VERSLAS IR MENAS. Herberts Laukšteins: Menas – tai priminimas apie išgelbėjimą

 

Rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos dramos teatras pradėjo naują, 82-ąjį teatrinį sezoną. Iki pavasario teatro kolektyvas pakvies žiūrovus į penkias premjeras ir vieną atnaujintą spektaklį vaikams. Tačiau jau dabar teatras gyvena pasiruošimu antrajam tarptautiniam teatrų festivaliui „TheATRIUM“.
Lietuvos uostamiestyje, šiemet tituluotame Lietuvos kultūros sostine, Klaipėdos dramos teatro surengtas ir jo jėgomis įgyvendintas pirmasis tarptautinis teatrų festivalis pateisino organizatorių lūkesčius. Festivalyje dalyvavo ir geriausius savo spektaklius parodė devyni teatrai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos.
Apie festivalį, teatrą, meną ir jo reikšmę miesto, valstybės ir kiekvieno žmogaus gyvenime kalbamės su festivalyje dalyvavusiu Liepojos (Latvija) dramos teatro vadovu Herbertu LAUKŠTEINU.

Pone Herbertai, ar apokaliptinėmis nuojautomis gyvenančiame dabartiniame pasaulyje dar neprarado prasmės Vincento van Gogo žodžiai, kad meno tikslas – meilė artimui, kad menas gali išgelbėti jo sielą, o išgelbėta siela toliau gelbėja pasaulį? Ar turite vilties, kad menas gali išgelbėti pasaulį?
Jeigu tai būtų taip paprasta – išgelbėti pasaulį pasitelkiant meną, tai jau nebebūtų karų, nebūtų alkstančiųjų, nebūtų skurdo. Tačiau priminti apie atjautą, pergyvenimą – būtina. Taip pat reikalingas tikėjimas, kad išsigelbėti galima, kad geri darbai atlyginami ir, svarbiausia, kad Dievas yra. Menas ir yra priminimas apie išgelbėjimą.

Kokiais kriterijais ir moralinėmis nuostatomis remiatės formuodamas savo vadovaujamo Liepojos teatro strategiją?
Jie paprasti ir tradiciniai bet kokiam teatro veikėjui: teatro istorija, tradicijos, geografija. Ir, be abejo, sąžinė.

Į tarptautinį teatro festivalį Klaipėdoje atvežėte rusų režisieriaus Konstantino Bogomolovo spektaklį „Stavangeris“. Spektaklis pelnė nacionalinį Latvijos teatro apdovanojimą „Spēlmaņu nakts 2012–2013“ „Geriausio spektaklio“ ir „Geriausio režisieriaus“ kategorijose. Prieš keletą metų, pristatydamas šį spektaklį Maskvos festivalyje „Auksinė kaukė“, jaudinotės, kad spektaklio metu salę paliko penki žmonės. Tuomet festivalio direktorė Marija Revjakina Jus ramino, kad tik penki, kad tai yra spektaklio sėkmė. Kaip šis spektaklis, kurį vaidino aktoriai, vaidybos mokęsi Klaipėdos universiteto Menų akademijoje aktorių Veltos ir Vytauto Anužių kurse, buvo priimtas Klaipėdoje?
Mus priėmė labai gerai. Klaipėdos žiūrovas puikus, jautriai reaguojantis į spektaklio teatro kalbą. Buvau nustebintas, kaip įdėmiai ir netgi jautriai klaipėdiečiai sekė tai, kas vyksta scenoje, kaip juos emociškai užvaldė šis sudėtingas pastatymas. Mes labai dėkingi Klaipėdos žiūrovui ir svajojame susitikti vėl.

Kokį įspūdį Jums paliko Klaipėdos festivalis ir Lietuvos žiūrovai? Ar jie išgirdo tai, ką savo spektakliu teatras norėjo pasakyti?
Festivalis įdomus jame dalyvavusių teatro kolektyvų įvairumu. Žiūrovai – nuostabūs. Mąstantys, jautrūs, pergyvenantys.
Spektaklis „Stavangeris“ buvo sumanytas kaip priminimas, kaip kvietimas nebūti abejingais. Sprendžiant iš žiūrovų reakcijos, jie taip ir suprato, taip priėmė. Tai buvo mums pats didžiausias apdovanojimas.

Kokie festivalio spektakliai Jums buvo netikėtumas, naujų idėjų atradimas?
Nenorėčiau kažko išskirti. Visus spektaklius pažiūrėjau su dideliu susidomėjimu, kiekvienas savaip buvo novatoriškas, verčiantis žiūrovą mąstyti.
Man atrodo, kad festivalis iš esmės buvo labai kokybiškas, apgalvotas ir žiūrovų teisingai įvertintas.

Formuodamas teatro ir festivalio repertuarą, Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys pabrėžė, kad teatras nesiekia būti pramogų arena – jis skatina mąstyti. Festivalio spektakliuose išties buvo nemažai sunkių ir sudėtingų temų, blogio, purvo bei apsivalymo. Kokią žinią tokiais spektakliais menas siunčia visuomenei, pasauliui?
Mano nuomone, žinia labai paprasta – nebūkime abejingi! Pamenate klasiko žodžius? „Bijok abejingų! Tai su jų tyliu pritarimu pasaulyje vyksta baisiausi dalykai!“

Jau pažįstamų ir naujų teatro trupių Klaipėda tikisi sulaukti ir antrajame tarptautiniame teatro festivalyje, kuris tradiciškai vyks birželio mėnesį. Su kokiu spektakliu ateinančiame festivalyje ketina pasirodyti Liepojos teatras?
Klaipėdoje mes norėtume parodyti vadinamojo fizinio teatro spektaklį „Vedybos“ pagal N. Gogolį. Šis spektaklis įdomus tuo, kad veiksmas vyksta be žodžių. Jį pastatė Maskvos režisierius Sergej Zemlianskij. Mūsų teatras jį rodo ne pirmą kartą. Jis jau penkis kartus tapo nacionalinės premijos „Spēlmaņu nakts 2017“ nominantu ir yra pakviestas į du teatro festivalius.
Jeigu mus pakvies į Klaipėdos festivalį, su džiaugsmu atvažiuosime. Klaipėdoje puiki teatro scena ir publika!

Ačiū už pokalbį.


Kalbėjosi Zita Tallat-Kelpšaitė

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt