labai svarbūs esami uosto naudotojai ir partneriai“, – pabrėžia A. Vaitkus. Uoste veikiantys moderniausi terminalai, teikiantys aukščiausios kokybės paslaugas, geba apdoroti įvairiausių rūšių krovinius. Nuo pernai Klaipėdos uoste pradėtos teikti SGD bunkeriavimo paslaugos. Uosto direkcija nuolat investuoja į infrastruktūrą, o uoste veikiantis verslas – į suprastruktūrą ir taip kuriamos patrauklios sąlygos klientams.

„Mes džiaugiamės glaudžia partneryste su uostu. Dirbdami kartu tapome patraukliausia lokacija tokiems milžinams, kaip „General Electric“, „Philip Morris“, „Heidelberg“ ar „Indoramai“ – didžiausiai PET gamintojai pasaulyje, o Klaipėdos LEZ – sėkmingiausia laisvąja ekonomine zona Baltijos jūros regione. Itin teigiamai vertiname jo sprendimą plėtoti išorinį giliavandenį uostą. Su juo žengsime dar toliau – tikiu, jog tapsime ryškus centras tarptautinio verslo žemėlapyje ir išplėsime miesto galimybes pritraukiant naujas pažangios pramonės įmones“, – sako E. Kiudulas.

Transporto sektorius Lietuvoje užima reikšmingą vietą – sukuria apie 13 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP). Tad šis sektorius, įskaitant Klaipėdos uostą, sukuriantį daugiau kaip 6 proc. valstybės BVP, yra valstybės prioritetinė sritis.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt