TARPTAUTINIAI RENGINIAI. Baltijos uostai pasitinka ateitį Treleborge

 

Į kasmetinę Baltijos uostų konferenciją Treleborge susirinko per 120 dalyvių. Baltijos uostų organizacijos (BPO) organizuojamas, Treleborgo uoste vykęs renginys daugiausiai dėmesio skyrė uostų industrijos ateičiai. Programos metu buvo apžvelgta kintanti politinė situacija, laivybos ir uostų sektoriaus reglamentai, tendencijos ir skaitmeninimas.

Diskusijose, kurias vedė Turku aukštosios ekonomikos mokyklos logistikos profesorius Lauri Ojala, buvo nagrinėjama pasaulio ir regioninių tendencijų įtaka uostų veiklai. Greita technologijų kaita, pasaulinės ekonominės galios, demografijos, socialiniai ir klimato pokyčiai bei senkantys resursai ir spartūs urbanizacijos procesai tėra keletas uostų veiklai įtakos turinčių tendencijų.

Ust Lugos komercinio jūrų uosto generalinio direktoriaus komerciniams reikalams pavaduotojas Olegas Dektiaris ir „Konecranes“ rinkodaros uostų sprendimams vadovas Thomas Gyllingas prie papildomų uostų plėtrai įtaką turinčių aspektų paminėjo ir uostų apimties dinamiką bei ribotą erdvę, kurias sąlygoja tai, kad uostai paprastai būna įsikūrę šalia miestų. Taip pat verta prisiminti, kad skirtingus uostus veikia skirtingos tendencijos, priklausančios nuo uostų dydžio, geografinės padėties ir per juos judančių krovinių tipo.

Ateitis ir skaitmeninimas žengia koja kojon. Šios srities pažanga turės didžiulės įtakos uostų veiklai. Uostams reikia ne tik nustatyti, kokia technologija geriausiai atitinka jų individualią skaitmeninę strategiją, bet ir sugalvoti, kaip geriausiai ją pritaikyti. Nors skaitmeninimas yra gyvybiškai svarbus tolesnei uostų pramonės evoliucijai, jis nėra visiškai be rizikos. Žengiant į šią naują sritį, gyvybiškai svarbu apsvarstyti kibernetinės saugos galimybes.

„Deloitte“ vyriausioji uostų ekspertė Indra Vonck teigia, kad svarbu ne tik siekti inovacijų, bet ir daryti tai tinkamai. Uostų ir laivybos industrijos poreikį siekti inovacijų spaudžia struktūriniai pokyčiai, o susiliejus informacinėms ir operacinėms technologijoms, skaitmeninimas gali pasiūlyti daugybę inovatyvių galimybių. Šias galimybes skaitmeninimas gali pasiūlyti visoje vertės grandinėje.

Skaitmeninimo temą išplėtė Hamburgo uosto direkcijos verslo informacijos vadovas Hendrikas Roregeris. Jis auditorijai pristatė tris veiklos sritis skaitmeninamiems uostams: skaitmeninis infrastruktūros gerinimas, duomenų infrastruktūros kūrimas ir skaitmeninės kultūros įtvirtinimas.

Pokyčiai jaučiami ne tik technologiniuose ir ekonominiuose uostų plėtros aspektuose. Politinis kraštovaizdis Baltijos regione ir Europoje taip pat nuolat keičiasi. Sakydamas savo pagrindinę kalbą Malmės universiteto politikos mokslų ir IMER profesorius Bo Peterssonas pabrėžė Europos kaip neginčijamų ir nesuteptų ES vertybių sklaidos švyturio vaidmenį, kuris ypač svarbus spaudimo, kurį jaučia liberalioji demokratija, laikais.

Jūrų greitkelių programos Europos koordinatorius Brianas Simpsonas pristatė programos veiklą ir ateities planus bei apžvelgė Europos Komisijos Uostų ir vidaus navigacijos skyriaus vadovo Konstantinos Rigas pristatytus uostų reglamento taikymo procesus.

Baltijos aplinkosaugos standartai

Atidžiau išnagrinėjus uostų industrijos ateitį, konferencijos tema pakrypo link aplinkosaugos. Dalyviai turėjo galimybę susipažinti su plačia Baltijos regiono patirtimi tvarumo ir noro pasidalinti šiomis žiniomis su kitais srityje.

Bėgant metams Baltijos uostai ir laivybos kompanijos sėkmingai taikė platų technologinių ir vadybos sprendimų arsenalą, kuris atitinka įvairius regione taikomus aplinkosaugos reglamentus.

Baltijos aplinkosaugos standartų eksportą nagrinėjantys diskusijos dalyviai atidžiau pažvelgė į sinergijos tarp skirtingų požiūrių į aplinkosaugos laikymąsi galimybes. 

Diskusija, kurioje dalyvavo Danijos jūrų direkcijos skyriaus vadovė Ditte Folke Henriksen, „DFDS A/S“ aplinkosaugos ir tvarumo direktorius Poulas Woodallis, „STM Validation“ projekto atstovas Ulfas Siwe’as bei Kopenhagos-Malmės uosto strategijos ir planavimo vadovas Gertas Nørgaardas, sulaukė daug auditorijos nuomonių. Atsistatydinęs iš Treleborgo uosto valdančiojo direktoriaus pareigų, Tommy Halenas apibendrino diskusiją sakydamas, kad „uostams svarbu išlikti priekyje, rodyti pavyzdį“ ir būti pirmiesiems žengiant į žalesnę ateitį, o ne laukti, kol tai padarys valdžia.

Ilgalaikė Baltijos jūros regiono inovacijos tradicija toliau buvo nagrinėjama specialioje diskusijoje, kurios metu buvo aptariami patys įdomiausi, pastaruoju metu daugiausiai dėmesio pritraukiantys ir daug patirties pasiūlyti galintys projektai.

Šiais metais „Ideon“ mokslo parko generalinei direktorei Mia Rolf prakalbus apie vienintelę ir svarbiausią kiekvieno sėkmingo verslo varomąją jėga – kūrybiškumą, buvo šiek tiek kitaip pažvelgta į jūrų transporto pramonės plėtrą. Uostų pramonė jaučia dinamiškus pokyčius bei greitą ir nesuvaldomą inovacijų evoliuciją. Tam būtina atidžiai apibrėžti visus iššūkius, kadangi kūrybiškumas ir naujovių kūrimas taip pat turi savo kainą.

„Uostai ir laivyba – Europos kelių transporto problemų sprendimas.“

Stokholmo uostų valdančiojo direktoriaus pavaduotojas Henrikas Widerstahlis

 

„Jūrininkystė turi stumtis į priekį.“

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato Jūrų greitkelių programos Europos koordinatorius Brianas Simpsonas

 

„Pasitelkite magiją. Puiki vizija veikia kaip valstybinis himnas. Ji pritraukia, suvienija ir įkvepia dideliems dalykams.“

„Ideon“ mokslo parko generalinė direktorė Mia Rolf

 

„Dvi svarbiausios tendencijos tai – klimato pokyčiai ir gamybos vietos poslinkis atgal vartotojams (deglobalizacija).“

Delfto technologijų universiteto uostų ir vandens kelių profesorius emeritas Hanas Ligteringenas

„Ateities uostas pasižymi trimis ypatybėmis, kurios jam leidžia prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos – tai bendradarbiavimas, inovacija ir tvarumas.“

„Deloitte“ vyriausiasis uostų ekspertas Indra Vonsk

Paruošta pagal BPO informaciją

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt