TARPTAUTINIAI RENGINIAI. Uostų vaidmuo Naujajame šilko kelyje

 

Į 8-ąją kasmetinę kovo pradžioje Gdanske vykusią „Transporto savaitę“ susirinko beveik 400 dalyvių, kurie praleido tris dienas nagrinėdami su uostų plėtros projektų planavimu ir finansavimu susijusias temas bei Naujojo šilko kelio iniciatyvos Europos logistikos sektoriui atveriamas galimybes.

Uostų rinkos prognozės šiandienai ir rytojui

Renginio plenarinėje sesijoje dalyvių dėmesį pritraukė Baltijos regionas, Lenkija bei koncentruota Lenkijos ir Baltijos uostų rinkos dinamikos analizė. Savo pagrindinėje kalboje „Actia Forum“ generalinis direktorius Bogdan Ołdakowski paminėjo intensyvią Lenkijos uostų veiklą, susijusią su investicijomis į infrastruktūrą bei bendruoju dinaminiu konteinerių apyvartos augimu, kuris Baltijos regione yra ganėtinai stiprus, palyginti su Europos vidurkiu.

Konferencijoje buvo nagrinėjami konkretūs kelių įdomesnių planuojamų uostų plėtros projektų pavyzdžiai. Trumpai apžvelgti Gdynės uosto investiciniai planai: planuojamas uosto prieigų bei vidaus vandenų laivybos kanalo gilinimas, viešo keltų terminalo statybos, geležinkelio prieigos prie vakarinės uosto dalies rekonstrukcija bei daugelis kitų. Susisiekimo žeme gerinimas, naujų krantinių statybos bei investicijos buvo minimos ir Lenkijos Ščecino-Svinouiscio uosto pristatyme.

Stokholmo uostas pristatė jau kurį laiką vykdomą projektą. Einamųjų Stokholmo Norviko uosto projekto darbų apžvalgos metu buvo pabrėžtas tokių pastangų kompleksiškumas ir, galbūt, per daug ambicingas tam tikrų kitų uostų požiūris. Kaip viena iš priežasčių plėtoti išorinių uostų projektus buvo įvardinti aplinkosaugos poreikiai. Vieno iš konferencijos rėmėjų „Actemium“ verslo skyriaus vadovas Ingemar Gustavsson su auditorija pasidalino integracijos sprendimų pranašumais.

Kai kurios iš aukščiau paminėtų temų nagrinėtos ir WSP direktoriaus pavaduotojo Steve Wray pranešime. Be kitų temų, jis aptarė ir galimas investicijų formas, su plėtros projektais susijusias rizikas, tokias kaip uostų valdybų poreikį parduoti investicijas siekiant pritraukti potencialių investuotojų bei leisti jiems svariau pasisakyti veiklos klausimais.

Diskusija, kurioje pasisakė Europos Komisijos, ESPO, „DCT Gdansk“, EBRD, Lenkijos plėtros fondas ir Prancūzijos ambasados Varšuvoje atstovai, susitelkė į projekto finansavimo subtilybes. Socialinių ir aplinkosaugos aspektų svarba vis dar lieka nuvertinta, ypač turint omenyje jų tiesioginę įtaką projekto galimybių vertinimui. Pranešėjai taip pat paminėjo būtinybę, kai tik įmanoma, sutelkti investicijas, kadangi padrikos pastangos mažina projekto sėkmingo baigimo šansus.

„Rundquist Arkitekter“ architektas Erik Griffiths pateikė keletą įdomių įžvalgų apie funkcionuojančio uosto integraciją į funkcionuojantį miestą. Šią temą toliau išplėtojo Helsinkio uosto atstovas, kuris kalbėjo apie miesto plėtrą ir kaip tai apriboja uostams prieinamą plotą. Kadangi miestai Europoje ir pasaulyje auga, šio klausimo svarba ateityje tik didės.

Savo pranešime „TT Club“ regioninės plėtros direktorius Andrew Huxley nagrinėjo kibernetines grėsmes jūrų tiekimo grandinei, pabrėždamas faktą, kad uostai yra labai pelningas kibernetinių nusikaltimų objektas ir tik kyla klausimas, kada jie prasidės.

Ekskursija Naujuoju šilko keliu

Po žavingo kokteilių vakarėlio Gdansko rotušėje antrąją renginio dieną dalyviai susirinko į simbolinę kelionę Naujuoju šilko keliu. Pagrindinį pranešimą pristatė „Deloitte Port Services“ vyriausiasis uostų ekspertas dr. Indra Vonck. Nepaisant nuolatinio poreikio aiškiau apibrėžti visą Naujojo šilko kelio apimtį, jis gali pasiūlyti didžiulį galimybių spektrą Europos ir Baltijos regiono logistikos sektoriui, įskaitant rekordines kapitalo įplaukas bei apčiuopiamą daugkartinę gerai įvykdytų infrastruktūrinių investicijų grąžą.

Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Jonė Kalendienė pateikė prekybos ir investicijų tarp Šiaurės ir Baltijos šalių bei Kinijos analizę. Ji pabrėžė, kad šiuo metu Kinija nėra ypač aktyvus žaidėjas minėtame regione – ši šalis nepatenka į jokius Baltijos ir Šiaurės šalių pagrindinių investuotojų dešimtukus, o bendrieji investicijų rodikliai regione pernai krito 37 %.

Lenkijos jūrų ekonomikos ir vidaus vandenų laivybos ministerijos atstovas pristatė auditorijai platesnę Europos jūrų uostų vaidmens perspektyvą Šilko kelyje.

Šilko kelio svarba ir jo įtaka pasaulio ekonomikai buvo akcentuojama ir „Baltic Transport Journal“ redaktoriaus Przemysław Myszka pranešime. Jame pabrėžta, kad būtina daugiau dėmesio skirti krovinių srauto skaidrumo klausimams. Patį srautą taip pat reikėtų geriau optimizuoti.

„LogCon East“ vadovaujantis partneris Christoph Szakowski pristatė trečiųjų šalių logistikos paslaugų tiekėjų regionines strategijas. Jis teigė, kad iš Naujojo šilko kelio pasipelnyti siekiančios logistikos įmonės turi išsirinkti geriausią prekybos koridorių, atlikti tinkamą pasirinkto maršruto analizę pasitelkus patyrusius konsultantus bei imtis kantraus ilgalaikio planavimo nepamirštant ir kultūrinių skirtumų.

Konferencijoje buvo aptariami ir geležinkelių klausimai. „Baltic Rail“ generalinis direktorius Stephen Archer pristatė įmonės požiūrį į greito susisiekimo jungtis Vidurio Europoje bei išanalizavo, kurie aspektai padeda krovinių siuntėjams apsispręsti tarp geležinkelio ir jūrų transporto. „InterRail“ vykdantysis direktorius Carsten Pottharst žvelgė dar giliau ir pamėgino atsakyti į klausimą, ar Vidurio Europa galėtų tapti Tolimųjų Rytų vartais. Net ir turint pajėgumus bei stabilius ir patikimus ryšius įvairiomis kryptimis, svarbu atsižvelgti į galimus geopolitinius veiksnius, tokius kaip Rusijos embargas ir sparčiai besikeičiančios oro sąlygos palei maršrutus.

Trumpųjų nuotolių įvairiarūšis jūrų transportas, SGD vertės grandinė ir tarptautinis bendradarbiavimas

„Transporto savaitės“ metu vyko daugybė įvairių papildomų renginių. Auditorija turėjo galimybę daugiau sužinoti apie trumpųjų nuotolių įvairiarūšes jungtis, SGD vertės grandinės saugumo ir technologijų naujoves bei kaip pagerinti ir finansuoti novatoriškas transporto praktikas tarptautinio bendradarbiavimo lygiu.

Parengta pagal „Transporto savaitės“ organizatorių pateiktą informaciją

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt