VERSLAS IR MOKSLAS. Baltijos pakrantės Joldijos jūros laikotarpiu: Priešistorinių gyvenviečių ieškoma krante ir jūros dugne

 

Prof. Vladas Žulkus, 
Klaipėdos universitetas

Tirpstant paskutiniam ledynui, nuklojusiam Skandinaviją, maždaug prieš 12 000 metų jo vanduo susikaupė Baltijos jūros vietoje, užliedamas dabartines pakrantes. Maždaug prieš 11 500 metų šio, vadinamojo Baltijos ledyninio ežero, vanduo prasiveržė dabartinės Švedijos vietoje ir gigantišku kriokliu ištekėjo į vandenyną, kurio vandens lygis buvo gerokai žemesnis. Baltijos vietoje atsirado Joldijos jūra, kurios krantai dabar glūdi apie 50 m gylyje. Tos jūros pakrantėse apsigyveno priešistorės žmonės, tačiau vandens lygis nebuvo stabilus. Ledai vėl uždarė sąsiaurį į vandenyną, o daugybė upių toliau nešė vandenį – maždaug prieš 9 500 metų susiformavo gėlas Ancyliaus ežeras, kurio vandens lygis kilo ir privertė žmones iš jūros pakrančių trauktis toliau į žemyną.
Lietuvos pajūryje prieš 10 000–11 000 metų ant kalvelių prie upių ir lagūninių ežerėlių gyveno ankstyvojo mezolito žmonės. Kylant Baltijos vandens lygiui, dalis jų atsidūrė po vandeniu. Joldijos jūros laikotarpio Baltijos pakrantės tarp Nidos ir Šventosios yra buvusios 15–50 km toliau į vakarus už dabartines.

Prieš 10 000–11 000 metų pakrantėse įsikūrusios gyvenvietės dabar glūdi 25–30 metrų jūros gylyje

Klaipėdos universiteto mokslininkai vykdo mokslinį projektą „Mezolito–neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante“. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0171) Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.
Rezultatai pasiekti 2018 m. yra gana reikšmingi. Archeologai Nemuno deltos durpynuose, buvusioje Joldijos jūros laikotarpio saloje, jau atrado tris priešistorės gyvenvietes. Po vandeniu tyrinėjusių archeologų radinys – 25 m gylyje ties Juodkrante, prie gėlavandenių ežerėlių reliktų tarp gerai išlikusių reliktinių pušų, atrasti ir priešistorės žmonių veiklos pėdsakai. Kita povandeninių tyrimų vieta yra ties Klaipėda, kur jūros dugne, 11–12 m gylyje, greičiausiai prie senųjų Dangės upės žiočių, išliko prieš 9 500 metų augusių medžių kelmai ir, atrodo, priešistorės žmonių žvejybinių užtvarų liekanos. Iš stulpų bei karčių pastatytos užtvaros senovėje buvo plačiai naudotos gaudant žuvis jūrų ir lagūnų pakrantėse. Afrikos bei Azijos pakrančių žvejai taip žuvis gaudo dar ir dabar. Tampa aišku, kad ankstyvojo mezolito gyvenviečių yra buvę Joldijos jūros pakrantėse, kurios dabar glūdi 25–30 m gylyje.

Pasitelkę šiuolaikines technologijas, mokslininkai tyrinėja žmonijos istorijos pėdsakus

Priešistorėje pajūrio gyventojai dažniausiai kūrėsi prie upių žiočių. Dabartinių upių ir upelių, įtekančių į jūrą, senovinės deltos atsidūrė po vandeniu, toli nuo dabartinių krantų. Atradus reliktinių upių vietas, daug lengviau būtų surasti ir senovinių gyvenviečių pėdsakus. Po dugno sąnašomis palaidotų upių vagų bus ieškoma Klaipėdos universiteto tyrimų laive „Mintis“ esančiu sedimentiniu sonaru.
Priešistorės žmonių gyventas vietas aptikti padeda ir biogeocheminiai tyrimai, nes žmonių veikla palieka pėdsakus dirvožemyje, keičia jo cheminę sudėtį. Nemuno deltos senovinėse gyvenvietėse vidutinė bendrojo fosforo koncentracija buvo keturis kartus aukštesnė nei foninėje. Ženklus fosforo koncentracijos padidėjimas sluoksniuose gali patvirtinti žmonių veiklą tiriamoje aplinkoje. Analogiški tyrimai yra pradėti su 25–30 m gylyje po vandeniu esančių medžių ir durpių mėginiais.
Kartais audros bangos priešistorės radinius išmeta į krantą arba išplauna iš smėlio paplūdimiuose. Netoli Klaipėdos buvo atrastas ir mamuto dantis, ir kauliniai akmens amžiaus dirbiniai. Akmens amžiaus dirbiniai, kuriuos archeologai suranda kasinėdami sausumoje ir po vandeniu, yra datuojami radiokarboniniu metodu ir tiriami trasologiniais metodais, kurie padeda nustatyti, kaip buvo pagaminti įrankiai ir ginklai bei kaip jie buvo naudojami.

Pirmieji priešistorinės pušies DNR tyrimai

Atlikti pirmi originalūs jūros dugne rastos pušies DNR tyrimai. Jau sukurtas efektyvus DNR išskyrimo iš jūroje rastų medžių mėginių metodas. Lyginant po vandeniu rastos reliktinės medienos ir dabartinių pušies populiacijų DNR bus nustatytos asociacijos su dabartinių pušų genetinėmis grupėmis Lietuvoje ir Eurazijoje.
Tūkstantmečių medžių liekanos po vandeniu yra taip gerai užsikonservavusios, jog archeologai gali paimti nuopjovas medžių metinių rievių matavimams. Taip yra sudaromos dendrochronologinės skalės, kurios atspindi aplinkos sąlygas ir leidžia labai tiksliai nustatyti, prieš kiek metų tie medžiai augo.
Projekto tikslas yra dabartinėse ir užlietose Baltijos jūros pakrantėse, pritaikant originalias metodikas, identifikuoti reliktinius kraštovaizdžius, ištirti ankstyvojo mezolito–ankstyvojo neolito apgyventas vietas, nustatyti klimato kaitos periodus, augmenijos raidą, patikslinti poledynmečio laikotarpio augalijos, gyvūnijos ir žmonių migracijos į dabartinės Lietuvos teritoriją kryptis. Tos žinios reikalingos ne tik planuojant tolesnius mokslinius ir taikomuosius tyrimus, bet ir rengiant bei vykdant jūros ir pakrančių tvaraus naudojimo ir darnios plėtros projektus.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt