MINTYS. NUOMONĖS. ĮŽVALGOS. Lietuvos 100-mečio garbei – 10 dienų Šveicarijoje

 

Renginio „10 dienų Lietuvoje“ ir „10 dienų Šveicarijoje“ („10 jours en Lituanie“) organizatoriai pristatyti Lietuvos meną ir kultūrą Lokarno kino festivalyje pakvietė skirtingų sričių ir skirtingos patirties žmones.

Žurnalas JŪRA MOPE SEA, kuris taip pat dalyvauja šiame renginyje, paprašė Lietuvos grupės dalyvių atsakyti į tris klausimus:

Ką atsivežėte į Lokarno festivalį ir ką ketinate nuveikti festivalio metu?
Kokią žinią šiuo darbu norite paskelbti pasauliui?
Kokios patirties iš renginio tikitės sau, savo darbui, kūrybai, gyvenimui?

Nešama žinia – tai modernios Lietuvos valstybės šimtmetis

Jolanta Budriūnienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė

Džiaugiamės ir didžiuojamės, jog šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Tarptautiniame Lokarno filmų festivalyje yra pakviesta pristatyti šalies kultūrą. Vykdydami išskirtinę – nacionalinio publikuotų archyvinių dokumentų fondo saugotojo – misiją, turime galimybę šalies istorinį ir dabarties kultūrinį lauką pristatyti pateikdami iškiliausių, reikšmingiausių lietuvių ir lituanistinių darbų pavyzdžių. Todėl festivalio dalyviai turės galimybę pamatyti mūsų parengtą knygų parodą, kurios pagrindiniai akcentai – Lietuvos istorija, kalba, literatūra, menas. Manome, jog šiame kontekste aktualūs ir lietuvių bei šveicarų istoriniai ryšiai, šiandienos veiklos – tai numatome pristatyti pasitelkę iliustratyvius akcentus.
Be abejonės, nešama žinia – tai modernios Lietuvos valstybės šimtmetis, šalies kelias į tai, kas esame šiandien ir kuo tikimės tapti ateityje, vizijos pateikimas. Kiekviena galimybė bet kurioje šalyje kalbėti apie Lietuvą reiškia dar sykį ryškinti jos kontūrą, suteikti progą užsienio gyventojams išgirsti apie svarbiausius šalies laimėjimus, pristatyti juos kuriančius žmones, sudominti ir dar plačiau atverti įvairiapusio bendradarbiavimo vartus. Tai ir yra išskirtinė Nacionalinės bibliotekos misija.
Natūralu, kad pirmiausia norime būti išgirsti, pamatyti. Bet ne tik tai. Tokie renginiai suteikia progą dar kartą pasitikrinti ir pasitikslinti, kuo esame įdomūs, išskirtiniai, unikalūs, kuo galime nustebinti. Kita vertus, tai neįkainojama patirtis atsakant į klausimą, kuo esame panašūs į kitas valstybes, kokios mūsų partnerystės, stiprinant europietiškąjį identitetą, paremtą panašiomis vertybėmis ir tradicijomis, galimybės.


Hologramose – inovatyvi Lietuva ir Leonardo da Vinčio tvirtovė

Artūras Lukševičius, įmonės „Tikras vaizdas“, valdančios prekinį ženklą „HoPro“, vadovas

Į Lokarną atsivežame savo kurtus ir gamintus inovatyvius įrenginius – 3D vaizdo holografus ir išmanius paveikslų rėmelius. Festivalio metu pristatysime 3D hologramines vaizdo animacijas „Inovatyvi Lietuva“ ir „Leonardo da Vinčio tvirtovė“ („Innovative Lithuania“, „Leonardo da Vinci Fortress“, https://youtu.be/YUHfYeArdA4).
Taip pat renginio metu pristatysime pasaulinę inovaciją – išmanųjį paveikslo rėmelį. Jo veikimo principas: vietoje stiklo, panaudojant skaidrų LCD ekraną, parodyti žiūrovui 3D vizualizacijas, kuriomis galima papildyti meno kūrinį ir išskirti jo svarbiausias vietas (https://youtu.be/keGcqFsJivs).
Pristatydami išmanius paveikslo rėmus, norime parodyti, kaip su šiuolaikinėmis technologijomis galima sukurti pridėtinę vertę muziejaus ar galerijos lankytojams, parodant jiems svarbiausias meno darbų vietas.
Lokarno renginyje tikimės sulaukti žiūrovų įvertinimų ir atsiliepimų apie mūsų kuriamus sprendimus, taip pat ieškome partnerių, kurie būtų suinteresuoti kartu organizuoti inovatyvias pasaulines parodas 2019 m.


„Pasaulis tapyboje ne atvaizduojamas, o meno priemonėmis sukuriamas“ 

Irma Leščinskaitė, dailininkė

Į Lokarno festivalį atsivežu dvi kompozicijas. Pirmąją kompoziciją sudaro šeši skirtingų formatų tapybos darbai: interpretacija Johann Sebastian Bach „Orchestral Suite No. 3 D-dur“, Velaskeso „Meninos“, abstrakčios kompozicijos su realistinėmis miniatiūromis. Antrąją kompoziciją sudaro trys gilaus kolorito tapybos darbai. Šie darbai yra tarsi jungtis, siejanti dabartinį mano kūrybos tarpsnį (technologijų jungtis su tapyba) su tuo laikotarpiu, kai mano darbuose atsispindėjo baroko tapybos sąsajos su abstrakčiuoju ekspresionizmu. Tai perėjimas nuo barokiškai puošnios spalvos ekspresijos prie dviplanių tapybinių drobės plokštumų su grafiniu piešiniu, realistinėmis tapybinėmis miniatiūromis. Festivalio atidarymo metu paveiksluose esančios tapybinės miniatiūros atvers galimybę jas eksponuojant pasitelkti išplėstinės realybės (angl. augmented reality) technologiją (architektai Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis). Tai leis įgyvendinti vieną svarbiausių projekto didaktinių tikslų – suteikti tapybai interaktyvaus dizaino matmenį. Parodų žiūrovams, parūpinus planšetes arba asmeninius išmaniuosius įrenginius, bus ,,atgaivinami“ aliejine technika atlikti tapiniai-miniatiūros ir šitaip su technologijomis išplečiama paveiksluose reprezentuojama istorinė tikrovė. Planšetės ekrane žiūrovai išvys „atgijusias“ miniatiūras, įtapytas į paveikslą. Sukurta ir įdiegta programinė įranga su animacijos ir garso elementais bus tiesiogiai įpinama į fizinę aplinką, praturtins meno kūrinių stebėjimo galimybes, sustiprins žiūrovo sąveiką su jais ir leis ryškiau artikuliuoti tapytojo idėją bei jo kūriniais perteikiamas Lietuvos istorijos žinias.
Ką noriu paskelbti pasauliui?
Pirma žinia. „Pasaulis tapyboje ne atvaizduojamas, o meno priemonėmis sukuriamas.“ Už šios Polio Klė (Paul Klee) minties slypi milžiniškas, kartais beveik protu nesuvokiamas užmojis – kurti meną, kuris ne gražintų ir puoštų esamą pasaulį, bet sutvertų visiškai naują pasaulį, tikrą esamojo alternatyvą.
Antra žinia. Norint kurti kūrinį, kūrybinio įkvėpimo ir prasmės šaltinis nėra ir negali būti tik savasis „aš“. Turi būti kažkas tvaresnio, ilgaamžiškesnio ir pastovesnio negu trumputės ir permainingos mūsų vidaus būsenos. Man šis „kažkas“ yra kultūra. Tapydama ir norėdama suteikti savo paveikslams reikšmes, vartoju šios kultūros lobyne esančius dvasinės ir moralinės patirties ženklus. Todėl kultūros gyvybingumą ir tęstinumą laiduoja tradicija. O šiuolaikinė moderniosios kultūros tradicija skiriasi nuo ankstesniosios tuo, kad yra reflektyvi – ji grindžiama sąmoningu ir kryptingu ankstesnės kultūros paveldo interpretavimu.
Trečia žinia. Kūrybos atrama – mano šalies istorinis kultūrinis kontekstas. Daug metų atstovaudama abstrakčiosios tapybos krypčiai, vienu iš savo kūrybinio įkvėpimo šaltinių visada laikiau baroko dailę. Ir ne vien todėl, kad, vertinant grynai meno istorijos požiūriu, barokas yra vienas iš tarpsnių raidos kelio, vedusio moderniojo ir abstrakčiojo meno link. Barokas yra ir ypatingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros ir meno raidos tarpsnis – tikra jų pakilimo ir suklestėjimo viršūnė. Atsakant į pirmojo klausimo antrąją dalį – ką ketinate nuveikti festivalio metu – turint omenyje baroko ir šiuolaikinio meno sąsajas, taip pat būtinybę įtraukti į šiandieninio meno apyvartą visą Lietuvoje kurto meno paveldą ir radosi pagrindinis šio projekto sumanymas – abstrakčiosios tapybos priemonėmis mėginti aktualizuoti ir naujai įprasminti barokinės LDK tapybos paveldą, sukuriant šiuolaikiškų, tačiau šiuo paveldu besiremiančių kompozicijų ciklą. Tai bus labai laisva istorinio ir kultūrinio konteksto interpretacija, kurią kursime kartu su Zita Tallat-Kelpšaite, turinčia savo platų kultūrinį, poetinį požiūrį į istorinius reiškinius, taip pat išraiškingą ir savitą tapybinę raišką.
Renginys „10 jours en Lituanie“ ypatingas ir didingas tuo, kad vyks šalia didžių asmenybių: A. Sciolli, P. Greenaway, A. Sutkaus, kuriuos pelnytai galime teigti esant vienoje gretoje šalia XXI a. asmenybių: G. Steiner, M. Foucaul, J. Dewey, A. MacIntyre, P. Manent, R. Rorty, C. R. Rogers ir kt.
Man yra garbė atstovauti savo šalį ir pristatyti kūrybą A. Sciolli iniciatyva organizuotame „il Rivellino“ galerijoje vykstančiame renginyje, kuris yra 71-ojo Lokarno kino festivalio neatsiejama kultūrinė dalis.
Kadangi kursime bendrą kompozicijų ciklą šalies istorine, kultūrine tematika kartu su Zita Tallat-Kelpšaite, plataus akiračio asmenybe, kuri pasižymi mąstymo originalumu, jautrumu, man svarbi bendra mūsų kūrybinė patirtis. Bus svarbu išgirsti kitą požiūrį, rasti bendrą sprendimą idėjos koncepcijoje. Kūrybiškumą dažniausiai lemia individualios asmenybės savybės, kurių mums abiem, manau, netrūksta: laki vaizduotė, mąstymo greitis, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą, sugebėjimas generuoti vertingas naujas idėjas. Visa ši patirtis turės įtakos tolimesnei kūrybai bei šiam gyvenimo etapui.


„Būtinoji gintis“ 

Jurga Barilaitė, tarpdisciplininė menininkė, tapytoja, asambliažų, tekstų, performansų bei videomeno kūrėja

Lokarne parodysiu performansą „Būtinoji gintis“ („Indispensable Defence“). Tai – tapyba ant sienos bokso pirštinėmis. Dažniausiai savo kūriniuose aš naudojuosi kūno galimybėmis, stengiuosi susikurti ekstremalią būseną pačiai sau ir įtraukti žiūrovus į iracionalų, ekspresyvų veiksmą. Kraštutinės emocijos, kūniškumas, fizinis nuovargis tam labai tinka. Tai – kūrinys apie meną ir sportą, agresiją ir švelnumą, laisvės troškimą ir kartu apie būtinybę tą laisvę ginti. Pirmą kartą šį performansą atlikau 2000 m. ir tada boksavausi už totalią išraiškos laisvę prieš stereotipus, ypač tuomet vyravusias seksistines nuotaikas Lietuvos meno pasaulyje, prieš moters menininkės stereotipinį įvaizdį. Dabar, po aštuoniolikos metų, akcentai gal kiek ir persidėliojo, bet vis tiek išliko aktualūs. Turint omeny dabartines socialines, politines įtampas ir visuomenines fobijas, kurios tvyro Europoje bei pasaulyje, atrodo, vėl aktualu ne vien tik svarstyti, kalbėti apie laisvę, būtina veikti, kovoti už Laisvę. Atrodo, mums reikia „laisvos laisvės“, anot Arturo Rimbaudo. Tikiuosi, kad man pavyks perduoti šią žinią žiūrovams ir galbūt įtraukti į laukinį, laisvą, beprotišką veiksmą.


Instaliacija, kurią suvalgys vakarėlio svečiai

Jolita Vaitkutė, menininkė

Lokarno festivalyje ketinu įgyvendinti skanią instaliaciją iš desertų. Tokia instaliacija kurs perspektyvinį piešinį ir bus suvalgoma vakarėlio svečių. Tačiau tikiuosi, kad tai nebus vienintelis dalykas, kurį sukursiu, bet rasiu erdvės ir ne vien trumpalaikiam kūriniui. Kol kas iki galo nežinau, kas tai bus, bet tikiuosi dirbti su žeme (tai mano mėgstamiausia medžiaga).
Maisto kūrinys dažniausiai būna visiems atpažįstamas objektas. Įdomiausia šio kūrinio dalis ne estetinė, o tai, kad jis sunaikinamas susirinkusiųjų, kurie gali džiaugtis skoniu.
Kiekviena kelionė ir sutikti nauji žmonės įžiebia naują kibirkštį kūrybai. Manau, ši kibirkštis bus labai ryški.


...nepamiršti, kur yra tautos dvasios stiprybės ir kūrybinių gelmių ištakos

Zita Tallat-Kelpšaitė, žurnalo JŪRA MOPE SEA leidėja

Esu dėkinga „il Rivellino“ galerijos vadovui Arminio Sciolli, kad žurnalą JŪRA MOPE SEA jis pasirinko šio reikšmingo renginio tribūna. Pristatyti Šveicarijai – seniausiai demokratinei respublikai Europoje – valstybingumo 100-metį švenčiančios Lietuvos meną ir kultūrą – atsakinga ir labai garbinga misija. Viliuosi, kad žurnale publikuojamos menininkų bei kultūros veikėjų įžvalgos bus gera įžanga į gilesnį šalies istorijos, rašto, kalbos, literatūros, meno ir asmenybių pažinimą.
Savo tapybos darbu kviečiu nepamiršti, kur yra tautos dvasios stiprybės ir kūrybinių gelmių ištakos, nežiūrint kokį įrankį ir kokią manierą savo kūrybai pasirenka menininkas.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt